- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- eI2-601-426/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00017-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rebest“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rebest“ skundą atsakovei finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rebest“ (toliau – ir UAB „Rebest“, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 04/6-3-3-8408 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Rebest“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja nurodo, kad atsakovė niekada iki Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. Išvados Nr. 04/6-3-3-8193 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Rebest“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams (toliau – ir Išvada) surašymo nebuvo atkreipusi pareiškėjos dėmesio į Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimus ar veiklos trūkumus, taip pat nebuvo davusi jokių privalomų nurodymų. Išvadoje konstatuoti faktai, pareiškėjos manymu, patvirtina, jog didžiojoje dalyje nekilnojamojo turto agentūrų (brokerių) veikloje buvo trūkumų, susijusių su Įstatymo reikalavimais, tačiau nelogiška manyti, kad šie subjektai žinojo Įstatymo reikalavimus ir sąmoningai to nevykdė. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog subjektai sąžiningai nežinojo, kad jiems taikomi Įstatymo reikalavimai. Pareiškėjos nuomone, nepiktnaudžiavimo valdžia principas leistų svarstyti, kad tokioje situacijoje pakaktų pateikti subjektams privalomus nurodymus ir/ar pasiūlymus ištaisyti veiklos trūkumus, o ne bausti piniginėmis baudomis.