Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 125 (1 b. t. 18 l.). Šalys šiuo metu neturi nepilnamečių vaikų. Ieškovė neturi jos vardu įregistruotų transporto priemonių (1 b. t. 19 l.), atsakovo vardu VĮ „Regitra“ įregistruota transporto priemonė F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 21 l.).

10. Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2004 m. liepos 21 d. iki 2017 m. spalio 16 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas) (1 b. t. 97, 98 b. l.). Šis butas buvo įsigytas iš atsakovo motinos V. M. (kuri šiuo metu yra mirusi, 1 b. t. 119 l.) pagal 2004 m. liepos 21 d. Buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (1 b. t. 103-105, 115 l.). Šios sutarties 1 punkte jos šalys susitarė, kad V. M. pardavė, o E. M. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui išaiškinant, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šis turtas viešajame registre turi būti įregistruotas abiejų sutuoktinių G. M. ir E. M. vardu. Sutartyje nurodyta, kad butas parduodamas už 59 700 Lt (17 290 Eur), iš jų – 2985 Lt (864 Eur) pirkėjas sumokėjo pardavėjai sutarties pasirašymo dieną, likusius 56 715 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti tuo metu, kai jam bus suteiktas 56 715 Lt kreditas buto pirkimui (Sutarties 2 punktas).

11. 2004 m. liepos 21 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 11 punktu atsakovas ir jo motina pažymėjo, kad jiems išaiškintas CK 6.393, 6.398 ir 1.75 straipsnių turinys, jog sutarties šalys susitarė, kad nuosavybės teisė pirkėjui į šį perkamą butą pereina nuo šios sutarties pasirašymo momento; šios sutarties pasirašymo metu buto pardavėja perdavė pirkėjui nuosavybės teisę į šį butą, kartu perduodama šio buto inventorizacinę bylą ir visus kitus dokumentus, susijusius su buto disponavimo teise. Minėta sutartis buvo patvirtina notarine tvarka 2004 m. liepos 21 d., butas 2004 m. liepos 29 d. buvo įkeistas AB „Vilniaus bankas“ naudai, nurodant, kad įkeičiamo daikto savininkai yra E. M. ir G. M., bei tai, kad įkeitimo sandoris sudaromas siekiant užtikrinti 2004 m. liepos 22 d. kredito sutarties dėl 56 715 Lt paskolos įvykdymą (1 b. t. 108-110 l.).

12. B. K., (duomenys neskelbtini), pardavėja V. M. 2004 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimu, patvirtintu notarų biure, pareiškė, kad atsakovas įvykdė visas prievoles pagal 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį ir pervedė į V. M. sąskaitą 56 715 Lt. Tame pačiame pareiškime atsakovas nurodė, kad pagal pirmiau minėtą buto pirkimo-pardavimo sutartį visiškai atsiskaitė su V. M. (1 b. t. 106, 107 l.). Byloje nėra ginčo dėl to bei šalys pripažįsta, kad atsakovo motina V. M., pardavusi ginčo butą atsakovui, liko gyventi minėtame bute.

13. Šalys 2017 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė ir atsakovas pardavė butą (duomenys neskelbtini), M. V. ir Ž. V. už 35 000 Eur (1 b. t. 8-16 l.). Šioje buto pirkimo-pardavimo sutarties IV dalyje numatyta atsiskaitymo už butą tvarka, nurodant, kad 1500 Eur pardavėjai gavo grynais pinigais prieš sutarties pasirašymą (Sutarties 4.1.1 punktas), 3750 Eur pirkėjai sumokėjo pavedimu į pardavėjo E. M. sąskaitą (Sutarties 4.1.2 punktas). Šio ginčo šalys sutartyje patvirtino, kad gavo 5250 Eur sumą. Sutarties 4.1.2. punkte numatyta, kad likusius 29 750 Eur pirkėjai lieka skolingi. Sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad L. B. AB suteikia pirkėjams 29 750 Eur kreditą minėto nekilnojamojo turto įsigijimui, pinigus pervedant tokia tvarka: 2500,63 Eur tiesiogiai į AB SEB banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad šie pinigai skirti E. M. kredito pagal 2004 m. liepos 22 d. kreditavimo sutartį grąžinimui ir kitų įsipareigojimų vykdymui, o 27 249,37 Eur pervedant į E. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

14. Atsakovui nuo 1992 m. liepos 3 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso E. M. individuali įmonė (1 b. t. 6, 7 l.). Iš į bylą pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijų nustatyta, kad E. M. įmonė 2003 m. turėjo 33 860 Lt nuostolį (pagal patikslintą deklaraciją), 2004 m. – 31 305 Lt nuostolį, 2005 m. – 36 746 Lt pelną, 2006 m. – 28 144 Lt nuostolį, 2007 m. – 3945 Lt pelną, 2008 m. – 22 291 Lt nuostolį, 2009 m. – 15 350 Lt nuostolį, 2010 m. – 42 393 Lt nuostolį, 2011 m. – 33 858 Lt nuostolį, 2012 m. – 35 342 Lt nuostolį, 2013 m. – 46 046 Lt nuostolį, 2014 m. - 42 149 Eur nuostolį, 2015 m. - 11 277 Eur nuostolį, 2016 m. – 11 517 Eur nuostolį, 2017 m. – 4748 Eur nuostolį (1 b. t. 134-199 l.).

15. Iš atsakovo į bylą pateiktos skrydžio informacijos bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas išvyko į J. K. 2018 m. sausio 15 d. (1 b. t. 96 l.). Atsakovas deklaravo išvykimą į J. K. 2018 m. sausio 15 d. (1 b. t. 114 l.), o nuo 2019 m. gegužės 6 d. jis deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 200 l.).

16. Iš atsakovo E. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (1. b. t. 52-54 l.) nustatyta, kad ginčo buto pirkėjas M. V. 2017 m. spalio 17 d. pervedė į atsakovo sąskaitą pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį 3750 Eur, 2017 m. spalio 31 d. – 27 249,37 Eur, iš viso – 30 999,37 Eur. Be to, atsakovo sąskaita buvo papildyta ir įnašais iš E. M. įmonės: 2017 m. spalio 24 d. – 2000 Eur, 2017 m. spalio 26 d. – 1500 Eur. 2018 m. sausio 10 d. E. M. papildė sąskaitą 489,11 Eur, 2018 m. sausio 14 d. – 218,31 Eur; ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 2018 m. gegužės 10 d. 100 Eur.

17. Atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2017 m. spalio 16 d. – 2018 m. sausio 15 d. laikotarpiu iš atsakovo sąskaitos buvo išgryninta iš viso 1700 Eur, į ieškovės sąskaitą minėtu laikotarpiu iš atsakovo sąskaitos pervesta bendra 3120 Eur suma, G. B. (ieškovės motinos) poreikiams pervesta bendra 1336,26 Eur. Be to, iš atsakovo sąskaitos 2017 m. spalio 17 d. G. C. pervesta 300 Eur, 2017 m. spalio 31 d. - V. D. 16 000 Eur, T. M. – 2000 Eur, K. M. (šalių sūnui) 2017 m. gruodžio 30 d. kaip dovana pervesta 500 Eur, 2018 m. sausio 13 d. – 1500 Eur. Pirkiniams, mokesčiams, paslaugoms sumokėti išleista 2664,44 Eur suma. Atsakovo pateikto į bylą sąskaitos išrašo nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. duomenimis (1 b. t. 101 l.) pirkiniams, paslaugoms, kitiems mokesčiams išleista bei išgryninta 1621,87 Eur.

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo ir su tuo susijusių neginčijamų reikalavimų išsprendimo

18. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju ir ieškovė, ir atsakovas pripažįsta, kad jie netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl abu prašo nutraukti santuoką dėl jų abiejų kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos šalių pareiškimus, nustatęs, kad nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei metai, abu sutuoktiniai yra veiksnūs, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, 3.51 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, CPK 182 straipsnio 5 punktas).

20. Nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesant tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir išlaikymo vienas kitam priteisimo, šalių prašymu, joms paliekamos santuokinės pavardės: (duomenys neskelbtini). Išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas. Ieškovė ir atsakovas šiuo metu neturi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl šioje byloje nesprendžiamas ir šalių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo klausimas.

21. Šalys nesutaria dėl bendro turto (automobilio) padalinimo bei kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą priteisimo ieškovei iš atsakovo. Ieškovė siekia, kad atsakovo vardu įregistruotas automobilis būtų priteistas jai, atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, prašydamas palikti automobilį jam. Be to, ieškovė prašo priteisti jai 11 770 Eur už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turėtą turtą – lėšas už bendro turto pardavimą. Atsakovas prašo atmesti šį ieškovės prašymą. Todėl toliau sprendžiamas klausimas dėl šalių turto padalinimo bei ieškovės reikalavimo priteisti jai kompensaciją už bendro turto sumažinimą.

Dėl šalių turto padalinimo

22. CK 3.118 straipsnyje įtvirtinta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis).

23. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

24. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

25. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatęs, jog sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas; ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26 punktas).

26. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015).

27. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad E. M. individuali įmonė turi likti atsakovo asmenine nuosavybe, nes ji įgyta iki santuokos sudarymo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą šalių poziciją ir nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta E. M. individualią įmonę atsakovo asmenine nuosavybe ir neįtraukia šio turto į dalintino turto balansą. Šalys taip pat nurodė, kad neturi nei bendrų, nei asmeninių kreditorių, todėl sudarant turto balansą į jį neįtraukiamos šalių prievolės dalinant bendrąją jungtinę nuosavybę.

28. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise automobilį 600 Eur likutinės vertės, motyvuodama tai tuo, kad atsakovui išvykus iš Lietuvos ji viena rūpinosi šiuo turtu, naudojo jį savo darbinėje veikloje ir toliau ketina naudoti jį savo darbe. Ieškovės teigimu, ji yra interjero dizainerė ir dažnai važiuoja pas klientus visoje Lietuvos teritorijoje. Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, prašydamas priteisti automobilį jam, o ieškovei 300 Eur kompensaciją už transporto priemonę. Atsakovo atsikirtimai grindžiami tuo, kad automobilis buvo naudojamas jo iki išvykimo į J. K., transporto priemonė įregistruota jo vardu, šiuo metu atsakovas ieško darbo, kuriame tikėtina reikės automobilio, o atsakovė neįrodė to, kad jos darbinėje veikloje būtinas automobilis.

29. Teismas, vertindamas šalių reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir atsakovas iš esmės sutaria dėl automobilio vertės, nurodo, kad automobilio likutinė vertė yra 600 Eur. Abi ginčo šalys nurodo, kad gali sumokėti viena kitai 300 Eur kompensaciją už šį turtą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nesiekia bendro turto padalinimo natūra, toks turto padalinimo būdas iš esmės ir neįmanomas, atsižvelgiant į dalintino daikto prigimtį (transporto priemonė dėl techninių savybių negali būti padalinta į dvi ir daugiau dalių), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bendroji jungtinė nuosavybė turi būti padalyta, priteisiant automobilį vienam iš sutuoktinių, įpareigojant šį sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.127 straipsnio 3 dalis, sprendimo 25 punktas).

30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2018 m. sausio 15 d. šalims priklausiu automobiliu naudojosi ir rūpinosi ieškovė, kad ji nurodė, jog automobilis yra reikalingas jos darbinėje veikloje, sprendžia, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis automobilis FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti priteistas būtent ieškovei. Atitinkamai atsakovui turi būti sumokėta kompensacija už ieškovei tenkantį automobilį.

31. Teismas, priteisdamas automobilį ieškovei, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog jis šiuo metu nedirba, ieško darbo, kuriam galbūt reikės automobilio. Byloje ieškovės paaiškinimais nustačius ir atsakovui neginčijant tos aplinkybės, kad ieškovė jau turi darbą, o atsakovas, grįžęs į Lietuvą dar neįsidarbino, leidžia daryti išvadą, kad automobilis reikalingas ieškovei labiau nei atsakovui. Atsakovas paaiškino teismui, kad šiuo metu jis neturi konkretaus darbo pasiūlymo, kurį jis yra priėmęs, tačiau numato tam tikrą darbą, kuriam būtų reikalingas automobilis. Teismas, įvertinęs šiuos atsakovo paaiškinimus, bei tai, kad atsakovas yra įsitikinęs, jog ras darbą Lietuvoje, mano, kad nagrinėjamu atveju automobilio priteisimas ieškovei, pripažįstant atsakovo teisę į kompensaciją, nesuvaržys atsakovo galimybės susirasti jam tinkantį darbą Lietuvoje. Todėl nors byloje ir nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė naudoja automobilį darbo veiklai, tačiau, esant nustatytai aplinkybei, kad šiuo automobiliu pastaruoju metu (1,5 metų) rūpinosi ir jį naudojo ieškovė, o atsakovas neįrodė išimtinės būtinybės priteisti automobilį jam, teismas nusprendžia patenkinti ieškovės reikalavimą dėl automobilio priteisimo jai, priteisdamas iš ieškovės atsakovui 300 Eur kompensaciją.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą

32. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

33. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.

34. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

35. Šioje byloje ieškovė nurodo, kad iš atsakovo jai turi būti priteista 11 770 Eur kompensacija už lėšų, gautų pardavus jų bendrą butą (duomenys neskelbtini), panaudojimą ne šeimos poreikiams, nes atsakovas be ieškovės žinios ir nesant teisinio pagrindo pervedė savo seseriai V. D. 16 000 Eur, T. M. – 2000 Eur, K. M. – 2000 Eur, į E. M. įmonės sąskaitą – 1940 Eur, bei išgrynino 1600 Eur. Todėl ieškovė prašo priteisti pusę šių sumų jai. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu, nurodydamas, kad 2004 m. liepos 21 d. ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis, ginčo butas po jo pardavimo atsakovui faktiškai ir toliau priklausė atsakovo motinai, todėl sandoris turi būti pripažintas akivaizdžiai negaliojančiu. Be to, ieškovė naudojo už butą gautas lėšas savo ir jos motinos asmeniniams poreikiams tenkinti, iš sąskaitos, į kurią buvo sumokėti už buto pardavimą gauti pinigai, buvo atsiskaitoma už prekes, paslaugas, suteiktas bendriems šeimos poreikiams. Atsakovo nuomone, teismui nepripažinus 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties akivaizdžiai negaliojančia, ieškovės naudai priteistina kompensacija turi būti mažinama ta suma, kurią ji naudojo savo asmeniniams poreikiams (1527,77 Eur), puse sumos, panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (980,04 Eur/2), bei suma, pervesta iš atsakovo sąskaitos G. M. ir G. B. poreikiams (4456,26 Eur).

36. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sutinka su ieškovės atstovės nurodytu argumentu, kad atsakovui nepareiškus byloje priešieškinio forma reikalavimo pripažinti notarine tvarka patvirtintą 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu dėl jo apsimestinumo, šioje byloje negali būti tenkinamas atsakovo prašymas pripažinti minėtą ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. M. ir E. M., akivaizdžiai negaliojančia nuo jos sudarymo dienos. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento tik tuo atveju, jei šis sandoris yra akivaizdžiai prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

37. Atsakovo ir jo motinos 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta notarine tvarka. Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Pateiktose teismui sutartyse dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo aiškiai įtvirtinta, kad V. M. pardavė atsakovui, o šis nusipirko iš jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrojon jungtinėn nuosavybėn kartu su ieškove G. M.. Butas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre kaip šalių bendroji jungtinė nuosavybė, parduotas abiejų šalių naujiems pirkėjams 2017 m. spalio 16 d. taip pat kaip daiktas, valdytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl nurodyto nėra pagrindo konstatuoti, kad 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis yra akivaizdžiai niekinė ir negaliojanti. Todėl teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų bei nenuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas abiejų sutuoktinių E. M. ir G. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir šis butas negali būti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe.

38. Byloje nustačius, kad už ginčo buto pardavimą gautos lėšos buvo pervestos į atsakovo sąskaitą, spręstinas klausimas dėl šių lėšų paskirstymo tarp šalių. Kaip minėta ieškovė siekia gauti dalį sumos, pervestos į atsakovo sąskaitą naujų buto pirkėjų: konkrečiai pusę lėšų, pervestų atsakovo seseriai V. D., T. M., K. M., E. M. individualios įmonės sąskaitą, bei pusę išgrynintų 1600 Eur lėšų. Ir ieškovė, ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo atitinkamai, kad ir atsakovas, ir ieškovė grynino lėšas, buvusias E. M. sąskaitoje. Ieškovė pripažino atsakovo teigiamą aplinkybę, kad kurį laiką banko kortelė, susieta su atsakovo sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, gauti už ginčo buto pardavimą, buvo jos dispozicijoje. Iš byloje pateiktų atsakovo sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. matyti, kad iš šios banko sąskaitos buvo atsiskaitoma ir už komunalines paslaugas, buvo perkamas maistas, vaistai, daiktai, apmokamos įvairios kitos paslaugos.

39. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus šalių paaiškinimus ir atsakovo sąskaitos išrašą apie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususių lėšų paskirstymą. Atsakovo teigimu, šeimos poreikiams buvo išleista bendra 980,04 Eur suma, asmeniniams ieškovės poreikiams – 1572,77 Eur suma. Pažymėtina, kad atsakovo sąskaitos išrašo duomenys patvirtina tai, jog G. M. buvo pervesta bendra 3120 Eur suma, jos motinos G. B. poreikiams – 1336,26 Eur suma. Atsakovas nurodė, kad ieškovė grynino sąskaitoje buvusias lėšas tuo metu, kai jis buvo užsienyje, nes jis buvo palikęs jai savo kortelę iki 2018 m. gegužės mėn. Todėl darytina išvada, kad atsakovas netiesiogiai pripažino, kad 1700 Eur lėšas iki 2018 m. sausio 15 d. išgrynino būtent jis iki išvažiavimo į užsienį.

40. Atsakovo teigimu, jis panaudojo visas lėšas šeimos poreikiams ir E. M. individualios įmonės skoloms padengti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie minėtos įmonės skolas 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. sausio 15 d. bei šių skolų grąžinimą. Į bylą išreikalautos E. M. individualios įmonės pelno-nuostolių deklaracijos patvirtina tik tai, kad įmonė veikė nuostolingai, bet nepatvirtina konkrečių skolų konkretiems asmenims buvimo bei šių konkrečių skolų grąžinimo (žr. sprendimo 14 punktą). Atsakovo teiginiai, kad jis pervesdavo iš savo sąskaitos lėšas į E. M. individualios įmonės sąskaitą, iš kurios buvo atsiskaitoma su kreditoriais, yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti įrodymais. Todėl teismas vertina juos kritiškai (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

41. Atsakovo banko sąskaitos išraše nėra duomenų, kad nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gegužės mėn. visos išlaidos būtų padarytos išimtinai ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui. Juo labiau, kad atsakovas pripažino, jog paliko ieškovei kortelę šeimos poreikių tenkinimui, vaiko išlaikymui. Todėl teismas 2018 m. sausio 15 d. – 2018 m. gegužės mėn. išlaidas iš atsakovo banko sąskaitos prekių, paslaugų, mokesčių apmokėjimui vertina kaip išlaidas, padarytas šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas pripažino, kad bendriems šeimos poreikiams tenkinti buvo išnaudota 980,04 Eur suma. Todėl teismui atsakovo paskaičiuotą kaip asmeniniams ieškovės poreikiams išleistą sumą (1572,77 Eur) įvertinus bendromis šeimos išlaidomis, darytina išvada, kad iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytų lėšų turi būti išskaičiuota bendra 2552,81 Eur suma (980,04 Eur+1572,77). Dėl to laikytina, kad dalintiną gautų po buto pardavimo lėšų sumą sudarytų 28 446,56 Eur (30 999,37 Eur – 2552,81 Eur). Pritaikius sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto lygių dalių prezumpciją, laikytina, kad kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti 14 223,28 Eur suma (28 446,56 Eur/2).

42. Pardavus butą į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 3120 Eur suma, jos motinos G. B. poreikiams – 1336,26 Eur. Ieškovė iš esmės neginčijo to, kad šios sumos turi būti išskaičiuotos, dalinant lėšas, gautas pardavus butą, iš ieškovei priteistinos sumos. Todėl laikytina, kad ieškovei priklausytų 9767 Eur kompensacija (14 223,28 Eur – 3120 Eur – 1336,26 Eur). Teismui nusprendus palikti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį automobilį ieškovei, priteisiant iš jos 300 Eur kompensaciją atsakovo naudai, atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nustatytina, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei 9467 Eur (9767-300) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės valdytų lėšų sumažinimą.

43. Teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimus, pažymi, kad atsakovas neįrodė susitarimo, buvusio tarp jo sesers V. D., ieškovės ir paties atsakovo dėl to, jog pardavus ginčo butą E. M. ir G. M. sumokės V. D. 16 000 Eur. Šio susitarimo su ieškove nebuvimą patvirtino ir atsakovo sesuo V. D.. Esant šiai aplinkybei bei atsakovui vienasmeniškai nusprendus panaudoti 16 000 Eur lėšas, gautas pardavus bendrąją jungtinę nuosavybę V. D., negavus ieškovės pritarimo, laikytina, kad ieškovės turto dalis negali būti sumažinta puse V. D. pervesta suma (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.109 straipsnio 1, 2 dalys).

44. Atsakovas taip pat neįrodė, kad jis buvo susitaręs su ieškove pervesti T. M. 2000 Eur sumą už ginčo buto remontą, šalių pilnamečiam sūnui K. M. kaip dovaną 2000 Eur. Todėl ieškovei priklausanti bendrų lėšų dalis negali būti mažinama ir puse nurodytų sumų.

45. Ieškovės nuomone, jai turi būti priteista ½ dalis nepagrįstai pervestos į E. M. individualios įmonės sąskaitą 1940 Eur sumos. Pažymėtina, kad atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenimis, E. M. įmonė nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2018 m. gegužės mėn. taip pat buvo pervedusi į atsakovo sąskaitą 3500 Eur. Ieškovė patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad nors E. M. individuali įmonė buvo jo asmeninė nuosavybė, tačiau abi ginčo šalys vykdė joje veiklą kartu, mokėjo paskolą iš šios įmonės lėšų kartu. Esant byloje nurodytiems duomenims, laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti pusę į E. M. individualios įmonės sąskaitą pervestos sumos yra nepagrįstas, nustačius, kad prieš tai E. M. individuali įmonė pervedė į E. M. sąskaitą (papildė E. M. sąskaitą) didesnę sumą, nei pervedė E. M..

46. Apibendrindamas tai, kas pirmiau pasakyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, nutraukiant šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo priteisiant ieškovei automobilį FORD FOCUS, valst. Nr., bei 9467 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės valdytų lėšų sumažinimą iš atsakovo.

47. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo atstovės prašymo išdėstyti iš atsakovo priteistos kompensacijos mokėjimą, pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą visų įrodymų apie jo dabartinę turtinę padėtį. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad jis turi dvi banko sąskaitas, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie šiuo metu abiejose jo banko sąskaitose esančias lėšas. Todėl, nesant visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Tačiau tai nepaneigia atsakovo teisės reikšti teismui motyvuotą prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo po šioje byloje priimto sprendimo paskelbimo / įsiteisėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

48. Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinį, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstomos šalių bei valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).

49. Ieškovės turtinis reikalavimas patenkintas 78,43 proc. (9467 Eur×100 proc./12 070 Eur), neturtinis – visa apimtimi. Pažymėtina, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės neturtiniam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, laiko, kad ieškovės ieškinys patenkintas 85 proc. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl 13 624,68 Eur kompensacijos priteisimo, teismas atidėjo 338 Eur žyminio mokesčio mokėjimą. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, sumažino prašomos priteisti kompensacijos dydį iki 11 770 Eur, todėl laikytina, kad ieškovė už pareikštą ieškinį turėjo sumokėti iš viso 347 Eur, ieškovei sumokėjus 50 Eur, atidėtino žyminio mokesčio dalis sudarė 297 Eur.

50. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudarė 50 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokatės teisinę pagalbą rengiant ieškinį (1 b. t. 71 l.). Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad jo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudarė 130 Eur advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (1 b. t. 125, 126 l.).

51. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies iš atsakovo jos naudai priteisiama 42,50 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio bei 255 Eur už advokatės pagalbą, iš viso – 297,50 Eur. Iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 19,50 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 278 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

52. Iš ieškovės valstybes naudai priteistina 44,55 Eur atidėto žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 252,45 Eur ieškovei atidėto žyminio mokesčio. Valstybė šioje byloje taip pat turėjo 10,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurių atlyginimas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamas iš abiejų šalių. Iš ieškovės priteisiama 1,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, iš atsakovo – 8,99 proc. dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Iš viso valstybės naudai iš ieškovės priteisiama 46,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo – 261,44 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais

nusprendžia:

patenkinti iš dalies ieškovės G. M. ieškinį atsakovui E. M..

Santuoką, sudarytą tarp G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 125, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei G. M. santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui E. M. – (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo pripažinti transporto priemonę FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (trijų šimtų) Eur kompensaciją už transporto priemonę FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 9767 (devynių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių) Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytų lėšų sumažinimą.

Atlikti ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir po įskaitymo priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 9467 (devynių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt septynių) Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytų lėšų sumažinimą.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 278 (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 46,13 Eur (keturiasdešimt šešių Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 261,44 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno Eur 44ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Valstybės naudai priteistos lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitra“, Vedybų sutarčių registrui.