- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- e2-479-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16242-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė G. M. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nutraukti jos ir atsakovo E. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 125, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (600 Eur likutinės vertės); priteisti atsakovui iš ieškovės 300 Eur kompensaciją už jai tenkantį automobilį; pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į ½ dalį lėšų (27 249,37 Eur), gautų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą; priteisti ieškovei iš atsakovo 11 770 Eur kompensaciją už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turėtą turtą – santaupas / lėšas už bendro turto (buto (duomenys neskelbtini)), pardavimą (1 b. t. 62-64 l.).
2. Ieškovė nurodo, kad ji pragyveno santuokoje su atsakovu 25 metus, tačiau prieš 5 metus sutuoktinių santykiai palaipsniui atšalo, išryškėjo jų skirtingas požiūris į šeimos vertybes. Atsakovas pradėjo dažnai vartoti alkoholį, o išgėręs tapdavo agresyvus ir įtarus. Ieškovė, norėdama išsaugoti šeimą, atleisdavo atsakovui, juo labiau abu sutuoktiniai dirbo E. M. individualioje įmonėje. Tačiau įmonės veikloje prasidėjus ekonominiams sunkumams atsakovas vis mažiau dėjo pastangų ir mažai prisidėdavo prie šeimos išlaikymo, visa įmonės veiklos bei šeimos išlaikymo našta teko ieškovei. 2018 m. sausio 15 d. atsakovas, motyvuodamas tuo, kad išvyksta į užsienį ieškoti geriau apmokamo darbo, išvyko iš bendrų namų ir nuo to laiko nebepalaikė su ieškove santykių, neteikė tuo metu nepilnamečiui sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo, neprisidėjo prie buto, kuriame šeima gyveno, išlaikymo. Ieškovė pavargo kovoti dėl šeimos išsaugojimo, dvasiškai nutolo nuo atsakovo ir nebesistengė išsaugoti šeimą. Šiuo metu šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio ir nebepalaiko šeiminių ryšių. Ieškovės teigimu, abu sutuoktiniai pažeidė jų kaip sutuoktinių pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalyje, todėl jų santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas yra E. M. individualios įmonės savininkas ir vadovas. Įmonė įsteigta 1992 m. liepos 3 d., t. y. iki santuokos sudarymo, todėl ji yra asmeninis atsakovo turtas, kuris neįtraukiamas į dalintino turto balansą. Be to, įmonė nevykdo veiklos. Santuokos metu šalys įsigijo transporto priemonę FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas faktiškai nesinaudoja. Nuo pat šio automobilio įsigijimo dienos juo naudojosi ieškovė. Todėl ieškovė prašo dalinant šį turtą priteisti automobilį jai, o atsakovui priteisti iš ieškovės 300 Eur kompensaciją už minėtą automobilį. Santuokos metu šalys 2004 m. liepos 21 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavė 2017 m. spalio 16 d., už 35 000 Eur, iš jų 27 249,37 Eur buvo pervesti į atsakovo sąskaitą, esančią AB „Swedbank“. Šis butas buvo bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Atsakovas, pardavęs butą ir gavęs lėšas už jį, išvyko iš namų praėjus vos dvejiems mėnesiams po buto pardavimo. Atsakovas iššvaistė dalį gautų pajamų be ieškovės žinios, panaudojo juos ne šeimos poreikiams: 2017 m. spalio 31 d. atsakovas pervedė V. D. 16 000 Eur, T. M. – 2000 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovas išgrynino iš banko sąskaitos 1600 Eur, pervedė į savo individualios įmonės sąskaitą 1940 Eur, K. M. – 2000 Eur. atsakovas ne šeimos poreikiams išleido 23 540 Eur, jis nederino su ieškove šių lėšų panaudojimo. Todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 11 770 Eur dydžio kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Ieškovė nereikalauja iš atsakovo išlaikymo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti šalims jų santuokines pavardes, priteisti jam automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš jo ieškovei 300 Eur kompensaciją už jam tenkantį automobilį, atmesti kitą ieškinio dalį (1 b. t. 91-95 l.). Atsiliepime nurodyta, kad prieš tris metus šalių santykiai atšalo, tačiau atsakovas nėra girtuoklis. Abi šalys dirbo E. M. individualioje įmonėje, kurios pajamos buvo pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Įmonės veikloje prasidėjus ekonominiams sunkumams, atsakovas nusprendė ieškoti kitą geriau apmokamą pragyvenimo šaltinį, todėl 2018 m. sausio 15 d. išvyko iš Lietuvos į užsienį. Atsakovas sutinka su tuo, kad jo ir ieškovės santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kad šalys pasiliktų po santuokos nutraukimo santuokines pavardes, bei su tuo, kad E. M. įmonė yra jo asmeninis turtas, kuris neturi būti dalinamas. Atsakovas nesutinka, kad automobilis, įgytas santuokos metu, atitektų ieškovei, nes jis yra įregistruotas atsakovo vardu, atsakovas naudojosi juo, kol gyveno Lietuvoje, jis ketina grįžti į Lietuvą, todėl jam pačiam bus reikalingas šis automobilis, ir jis turi galimybę sumokėti ieškovei 300 Eur kompensaciją. Atsakovas nurodo, kad parduotas butas (duomenys neskelbtini), buvo valdomas kartu su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pinigai už jį buvo pervesti į atsakovo sąskaitą bendru šalių sutarimu, ir jie buvo naudojami šeimos poreikiams, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 11 770 Eur kompensaciją iš pinigų, gautų už parduotą turtą, yra nepagrįstas. Atsakovas, išvykdamas iš Lietuvos paliko ieškovei savo banko kortelę bei prisijungimo prie sąskaitos banko duomenis, todėl ieškovė, būdama Lietuvoje, Kaune, grynino iš sąskaitos pinigus ir atsiskaitinėjo jais. Ieškovė panaudojo savo ir jos motinos poreikiams 6029,03 Eur, todėl jos prašoma priteisti suma turi būti mažinama šia suma bei puse sumos, panaudotos šeimos poreikiams. Ieškovė galėtų pretenduoti į 5250,95 Eur kompensaciją (11 770-6029,03-(980,04/2)). Be to, buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo motinos V. M. ir jo, yra apsimestinė, nes atsakovo šeimai reikėjo pinigų, todėl buvo paimta iš banko paskola ir tariamai nupirktas šitas butas. Toks sprendimas buvo priimtas kartu su ieškove. Atsakovo motina sutiko su tuo, tik žodžiu įpareigojo atsakovą, kad jai mirus ir pardavus jai priklausiusį ginčo butą, jis pusę gautų pinigų atiduotų savo seseriai V. D. kaip motinos palikimą. Ieškovė žinojo apie tai ir sutiko. Atsakovo motina iki pat savo mirties buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Mirus motinai, atsakovas su ieškove pardavė butą ir pusę gautos sumos (16 000 Eur) atsakovas pervedė į savo sesers V. D. sąskaitą, vykdydamas motinos valią. Todėl V. D. pervesta pinigų suma negali būti laikoma bendrąja jungtine nuosavybe ir negali būti dalinama. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytu teiginiu, kad jis išgrynino 1600 Eur. Atsakovas pervedė į kitą savo sąskaitą 1100 Eur, 1940 Eur į savo individualios įmonės sąskaitą. Tačiau ši įmonė vykdė veiklą, iš kurios abi šalys gaudavo pajamų. T. M. pervesta 2000 Eur suma buvo skirta jam už remontą bute (duomenys neskelbtini), butas vėliau buvo parduotas. K. M. pervesta 2000 Eur suma buvo šalių dovana bendram sūnui. Atsakovo nuomone, turi būti dalinama ne ieškovės nurodoma 27 249,37 Eur suma, o 4809,37 Eur suma, nes ieškovei priklausytų pusė sumos iš 4809,37 Eur, t. y. 2404,68 Eur. Tačiau ieškovė išimtinai sau panaudojo 6029,03 Eur, todėl kompensacija jai nepriklauso. Atsakovas patvirtino, kad neturi kreditorių su ieškove, išlaikymo sau nereikalauja iš ieškovės.
4. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti jos ieškinį, patvirtino aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji naudojasi automobiliu FORD FOCUS 1,5 metų, ji įdėjo nemažai pastangų į automobilį. Ieškovė naudoja jį savo darbe, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, važinėja pas klientus su automobiliu. Ji dirba interjero dizainere, tenka važiuoti pas klientus rinkti baldus, užuolaidas ir kt. Per savaitę ji keturis-penkis kartus važinėja pas klientus visoje Lietuvoje. Šalys, pirkdami butą kartu, mokėjo paskolą taip pat kartu. Ieškovė neturėjo minčių, kad kažkam padovanos tą butą, galvojo, kad ateityje galės įsikelti į ginčo butą. Šalys nuomojo kitą butą, o ginčo bute gyveno vyro mama. Šalys nuomojo kitą butą tam, kad netrukdytų atsakovo motinai, kad ateityje galėtų suremontuoti jį ir persikraustyti ten. Buvo toks periodas, kai atsakovo mama turėjo važiuoti gyventi į kaimą, o šalys turėjo įsikelti į ginčo butą. Paskui ieškovės motina pardavė butą ir šalys įsigijo butą sau. Šalys dirbo įmonėje kartu, turėjo užuolaidų verslą, ieškovė būdavo darbe dažniau nei sutuoktinis, nes darbas buvo moteriškas, paskola buvo mokama abiejų sutuoktinių iš jų bendros veiklos gautų lėšų. Paskolą mokėjo atsakovas iš bendrų gautų darbo pajamų, buvo mokama iš E. M. sąskaitos. Šalys turėjo bendrą biudžetą. Atsakovas nesitarė su ieškove, kam jie panaudos gautas po ginčo buto pardavimo lėšas. Atsakovas nusprendė parduoti butą, o ieškovė nenorėjo to, bet sutiko, nes atsakovas sakė, kad jam reikalingi pinigai. Ji galvojo, kad pinigai bus panaudoti santuokoje šeimos poreikiams, kad atsakovas pasitars su ja dėl pinigų naudojimo, bet jis nesitarė su ieškove dėl to. Atsakovas nesitarė su ieškove dėl lėšų, gautų pardavus ginčo butą, dalies skyrimo jo seseriai. Tuo metu, kai buvo sudaryta buto įsigijimo sutartis, ieškovė suprato kaip butą įsigyja savo naudai, kitaip nesudarytų kredito sutarties. Atsakovo motina paliko ir vienai, ir kitai jo seseriai tam tikrą turtą, todėl parduotas butas priklausė tik ieškovei, ir atsakovui. Pinigai, gavus kreditą, buvo atiduoti atsakovo motinai, ieškovė negavo tų pinigų dalies. Šalims įsigijus butą už jį mokesčius mokėjo ieškovė ir atsakovas, t. y. atsakovas mokėjo iš bendrų sutuoktinių lėšų. Po buto pardavimo butas buvo tvarkomas už šalių pinigus: jie tvarkė kraną, langus. Ieškovė gaudavo pinigus iš veiklos E. M. individualioje įmonėje grynais, šalys turėjo bendrą stalčiuką, kai reikėjo kiekvienas paimdavo tiek lėšų, kiek reikėjo, išlaidas šalys derino tarpusavyje. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažiau nei metus, per tą laikotarpį ji išvažiuodavo į savaitę vieną kartą darbo reikalais už Kauno, Kauno rajono ribų. Atsakovo kortelė buvo ieškovės rankose, atsakovas ją atnaujino, ieškovė turėjo pasiimti tą kortelę. Atsakovas liepė nuvežti kortelę jo seseriai, paskui sesuo grąžino kortelę ieškovei. Atsakovui išvažiavus į užsienį, liko jų nepilnametis vaikas, todėl ieškovė naudojo kortelę vaiko išlaidoms (batams, rūbams). Be to, atsakovas prašė išgryninti pinigų vaikui. Kortelė buvo naudojama atsakovo nurodymu, šeimos poreikiams, ieškovė grynino pinigus vaikui. Atsakovui išvažiavus į užsienį, būtent ieškovė rūpinosi jo vardu įregistruotu automobiliu: po žiemos tvarkė važiuoklę, keitė ratlankius, maždaug kas mėnesį ar du mėnesius vežė automobilį į servisą. Išvažiavus atsakovui, jie nesitarė dėl automobilio naudojimo. Ieškovė naudojo atsakovo kortelę jam atsakovui išvykus, t. y. po 2018 m. sausio 15 d. Įmonė, kurioje dirbo šalys, neturėjo skolų. Ieškovė nežino, kam atsakovo motina panaudojo jai pervestas kredito lėšas.
Šalies argumentai
5. Ieškovės atstovė I. K. prašė patenkinti ieškinį, nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atstovės teigimu, nėra tikslinga bei nėra teisinio pagrindo nagrinėti, kas iš šalių yra mažiau ar daugiau kaltas dėl santuokos nutraukimo, todėl šalims pripažinus, kad jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, atstovė prašė nenurodyti motyvų dėl santuokos nutraukimo priežasčių. Atstovės teigimu, transporto priemonė turi būti priteista ieškovei, nes nuo 2018 m. sausio 15 d. atsakovas išvyko iš Lietuvos, automobiliu rūpinosi tik ieškovė. Automobilis yra gana senas, jam reikėjo įvairių paslaugų, todėl teisingiausia jį priteisti ieškovei. Ieškovė nesutinka, kad 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinė, nes sutartis buvo patvirtinta notaro. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad butas buvo įsigytas iš atsakovo motinos, buto pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkte buvo išaiškinta, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Šią dieną notariškai patvirtintas dokumentas nėra nuginčytas, be to, hipotekos lakštas patvirtina, kad butas buvo įkeistas bankui, nes buvo nupirktas už gautą paskolą iš banko. Buto pardavimo sutartyje, sudarytoje 2017 m. spalio 16 d., nurodyta, kad butas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem šalims, turtas įvardytas kaip bendra jungtinė nuosavybė. Butas buvo įgytas už bendras lėšas, todėl pardavus šį butą kiekvienas sutuoktinis turi teisę į pusę gautų lėšų. Už butą 2017 m. buvo atsiskaitoma sumokant už jį 35 000 Eur, 1500 Eur pardavėjai gavo grynais, 3500 Eur pervesta į E. M. sąskaitą, o likę pinigai buvo sumokėti taip: 2563 Eur pirkėjai pervedė į banko sąskaitą, o likusią sumą pervedė pagal 4.3 punktą pervedė į atsakovo sąskaitą. Visi mokesčiai ir pinigų panaudojimai, apie kuriuos kalbama atsiliepime, yra padaryti iki 2017 m. spalio 30 d., t. y. ne iš sumos, gautos pardavus butą. Ieškovė nesutinka, kad atsakovas ir ji turėjo sumokėti kažkokią dalį pinigų jo seseriai, nes butas įsigytas už banko lėšas. Atsakovo motina, gavusi pinigus iš banko, padalino gautas lėšas tarp jos vaikų. Tam tikrą laikotarpį atsakovo motina gyveno tame bute, bet sušlubavus jos sveikatai, ji išvažiavo gyventi pas dukrą. Ieškovė neturėjo intereso mokėti kreditą už butą, kuris jai ateityje nepriklausytų. Butas parduotas 2004 m. liepos mėn., iš E. M. įmonės deklaracijų matyti, kad 2003 m. įmonė turėjo nuostolį apie 30 000 Lt, 2004 m. – nuostolis 31 000 Lt. Akivaizdu, kad deklaracijų duomenys patvirtina, jog atėmus iš E. M. įmonės gautų pajamų veiklos sąnaudas gavosi nuostolis. Jei atsakovo parodymai būtų teisingi, 2004 m. pabaigoje negalėtų susidaryti E. M. individualios įmonės veiklos nuostolis, jei atsakovas padengtų skolą iš gautų už buto pardavimą pajamų. Atsakovo iniciatyva apklausta liudytoja V. D. patvirtino, kad jų motina gailėjosi, jog pardavė butą. Tai reiškia, kad atsakovo motina gailėjosi, jog įvyko buto pirkimo-pardavimo faktas. Liudytoja paaiškino, kad trečia sesuo prieštaravo tam, kad butas būtų parduotas. Ir motina, ir seserys suprato, koks sandoris buvo sudaromas. Todėl negalima laikyti, kad ieškovė įsipareigojo grąžinti pinigus už ginčo butą. Atstovės nuomone, atsakovo parodymai apie kredito ėmimą apyvartinėms lėšoms, apie tai, kad jis grąžino 2000 Eur buto pirkėjams pagal susitarimą, yra atsakovo gynybinė pozicija. Ieškovė neskaičiavo įmokų iki 2017 m. spalio mėn., nes matosi, kad iki tol šalys dalinosi pinigus, tačiau nuo 2017 m. spalio 31 d. atsakovui nesusitarus su ieškove, jis pradėjo tuos pinigus skirstyti kitiems asmenims, atsakovas atidavė įvairiems subjektams 23 500 Eur, kurių pusę būtina priteisti ieškovei.
Atsiliepimas
6. Atsakovas E. M. paaiškino, kad jis sutinka su pareikštu ieškiniu iš dalies. Atsakovo teigimu, jam turi būti paliktas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas automobilis, ne šiuo metu atsakovas ieško darbo Lietuvoje ir jam reikės automobilio darbui. Šiuo metu atsakovas gyvena ir ketina gyventi Kaune. Atsakovas turi įmonę, kurios veikla sustabdyta, ir jis neketina atkurti šios įmonės veiklos. Šalių įmonė pradėjo užsiimti užuolaidų pardavimu 1996, 1997 m., bet nuo 1998 m. prasidėjo krizė, finansiniai sunkumai, įmonė visą laiką buvo skolinga kitiems subjektams. Įmonei buvo sunku paimti paskolą iš banko, todėl šalys skolinosi apie 25 000 Lt iš G. T., iš R. B. apie 20 000 Lt, iš (duomenys neskelbtini) (ieškovės draugų) 4000-5000 Lt, bei skolinosi po 1000-2000 Lt kelis kartus, bendros skolos buvo apie 60 000 Lt, palūkanos buvo apie 5 proc. į mėnesį. Paskui atsakovo svainis pasiūlė fiktyviai pirkti atsakovo motinos butą už iš banko paimtą kreditą, o kredito pinigus pasiūlė grąžinti įmonės kreditoriams, o bankui mokės mažesnes palūkanas – apie 8 proc. metinių palūkanų. Šalys nuo pat jų santuokos pradžios gyveno nuomotose butuose, bei paėmė fiktyvią paskolą iš banko grynais apie 57 000 Lt. Kai jie gavo paskolą, tą pačią dieną iš atsakovo motinos sąskaitos buvo paimti visi pinigai, ir tie pinigai buvo išdalinti E. M. individualios įmonės kreditoriams. G. T. šalys dar liko skolingi. Šalims nusipirkus iš atsakovo motinos butą, viskas liko kaip buvo, ten gyveno atsakovo motina iki mirties, kurį laiką ji buvo ligoninėje, po insulto ji gyveno tai pas vieną atsakovo sesę, tai pas kitą. Už butą mokėjo atsakovo sesuo motinos lėšomis, paskui, kai motiną ištiko liga, butas buvo nuomojamas studentėms, o po to atsakovas mokėjo už buto komunalines išlaidas iš motinos pinigų. Šalių šeimos biudžetas buvo bendras, ieškovė dirbo įmonėje, gaudavo nedidelį atlyginimą, mokesčiai buvo mokami iš įmonės pajamų, o ieškovė leisdavo savo atlyginimą daugiausiai savo reikmėms, iš įmonės pajamų buvo mokama paskola, apie 120 Eur į mėnesį su palūkanomis. Paskola buvo mokama iš bendrų pinigų, šalys niekada negalvojo grįžti į motinos butą gyventi, joms geriau buvo nuomotis kitus butus. E. M. įmonė turėjo skolų įvairioms bendrovėms, tarp jų – ir užsienio. Vyresnis sūnus paskolino šalims pinigų (apie 1000 Eur), paskui atsakovas, pardavęs ginčo butą, grąžino tą sumą sūnui (apie 1500-2000 Eur). Atsakovas naudojo pinigus, gautus po ginčo buto pardavimo, ir šeimos išlaidoms padengti, mažajam sūnui nupirkta žaidimų konsolė Kalėdų proga. Šalių šeima gyveno iš E. M. individualios įmonės veiklos, jos uždirbamų pajamų. Ieškovė žinojo, kad butas ginčo buvo paliktas atsakovo motinos trims vaikams (tarp jų ir atsakovui). Atsakovo sesuo V. D. barė motiną, kad ta atidavė butą atsakovui, bet paskui V. D. sakė, kad kai butas bus parduotas, atsakovas turės duoti jai dalį pinigų, ir atsakovas sutiko. Ieškovė nuo 2009 m. važiavo atostogauti į užsienį, todėl atsakovas perduodavo savo kortelę seseriai, kad ši turėtų pinigų šalių vaiko išlaikymui. Kai ieškovė grįžo po atostogų, sesuo grąžino kortelę ieškovei. Pardavus ginčo butą pasibaigė ir įmonės skolos, nes atsakovas sumokėjo visas skolas, išleido dalį pinigų šeimos labui. Atsakovas pasiliko tik porą tūkstančių kelionei į užsienį. Atsakovas turėjo dvi asmenines sąskaitas, o jo įmonė – vieną sąskaitą. Pradėjus griūti šalių santykiams, atsakovas pradėjo ieškoti darbo įvairiose vietose Lietuvoje, tada ieškovė pasiūlė pagyventi atskirai. Kai atsakovė atostogavo Turkijoje, įkrito pinigai į atsakovo sąskaitą už ginčo butą. Tada sūnus pasiūlė jam atvažiuoti į J. K. pas jį, ir atsakovas išvažiavo pas sūnų, prieš tai sustabdęs E. M. įmonės veiklą 2018 m. sausio pradžioje, visos skolos tuo metu buvo atiduotos. Kai pinigai įkrito į atsakovo sąskaitą, viskas visiems buvo aišku. Ieškovė netoleravo to, kad dalis pinigų būtų perduota atsakovo seseriai, bet ji aiškiai nepasakė savo nuomonės. Atsakovas turi dvi seseris, sumokėjo 16 000 Eur vienai seseriai, nes vyresnioji sesė paveldėjo žemę, o butas turėjo būti per pusę dalinamas atsakovui ir antrajai seseriai. Butas parduotas realiai už 33 000 Eur, bet kai atėjo buto vertintojai pasakė, kad butas gali kainuoti 35 000 Eur, tada buto pirkėjai paklausė, ar gali atsakovas fiktyviai parduoti butą už 35 000 Eur, o realiai – už 33 000 Eur, o 2000 Eur paskui grąžinti pirkėjams buto remontui. Atsakovas sutiko ir grąžino pirkėjams 2000 Eur per T. M.. Atsakovo motina atidavė gautus už butą pinigus E. M. verslui, motina nesakė, kad atsakovas turi grąžinti jai tuos pinigus. Motina sakė, kad atsakovui pardavus ginčo butą, jis turės pasidalinti tuos pinigus su sese V. D.. Ginčo butas buvo parduotas 2017 m., nes atsakovui reikėjo grąžinti skolas įmonės kreditoriams. Atsakovas pervedė lėšas iš savo sąskaitos į įmonės, o iš įmonės sąskaitos – kreditoriams. Ieškovė atliko svarbų vaidmenį E. M. įmonėje, ji buvo dizainerė, o atsakovas buvo administratorius, vairuotojas, tiekėjas, meninė dalis buvo ieškovės atsakomybėje. Įmonė pardavinėjo užuolaidas, siuvo jas, montavo karnizus, bet abu sutuoktiniai vienodai prisidėjo prie šio verslo. Atsakovo kreditinė kortelė galiojo iki 2018 m. balandžio mėn., todėl atsakovas sutarė banke, kad ši kortelė bus atsiųsta paštu. Ieškovė gavo ir naudojosi nauja kortele, jai buvo leista naudoti kortelę šeimos reikmėms. Ieškovė turėjo tartis dėl kortelės naudojimo, kai ji išvyko į Ispaniją, vaikui reikėjo nupirkti maisto, todėl kortelė buvo perduota atsakovo seseriai. 2018 m. gegužės gale ieškovė išsiuntė kortelę atsakovui.
7. Atsakovo atstovė advokato padėjėja D. G. palaikė atsikirtimus į ieškinį, nurodytus atsiliepime į ieškinį. Paaiškino, kad individualios įmonės ir jos savininko turtas nėra atskirtas. Įmonės skolos buvo grąžinamos šalių draugams, ir kadangi santykiai buvo tarp draugų, neliko jokių rašytinių įrodymų, yra minusinės ataskaitos iš įmonės veiklos. Šalys sutaria dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovas patvirtina, kad neturi bendrų įsipareigojimų kreditoriams. Įmonė yra asmeninės atsakovo turtas. Santuokos metu įgytas automobilis turi būti paliktas atsakovui, nes ši transporto priemonė įregistruota atsakovo vardu, jis naudojosi automobiliu iki išvažiavimo. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė naudoja automobilį darbui, kad ji atliko darbo užsakymus už Kauno ribų. Atsakovas grįžo gyventi į Lietuvą, todėl jam būtinas automobilis darbui, kurį jis tikėtina susiras, gal dirbs pavėžėju. Buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo tariamas, buvo paimta banko paskola šalių įmonės apyvartinėms lėšoms. Atsakovo įmonės veikla buvo nuostolinga, todėl toks atsakovo sprendimas buvo priimtas kartu su ieškove. Atsakovo motina pasakė jam, kad pusę pinigų už butą atsakovas perduotų V. D.. Atsakovo motina iki pat mirties liko gyventi ginčo bute, niekas nepasikeitė po buto pirkimo-pardavimo, atsakovo motina mokėjo už butą mokesčius. Ieškovės teiginiai apie buto išlaikymą vertintini kritiškai, nes pati ieškovė pripažino, kad šalys niekada negyveno ginčo bute. Tai patvirtina sandorio tariamumą. Tarp buto pardavėjo ir buto pirkėjo nekilo jokių padarinių, todėl turi būti taikomos CK 1.86 straipsnio nuostatos. Sandoris yra niekinis, nesant reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu. Byloje nėra įrodymų, kad V. M. paliko savo turtą sutuoktiniams po savo mirties, ji išreiškė valią palikti turtą atsakovui, įpareigodama jį pusę lėšų perduoti liudytojai. Lėšos, gautos pardavus tą turtą, turi būti pripažintos atsakovo asmeninėmis lėšomis, neįtraukiant jų į bendro dalintino turto balansą. Jei teismas pripažintų lėšas bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovas nesutinka su ieškovės nurodoma dalintina pinigų suma, nes dalis pinigų buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams, dalis sumos pervesta į E. M. individualios įmonės sąskaitą. 2000 Eur T. M. buvo perduota butui už remontą, 2000 Eur K. M. yra dovana, maistui, komunaliniams patarnavimas išleista 980 Eur. Todėl iš prašomos dalintinos sumos turi būti išskaičiuota 1940, 2000, 2000, 980 Eur. Ieškovei priteistina suma turi būti mažinama 6029,03 Eur, nes vadovaujantis buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punktu, grynais pinigais perduota 1500 Eur, dalis sumos pervesta 2017 m. spalio 17 d. (3750 Eur), dalis sumos pervesta 2017 m. spalio 31 d. Iš atsakovo sąskaitos už (duomenys neskelbtini) globą bei G. M. buvo pervedamos lėšos iki 2017 m. spalio 29 d. Atsakovas, išvykdamas iš Lietuvos, paliko kortelę ieškovei, kuri atsiskaitinėjo ja tuo metu, kai atsakovo nebuvo Lietuvoje. Jeigu teismas manytų, kad ginčo butas buvo bendra šalių jungtinė nuosavybė bei tenkintų ieškovės ieškinį, atsakovas prašytų sumažinti priteistą sumą ta suma, kurią gavo G. M.. Atsakovas taip pat prašytų išdalinti mokėjimus periodinėmis išmokomis, nes šiuo metu jis neturi lėšų sumokėti kompensaciją iš karto, nes ką tik grįžo iš užsienio į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui.
8. L. V. D. parodė, kad ieškovė yra jos brolienė, atsakovas – brolis. Liudytoja parodė, kad jos ir atsakovo motina paliko trims savo vaikams butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė pretenduoja į dalį pinigų, gautų už butą, be pagrindo, todėl yra nesąžininga. Šalys turėjo įmonę bei finansinių sunkumų, todėl visi sutiko perrašyti butą atsakovo šeimai. Atsakovas paėmė paskolą ir investavo ją į verslą. Butas buvo užstatytas bankui. Šeimos nariai sutiko, kad butas būtų perduotas atsakovo nuosavybėn. Atsakovo motina tuo metu pasakė, kad perleidžia, dovanoja butą atsakovui. Pasirašius buto pirkimo-pardavimo sutartį, motina ir toliau gyveno bute, mokėjo mokesčius už butą. Tai vyko 2004 m., nes atsakovas turėjo sumokėti lėšas tiekėjams. Motina įpareigojo atsakovą, kad šis atsiskaitytų su seserimis. Atsakovas turėjo grąžinti kreditą bankui, o motinai jis neturėjo nieko grąžinti, ji kaip gyveno tame bute, taip ir gyveno. Kai butas buvo parduotas, atsakovas automatiškai pervedė liudytojai dalį pinigų jai nereikalaujant. Liudytojai ir atsakovui pasitarus, jie nusprendė parduoti butą, nesitarė dėl to su ieškove. Ieškovė žinojo apie atsakovo, liudytojos bei motinos susitarimą, kad butas turi atitekti atsakovo motinos trims vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 125 (1 b. t. 18 l.). Šalys šiuo metu neturi nepilnamečių vaikų. Ieškovė neturi jos vardu įregistruotų transporto priemonių (1 b. t. 19 l.), atsakovo vardu VĮ „Regitra“ įregistruota transporto priemonė F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 21 l.).
10. Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2004 m. liepos 21 d. iki 2017 m. spalio 16 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas) (1 b. t. 97, 98 b. l.). Šis butas buvo įsigytas iš atsakovo motinos V. M. (kuri šiuo metu yra mirusi, 1 b. t. 119 l.) pagal 2004 m. liepos 21 d. Buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį (1 b. t. 103-105, 115 l.). Šios sutarties 1 punkte jos šalys susitarė, kad V. M. pardavė, o E. M. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui išaiškinant, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šis turtas viešajame registre turi būti įregistruotas abiejų sutuoktinių G. M. ir E. M. vardu. Sutartyje nurodyta, kad butas parduodamas už 59 700 Lt (17 290 Eur), iš jų – 2985 Lt (864 Eur) pirkėjas sumokėjo pardavėjai sutarties pasirašymo dieną, likusius 56 715 Lt atsakovas įsipareigojo sumokėti tuo metu, kai jam bus suteiktas 56 715 Lt kreditas buto pirkimui (Sutarties 2 punktas).
11. 2004 m. liepos 21 d. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 11 punktu atsakovas ir jo motina pažymėjo, kad jiems išaiškintas CK 6.393, 6.398 ir 1.75 straipsnių turinys, jog sutarties šalys susitarė, kad nuosavybės teisė pirkėjui į šį perkamą butą pereina nuo šios sutarties pasirašymo momento; šios sutarties pasirašymo metu buto pardavėja perdavė pirkėjui nuosavybės teisę į šį butą, kartu perduodama šio buto inventorizacinę bylą ir visus kitus dokumentus, susijusius su buto disponavimo teise. Minėta sutartis buvo patvirtina notarine tvarka 2004 m. liepos 21 d., butas 2004 m. liepos 29 d. buvo įkeistas AB „Vilniaus bankas“ naudai, nurodant, kad įkeičiamo daikto savininkai yra E. M. ir G. M., bei tai, kad įkeitimo sandoris sudaromas siekiant užtikrinti 2004 m. liepos 22 d. kredito sutarties dėl 56 715 Lt paskolos įvykdymą (1 b. t. 108-110 l.).
12. B. K., (duomenys neskelbtini), pardavėja V. M. 2004 m. rugpjūčio 12 d. pareiškimu, patvirtintu notarų biure, pareiškė, kad atsakovas įvykdė visas prievoles pagal 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį ir pervedė į V. M. sąskaitą 56 715 Lt. Tame pačiame pareiškime atsakovas nurodė, kad pagal pirmiau minėtą buto pirkimo-pardavimo sutartį visiškai atsiskaitė su V. M. (1 b. t. 106, 107 l.). Byloje nėra ginčo dėl to bei šalys pripažįsta, kad atsakovo motina V. M., pardavusi ginčo butą atsakovui, liko gyventi minėtame bute.
13. Šalys 2017 m. spalio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė ir atsakovas pardavė butą (duomenys neskelbtini), M. V. ir Ž. V. už 35 000 Eur (1 b. t. 8-16 l.). Šioje buto pirkimo-pardavimo sutarties IV dalyje numatyta atsiskaitymo už butą tvarka, nurodant, kad 1500 Eur pardavėjai gavo grynais pinigais prieš sutarties pasirašymą (Sutarties 4.1.1 punktas), 3750 Eur pirkėjai sumokėjo pavedimu į pardavėjo E. M. sąskaitą (Sutarties 4.1.2 punktas). Šio ginčo šalys sutartyje patvirtino, kad gavo 5250 Eur sumą. Sutarties 4.1.2. punkte numatyta, kad likusius 29 750 Eur pirkėjai lieka skolingi. Sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad L. B. AB suteikia pirkėjams 29 750 Eur kreditą minėto nekilnojamojo turto įsigijimui, pinigus pervedant tokia tvarka: 2500,63 Eur tiesiogiai į AB SEB banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant, kad šie pinigai skirti E. M. kredito pagal 2004 m. liepos 22 d. kreditavimo sutartį grąžinimui ir kitų įsipareigojimų vykdymui, o 27 249,37 Eur pervedant į E. M. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
14. Atsakovui nuo 1992 m. liepos 3 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso E. M. individuali įmonė (1 b. t. 6, 7 l.). Iš į bylą pateiktų Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijų nustatyta, kad E. M. įmonė 2003 m. turėjo 33 860 Lt nuostolį (pagal patikslintą deklaraciją), 2004 m. – 31 305 Lt nuostolį, 2005 m. – 36 746 Lt pelną, 2006 m. – 28 144 Lt nuostolį, 2007 m. – 3945 Lt pelną, 2008 m. – 22 291 Lt nuostolį, 2009 m. – 15 350 Lt nuostolį, 2010 m. – 42 393 Lt nuostolį, 2011 m. – 33 858 Lt nuostolį, 2012 m. – 35 342 Lt nuostolį, 2013 m. – 46 046 Lt nuostolį, 2014 m. - 42 149 Eur nuostolį, 2015 m. - 11 277 Eur nuostolį, 2016 m. – 11 517 Eur nuostolį, 2017 m. – 4748 Eur nuostolį (1 b. t. 134-199 l.).
15. Iš atsakovo į bylą pateiktos skrydžio informacijos bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas išvyko į J. K. 2018 m. sausio 15 d. (1 b. t. 96 l.). Atsakovas deklaravo išvykimą į J. K. 2018 m. sausio 15 d. (1 b. t. 114 l.), o nuo 2019 m. gegužės 6 d. jis deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje (duomenys neskelbtini) (1 b. t. 200 l.).
16. Iš atsakovo E. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (1. b. t. 52-54 l.) nustatyta, kad ginčo buto pirkėjas M. V. 2017 m. spalio 17 d. pervedė į atsakovo sąskaitą pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį 3750 Eur, 2017 m. spalio 31 d. – 27 249,37 Eur, iš viso – 30 999,37 Eur. Be to, atsakovo sąskaita buvo papildyta ir įnašais iš E. M. įmonės: 2017 m. spalio 24 d. – 2000 Eur, 2017 m. spalio 26 d. – 1500 Eur. 2018 m. sausio 10 d. E. M. papildė sąskaitą 489,11 Eur, 2018 m. sausio 14 d. – 218,31 Eur; ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 2018 m. gegužės 10 d. 100 Eur.
17. Atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis 2017 m. spalio 16 d. – 2018 m. sausio 15 d. laikotarpiu iš atsakovo sąskaitos buvo išgryninta iš viso 1700 Eur, į ieškovės sąskaitą minėtu laikotarpiu iš atsakovo sąskaitos pervesta bendra 3120 Eur suma, G. B. (ieškovės motinos) poreikiams pervesta bendra 1336,26 Eur. Be to, iš atsakovo sąskaitos 2017 m. spalio 17 d. G. C. pervesta 300 Eur, 2017 m. spalio 31 d. - V. D. 16 000 Eur, T. M. – 2000 Eur, K. M. (šalių sūnui) 2017 m. gruodžio 30 d. kaip dovana pervesta 500 Eur, 2018 m. sausio 13 d. – 1500 Eur. Pirkiniams, mokesčiams, paslaugoms sumokėti išleista 2664,44 Eur suma. Atsakovo pateikto į bylą sąskaitos išrašo nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. gegužės 28 d. duomenimis (1 b. t. 101 l.) pirkiniams, paslaugoms, kitiems mokesčiams išleista bei išgryninta 1621,87 Eur.
Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo ir su tuo susijusių neginčijamų reikalavimų išsprendimo
18. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51-3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju ir ieškovė, ir atsakovas pripažįsta, kad jie netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl abu prašo nutraukti santuoką dėl jų abiejų kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos šalių pareiškimus, nustatęs, kad nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei metai, abu sutuoktiniai yra veiksnūs, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2, 3 dalys, 3.51 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, CPK 182 straipsnio 5 punktas).
20. Nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesant tarp ieškovės ir atsakovo ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir išlaikymo vienas kitam priteisimo, šalių prašymu, joms paliekamos santuokinės pavardės: (duomenys neskelbtini). Išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas. Ieškovė ir atsakovas šiuo metu neturi bendrų nepilnamečių vaikų, todėl šioje byloje nesprendžiamas ir šalių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo klausimas.
21. Šalys nesutaria dėl bendro turto (automobilio) padalinimo bei kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą priteisimo ieškovei iš atsakovo. Ieškovė siekia, kad atsakovo vardu įregistruotas automobilis būtų priteistas jai, atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, prašydamas palikti automobilį jam. Be to, ieškovė prašo priteisti jai 11 770 Eur už sumažintą jungtinės bendrosios nuosavybės teise turėtą turtą – lėšas už bendro turto pardavimą. Atsakovas prašo atmesti šį ieškovės prašymą. Todėl toliau sprendžiamas klausimas dėl šalių turto padalinimo bei ieškovės reikalavimo priteisti jai kompensaciją už bendro turto sumažinimą.
Dėl šalių turto padalinimo
22. CK 3.118 straipsnyje įtvirtinta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 straipsnio 2 dalis).
23. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).
24. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
25. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatęs, jog sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo skiriasi, parinkdamas taikytiną būdą, be kita ko, turi įvertinti, ar yra aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natūra būtų negalimas; ar turtą priteisus vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, vienam iš sutuoktinių netektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 26 punktas).
26. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015).
27. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad E. M. individuali įmonė turi likti atsakovo asmenine nuosavybe, nes ji įgyta iki santuokos sudarymo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą šalių poziciją ir nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta E. M. individualią įmonę atsakovo asmenine nuosavybe ir neįtraukia šio turto į dalintino turto balansą. Šalys taip pat nurodė, kad neturi nei bendrų, nei asmeninių kreditorių, todėl sudarant turto balansą į jį neįtraukiamos šalių prievolės dalinant bendrąją jungtinę nuosavybę.
28. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise automobilį 600 Eur likutinės vertės, motyvuodama tai tuo, kad atsakovui išvykus iš Lietuvos ji viena rūpinosi šiuo turtu, naudojo jį savo darbinėje veikloje ir toliau ketina naudoti jį savo darbe. Ieškovės teigimu, ji yra interjero dizainerė ir dažnai važiuoja pas klientus visoje Lietuvos teritorijoje. Atsakovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, prašydamas priteisti automobilį jam, o ieškovei 300 Eur kompensaciją už transporto priemonę. Atsakovo atsikirtimai grindžiami tuo, kad automobilis buvo naudojamas jo iki išvykimo į J. K., transporto priemonė įregistruota jo vardu, šiuo metu atsakovas ieško darbo, kuriame tikėtina reikės automobilio, o atsakovė neįrodė to, kad jos darbinėje veikloje būtinas automobilis.
29. Teismas, vertindamas šalių reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir atsakovas iš esmės sutaria dėl automobilio vertės, nurodo, kad automobilio likutinė vertė yra 600 Eur. Abi ginčo šalys nurodo, kad gali sumokėti viena kitai 300 Eur kompensaciją už šį turtą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys nesiekia bendro turto padalinimo natūra, toks turto padalinimo būdas iš esmės ir neįmanomas, atsižvelgiant į dalintino daikto prigimtį (transporto priemonė dėl techninių savybių negali būti padalinta į dvi ir daugiau dalių), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bendroji jungtinė nuosavybė turi būti padalyta, priteisiant automobilį vienam iš sutuoktinių, įpareigojant šį sumokėti kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.127 straipsnio 3 dalis, sprendimo 25 punktas).
30. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2018 m. sausio 15 d. šalims priklausiu automobiliu naudojosi ir rūpinosi ieškovė, kad ji nurodė, jog automobilis yra reikalingas jos darbinėje veikloje, sprendžia, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis automobilis FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti priteistas būtent ieškovei. Atitinkamai atsakovui turi būti sumokėta kompensacija už ieškovei tenkantį automobilį.
31. Teismas, priteisdamas automobilį ieškovei, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog jis šiuo metu nedirba, ieško darbo, kuriam galbūt reikės automobilio. Byloje ieškovės paaiškinimais nustačius ir atsakovui neginčijant tos aplinkybės, kad ieškovė jau turi darbą, o atsakovas, grįžęs į Lietuvą dar neįsidarbino, leidžia daryti išvadą, kad automobilis reikalingas ieškovei labiau nei atsakovui. Atsakovas paaiškino teismui, kad šiuo metu jis neturi konkretaus darbo pasiūlymo, kurį jis yra priėmęs, tačiau numato tam tikrą darbą, kuriam būtų reikalingas automobilis. Teismas, įvertinęs šiuos atsakovo paaiškinimus, bei tai, kad atsakovas yra įsitikinęs, jog ras darbą Lietuvoje, mano, kad nagrinėjamu atveju automobilio priteisimas ieškovei, pripažįstant atsakovo teisę į kompensaciją, nesuvaržys atsakovo galimybės susirasti jam tinkantį darbą Lietuvoje. Todėl nors byloje ir nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė naudoja automobilį darbo veiklai, tačiau, esant nustatytai aplinkybei, kad šiuo automobiliu pastaruoju metu (1,5 metų) rūpinosi ir jį naudojo ieškovė, o atsakovas neįrodė išimtinės būtinybės priteisti automobilį jam, teismas nusprendžia patenkinti ieškovės reikalavimą dėl automobilio priteisimo jai, priteisdamas iš ieškovės atsakovui 300 Eur kompensaciją.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensaciją už sumažintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą
32. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.
33. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.
34. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).
35. Šioje byloje ieškovė nurodo, kad iš atsakovo jai turi būti priteista 11 770 Eur kompensacija už lėšų, gautų pardavus jų bendrą butą (duomenys neskelbtini), panaudojimą ne šeimos poreikiams, nes atsakovas be ieškovės žinios ir nesant teisinio pagrindo pervedė savo seseriai V. D. 16 000 Eur, T. M. – 2000 Eur, K. M. – 2000 Eur, į E. M. įmonės sąskaitą – 1940 Eur, bei išgrynino 1600 Eur. Todėl ieškovė prašo priteisti pusę šių sumų jai. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu, nurodydamas, kad 2004 m. liepos 21 d. ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis, ginčo butas po jo pardavimo atsakovui faktiškai ir toliau priklausė atsakovo motinai, todėl sandoris turi būti pripažintas akivaizdžiai negaliojančiu. Be to, ieškovė naudojo už butą gautas lėšas savo ir jos motinos asmeniniams poreikiams tenkinti, iš sąskaitos, į kurią buvo sumokėti už buto pardavimą gauti pinigai, buvo atsiskaitoma už prekes, paslaugas, suteiktas bendriems šeimos poreikiams. Atsakovo nuomone, teismui nepripažinus 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties akivaizdžiai negaliojančia, ieškovės naudai priteistina kompensacija turi būti mažinama ta suma, kurią ji naudojo savo asmeniniams poreikiams (1527,77 Eur), puse sumos, panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (980,04 Eur/2), bei suma, pervesta iš atsakovo sąskaitos G. M. ir G. B. poreikiams (4456,26 Eur).
36. Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sutinka su ieškovės atstovės nurodytu argumentu, kad atsakovui nepareiškus byloje priešieškinio forma reikalavimo pripažinti notarine tvarka patvirtintą 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sandorį niekiniu ir negaliojančiu dėl jo apsimestinumo, šioje byloje negali būti tenkinamas atsakovo prašymas pripažinti minėtą ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. M. ir E. M., akivaizdžiai negaliojančia nuo jos sudarymo dienos. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento tik tuo atveju, jei šis sandoris yra akivaizdžiai prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
37. Atsakovo ir jo motinos 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta notarine tvarka. Pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Pateiktose teismui sutartyse dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo aiškiai įtvirtinta, kad V. M. pardavė atsakovui, o šis nusipirko iš jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrojon jungtinėn nuosavybėn kartu su ieškove G. M.. Butas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre kaip šalių bendroji jungtinė nuosavybė, parduotas abiejų šalių naujiems pirkėjams 2017 m. spalio 16 d. taip pat kaip daiktas, valdytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl nurodyto nėra pagrindo konstatuoti, kad 2004 m. liepos 21 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis yra akivaizdžiai niekinė ir negaliojanti. Todėl teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų bei nenuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas abiejų sutuoktinių E. M. ir G. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir šis butas negali būti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe.
38. Byloje nustačius, kad už ginčo buto pardavimą gautos lėšos buvo pervestos į atsakovo sąskaitą, spręstinas klausimas dėl šių lėšų paskirstymo tarp šalių. Kaip minėta ieškovė siekia gauti dalį sumos, pervestos į atsakovo sąskaitą naujų buto pirkėjų: konkrečiai pusę lėšų, pervestų atsakovo seseriai V. D., T. M., K. M., E. M. individualios įmonės sąskaitą, bei pusę išgrynintų 1600 Eur lėšų. Ir ieškovė, ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo atitinkamai, kad ir atsakovas, ir ieškovė grynino lėšas, buvusias E. M. sąskaitoje. Ieškovė pripažino atsakovo teigiamą aplinkybę, kad kurį laiką banko kortelė, susieta su atsakovo sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, gauti už ginčo buto pardavimą, buvo jos dispozicijoje. Iš byloje pateiktų atsakovo sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. matyti, kad iš šios banko sąskaitos buvo atsiskaitoma ir už komunalines paslaugas, buvo perkamas maistas, vaistai, daiktai, apmokamos įvairios kitos paslaugos.
39. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra jokių kitų įrodymų, išskyrus šalių paaiškinimus ir atsakovo sąskaitos išrašą apie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususių lėšų paskirstymą. Atsakovo teigimu, šeimos poreikiams buvo išleista bendra 980,04 Eur suma, asmeniniams ieškovės poreikiams – 1572,77 Eur suma. Pažymėtina, kad atsakovo sąskaitos išrašo duomenys patvirtina tai, jog G. M. buvo pervesta bendra 3120 Eur suma, jos motinos G. B. poreikiams – 1336,26 Eur suma. Atsakovas nurodė, kad ieškovė grynino sąskaitoje buvusias lėšas tuo metu, kai jis buvo užsienyje, nes jis buvo palikęs jai savo kortelę iki 2018 m. gegužės mėn. Todėl darytina išvada, kad atsakovas netiesiogiai pripažino, kad 1700 Eur lėšas iki 2018 m. sausio 15 d. išgrynino būtent jis iki išvažiavimo į užsienį.
40. Atsakovo teigimu, jis panaudojo visas lėšas šeimos poreikiams ir E. M. individualios įmonės skoloms padengti. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie minėtos įmonės skolas 2017 m. spalio mėn. – 2018 m. sausio 15 d. bei šių skolų grąžinimą. Į bylą išreikalautos E. M. individualios įmonės pelno-nuostolių deklaracijos patvirtina tik tai, kad įmonė veikė nuostolingai, bet nepatvirtina konkrečių skolų konkretiems asmenims buvimo bei šių konkrečių skolų grąžinimo (žr. sprendimo 14 punktą). Atsakovo teiginiai, kad jis pervesdavo iš savo sąskaitos lėšas į E. M. individualios įmonės sąskaitą, iš kurios buvo atsiskaitoma su kreditoriais, yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti įrodymais. Todėl teismas vertina juos kritiškai (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
41. Atsakovo banko sąskaitos išraše nėra duomenų, kad nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. gegužės mėn. visos išlaidos būtų padarytos išimtinai ieškovės asmeninių poreikių tenkinimui. Juo labiau, kad atsakovas pripažino, jog paliko ieškovei kortelę šeimos poreikių tenkinimui, vaiko išlaikymui. Todėl teismas 2018 m. sausio 15 d. – 2018 m. gegužės mėn. išlaidas iš atsakovo banko sąskaitos prekių, paslaugų, mokesčių apmokėjimui vertina kaip išlaidas, padarytas šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovas pripažino, kad bendriems šeimos poreikiams tenkinti buvo išnaudota 980,04 Eur suma. Todėl teismui atsakovo paskaičiuotą kaip asmeniniams ieškovės poreikiams išleistą sumą (1572,77 Eur) įvertinus bendromis šeimos išlaidomis, darytina išvada, kad iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytų lėšų turi būti išskaičiuota bendra 2552,81 Eur suma (980,04 Eur+1572,77). Dėl to laikytina, kad dalintiną gautų po buto pardavimo lėšų sumą sudarytų 28 446,56 Eur (30 999,37 Eur – 2552,81 Eur). Pritaikius sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto lygių dalių prezumpciją, laikytina, kad kiekvienam iš sutuoktinių turėtų atitekti 14 223,28 Eur suma (28 446,56 Eur/2).
42. Pardavus butą į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 3120 Eur suma, jos motinos G. B. poreikiams – 1336,26 Eur. Ieškovė iš esmės neginčijo to, kad šios sumos turi būti išskaičiuotos, dalinant lėšas, gautas pardavus butą, iš ieškovei priteistinos sumos. Todėl laikytina, kad ieškovei priklausytų 9767 Eur kompensacija (14 223,28 Eur – 3120 Eur – 1336,26 Eur). Teismui nusprendus palikti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį automobilį ieškovei, priteisiant iš jos 300 Eur kompensaciją atsakovo naudai, atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nustatytina, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovei 9467 Eur (9767-300) kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės valdytų lėšų sumažinimą.
43. Teismas, tenkindamas iš dalies ieškovės reikalavimus, pažymi, kad atsakovas neįrodė susitarimo, buvusio tarp jo sesers V. D., ieškovės ir paties atsakovo dėl to, jog pardavus ginčo butą E. M. ir G. M. sumokės V. D. 16 000 Eur. Šio susitarimo su ieškove nebuvimą patvirtino ir atsakovo sesuo V. D.. Esant šiai aplinkybei bei atsakovui vienasmeniškai nusprendus panaudoti 16 000 Eur lėšas, gautas pardavus bendrąją jungtinę nuosavybę V. D., negavus ieškovės pritarimo, laikytina, kad ieškovės turto dalis negali būti sumažinta puse V. D. pervesta suma (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.109 straipsnio 1, 2 dalys).
44. Atsakovas taip pat neįrodė, kad jis buvo susitaręs su ieškove pervesti T. M. 2000 Eur sumą už ginčo buto remontą, šalių pilnamečiam sūnui K. M. kaip dovaną 2000 Eur. Todėl ieškovei priklausanti bendrų lėšų dalis negali būti mažinama ir puse nurodytų sumų.
45. Ieškovės nuomone, jai turi būti priteista ½ dalis nepagrįstai pervestos į E. M. individualios įmonės sąskaitą 1940 Eur sumos. Pažymėtina, kad atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenimis, E. M. įmonė nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 15 d. iki 2018 m. gegužės mėn. taip pat buvo pervedusi į atsakovo sąskaitą 3500 Eur. Ieškovė patvirtino atsakovo nurodytą aplinkybę, kad nors E. M. individuali įmonė buvo jo asmeninė nuosavybė, tačiau abi ginčo šalys vykdė joje veiklą kartu, mokėjo paskolą iš šios įmonės lėšų kartu. Esant byloje nurodytiems duomenims, laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti pusę į E. M. individualios įmonės sąskaitą pervestos sumos yra nepagrįstas, nustačius, kad prieš tai E. M. individuali įmonė pervedė į E. M. sąskaitą (papildė E. M. sąskaitą) didesnę sumą, nei pervedė E. M..
46. Apibendrindamas tai, kas pirmiau pasakyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, nutraukiant šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo priteisiant ieškovei automobilį FORD FOCUS, valst. Nr., bei 9467 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės valdytų lėšų sumažinimą iš atsakovo.
47. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo atstovės prašymo išdėstyti iš atsakovo priteistos kompensacijos mokėjimą, pažymi, kad atsakovas nepateikė į bylą visų įrodymų apie jo dabartinę turtinę padėtį. Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad jis turi dvi banko sąskaitas, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie šiuo metu abiejose jo banko sąskaitose esančias lėšas. Todėl, nesant visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Tačiau tai nepaneigia atsakovo teisės reikšti teismui motyvuotą prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo po šioje byloje priimto sprendimo paskelbimo / įsiteisėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. Patenkinus iš dalies ieškovės ieškinį, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai paskirstomos šalių bei valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai).
49. Ieškovės turtinis reikalavimas patenkintas 78,43 proc. (9467 Eur×100 proc./12 070 Eur), neturtinis – visa apimtimi. Pažymėtina, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės neturtiniam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, laiko, kad ieškovės ieškinys patenkintas 85 proc. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl 13 624,68 Eur kompensacijos priteisimo, teismas atidėjo 338 Eur žyminio mokesčio mokėjimą. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, sumažino prašomos priteisti kompensacijos dydį iki 11 770 Eur, todėl laikytina, kad ieškovė už pareikštą ieškinį turėjo sumokėti iš viso 347 Eur, ieškovei sumokėjus 50 Eur, atidėtino žyminio mokesčio dalis sudarė 297 Eur.
50. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudarė 50 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur už advokatės teisinę pagalbą rengiant ieškinį (1 b. t. 71 l.). Atsakovas pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad jo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudarė 130 Eur advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (1 b. t. 125, 126 l.).
51. Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies iš atsakovo jos naudai priteisiama 42,50 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio bei 255 Eur už advokatės pagalbą, iš viso – 297,50 Eur. Iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 19,50 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 278 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
52. Iš ieškovės valstybes naudai priteistina 44,55 Eur atidėto žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 252,45 Eur ieškovei atidėto žyminio mokesčio. Valstybė šioje byloje taip pat turėjo 10,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurių atlyginimas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamas iš abiejų šalių. Iš ieškovės priteisiama 1,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, iš atsakovo – 8,99 proc. dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Iš viso valstybės naudai iš ieškovės priteisiama 46,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo – 261,44 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais
nusprendžia:
patenkinti iš dalies ieškovės G. M. ieškinį atsakovui E. M..
Santuoką, sudarytą tarp G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 125, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei G. M. santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui E. M. – (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo pripažinti transporto priemonę FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur vertės ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (trijų šimtų) Eur kompensaciją už transporto priemonę FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 9767 (devynių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių) Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytų lėšų sumažinimą.
Atlikti ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir po įskaitymo priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 9467 (devynių tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt septynių) Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytų lėšų sumažinimą.
Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 278 (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 46,13 Eur (keturiasdešimt šešių Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 261,44 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno Eur 44ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Valstybės naudai priteistos lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitra“, Vedybų sutarčių registrui.