Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rebest“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 04/6-3-3-8408 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Rebest“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas niekada iki Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. Išvados Nr. 04/6-3-3-8193 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Rebest“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Išvada) surašymo nebuvo atkreipęs pareiškėjo dėmesio į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus ar veiklos trūkumus, taip pat nebuvo davęs jokių privalomų nurodymų. Išvadoje konstatuoti faktai, pareiškėjo manymu, patvirtino, jog didžiojoje dalyje nekilnojamojo turto agentūrų (brokerių) veikloje buvo trūkumų, susijusių su Įstatymo reikalavimais, tačiau nebuvo logiška manyti, kad šie subjektai žinojo Įstatymo reikalavimus ir sąmoningai to nevykdė. Tai leido pareiškėjui pagrįstai teigti, jog subjektai sąžiningai nežinojo, kad jiems taikomi Įstatymo reikalavimai. Pareiškėjo nuomone, nepiktnaudžiavimo valdžia principas leistų svarstyti, kad tokioje situacijoje pakaktų pateikti subjektams privalomus nurodymus ir / ar pasiūlymus ištaisyti veiklos trūkumus, o ne bausti piniginėmis baudomis.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad tik pradėjus patikrinimą bei nurodžius aplinkybes dėl Įstatymo vykdymo, Bendrovė nedelsiant ėmėsi taisyti veiklos trūkumus ir juos ištaisė. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: 2021 m. lapkričio 9 d. pateikė Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo tvarką su priedais, patvirtintą 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 20211105-2, 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė informaciją, kad Bendrovės direktorius V. M. paskiriamas atsakingu už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą, įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, informacijos registracijos žurnalų tvarkymą ir jos pateikimą FNTT. Pareiškėjo nuomone, tai rodė Įstatymo 38 straipsnyje (galimybė neskirti poveikio priemonės) įtvirtintas aplinkybes – pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms. Pažymėjo, jog nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

4. Pareiškėjas nurodė, kad sąmoningai tyčia nesiekė pažeisti Įstatymo reikalavimus, dėl pažeidimų jokių pajamų (priežastiniu ryšiu susijusių su pažeidimu) negavo, visi sandoriai teisėti, nesusiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimo veikla. Dėl nustatytų pažeidimų jokie tretieji asmenys naudos taip pat negavo. Pareiškėjas pažymėjo, kad pripažino pažeidimą ir bendradarbiavo su FNTT atliekant tyrimą, nesiekė jo klaidinti.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad sužinojęs, jog ir jo veiklai taikytinos Įstatymo nuostatos bei nepakanka notaro ir kredito įstaigų kontrolės, užkirto kelią tolimesniam Įstatymo pažeidimui, paruošė ir patvirtino visą reikalingą dokumentaciją. Pažymėjo, kad Bendrovei anksčiau nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus.