Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo V. M.) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, bausmę subendrinus su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu (byla Nr. 1-131-875/2014), Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu (byloje Nr. 1-8-250/2014) ir Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu (byloje Nr. 1-25-857/2015) paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, R. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 14 metų 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius.

R. M. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl grasinimo D. K.) išteisintas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 11 d. būdamas suimtas įkalinimo įstaigoje – (duomenys neskelbtini), parašė laišką (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) V. M., kuriame atvirai grasino prieš V. M. panaudoti fizinį smurtą bei ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Taip pat, jis 2012 m. sausio 30 d. būdamas įkalinimo įstaigoje – (duomenys neskelbtini), parašė laišką (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) D. K., kuriame, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, grasindamas prieš D. K. ir jos šeimos narius panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ir sugadinti jos turtą, ją nužudyti, vertė D. K. perduoti jam savo turtą, t. y. reikalavo atsiųsti jam 5000 Lt ir tokiu būdu prievartavo svetimą turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijų, prašo tik sušvelninti bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis skunde teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja piktnaudžiavo teisėmis, nes nuosprendį paskelbė jam nedalyvaujant, nors jis neatsisakė dalyvauti paskelbime. BPK 308 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. BPK 310 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis nedalyvavo, kai buvo skelbiamas nuosprendis, nuosprendžio nuorašas jam turi būti įteiktas ar išsiųstas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Taigi, BPK 308, 310 straipsnių nuostatos nedraudžia nedalyvaujant kaltinamajam skelbti nuosprendį. Be to, iš bylos matyti, kad iš anksto praneštu laiku į nuosprendžio paskelbimą neatvyko nei prokuroras, nei kaltinamojo R. M. gynėjas, taip pat nebuvo pristatytas ir suimtas kaltinamasis R. M. (1 t. 227 b. l.). Nuosprendžio nuorašas nuteistajam buvo išsiųstas tą pačią dieną (1 t. 235 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, paskelbdamas nuosprendžio įžanginę ir rezoliucines dalis nedalyvaujant suimtam nuteistajam R. M., BPK nuostatų nepažeidė, todėl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad jo bylą nagrinėjusi teisėja piktnaudžiavo teisėmis.

Nuteistasis taip pat prašo skirti jam mažesnę bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam R. M. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

R. M. padarė nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Nors nuteistasis kaltę pripažino, tačiau iš jo teiginių tiek teismo posėdyje, tiek ir apeliaciniame skunde matyti, kad jis nuoširdžiai nesigaili, teigia ir toliau darysiąs nusikalstamas veikas, kol nebus perkeltas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į kitus pataisos namus. Dėl to vien formalus apelianto teiginys, jog jis davė nuoširdžius parodymus, nelaikytinas jo nuoširdžiu gailėjimusi nusikaltus. Nesant nuoširdaus galėjimosi, vien prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas nepakanka, kad būtų galima pripažinti apelianto atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nuteistasis nevedęs, nedirba, 2008 m. baustas administracine tvarka pagal ATPK 50 straipsnį, teistas 31 kartą už tyčinius nusikaltimus, tarp jų net 19 kartų teistas už grasinimus ir turto prievartavimus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei neatlikus Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-07-25 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad po šių nusikalstamų veikų, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jis buvo nuteistas dar 17 kartų už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. LITEKO duomenimis Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. M. taip pat kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį. Kadangi naujas tyčines nusikalstamas R. M. padarė neišnykus teistumui taip pat už tyčines nusikalstamas veikas, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad apeliantas yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015-03-24)). Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko pačią griežčiausią tiek BK 145 straipsnio 1 dalies, tiek ir BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), o BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu R. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiais nėra per griežtos, atitinka jo asmenybę bei yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms. Taip pat apylinkės teismas nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų skirdamas nuteistajam bausmes tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. M. bausmę, BK 61, 63, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.

Nors nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, tačiau jam paskirta galutinė subendrinta bausmė viršija 4 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Be to, iš pažymos apie ankstesnius R. M. teistumus matyti, kad jis daug kartų teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistasis prašo jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti suėmimą tam, kad jis būtų perkeltas į kitus pataisos namus, tačiau skirti suėmimą nėra pagrindo, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, be to, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, t. y. nuo šio teismo sprendimo paskelbimo, kardomoji priemonė nebebūtų taikoma. Pažymėtina, kad teismas nesprendžia nuteistųjų prašymų dėl jų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas, šiuos klausimus sprendžia Kalėjimų departamento direktorius (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnis).

Nuteistojo teiginys apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jog teisėja D. V. skundžiamą nuosprendį priėmė būdama nukentėjusiąja kitame jo atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime, yra nepagrįstas, nes iš pateiktų duomenų (2 t. 37 b. l.) matyti, kad R. M. atžvilgiu nėra atliekama ikiteisminių tyrimų, kuriuose D. V. būtų pripažinta nukentėjusiąja. Taigi, dėl nuosprendį priėmusio teismo šališkumo naikinti nuosprendį nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio.