Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-06-27 nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. 0117000306609,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-06-27 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0117000306609 (toliau – skundžiamas nutarimas) nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal N. R. 2017-06-02 pareiškimą, nenustačius, kad G. L. padarė kokį nors administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK). N. R. pareiškime nurodė, kad 2017-05-26 pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, šešto buto gyventoja G. L. bendro naudojimo laiptinės antrame aukšte įsirengė stebėjimo kamerą be laiptinės gyventojų sutikimo. Butas, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, priklauso S. V., tačiau šiame bute gyvena nuomininkė G. L. Pareiškėja pareiškimu policijos prašė išsiaiškinti, ar ji nėra sekama, ir kas G. L. davė leidimą įsirengti stebėjimo kamerą.

2017-07-03 skundu N. R. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, pripažinti G. L. kalta pažeidus jos ir jos šeimos narių teisę į privataus gyvenimo gerbimą, neteisėtai juos filmuojant, įpareigoti G. L. pašalinti vaizdo kamerą iš laiptinės, uždrausti G. L. be išankstinio kaimynų sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras tiek namo viduje, tiek išorėje, nubausti G. L. administracine tvarka pagal ANK 82, 518 straipsnius.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate nėra gautu duomenų apie pareiškėjos ir jos šeimos narių sekimą, bei konstatuota, kad G. L. vaizdo stebėjimo kamerą prie savo gyvenamo buto durų įsirengė nepažeisdama 2008-02-01 Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. X-1444 trečio skirsnio (Vaizdo stebėjimas) 16-21 straipsnių nuostatų.

Pareiškėjos atstovas R. R. teismo posėdžio metu laikėsi pateikto skundo argumentų ir parodė, kad kamera pastatyta antrame aukšte ant galinės sienos, jis su pareiškėja gyvena pirmame aukšte, bet laiptinė naudojama bendrai ir jiems tenka lipti į antrą aukštą, į palėpę. Filmuojama iki lango, ten N. R. laiko savo gėles ir eina jų laistyti, taip pat naudojama ten esanti skydinė. Į palėpę šiais metais gal 30 kartų lipo, nes ten laikomi daiktai, reikia pareguliuoti anteną. Antrame aukšte yra tik vienas butas, kuriame ir gyvena G. L. N. R. gėles laiko tarp 1 ir 2 aukšto, tarpinėje aikštelėje ir yra filmuojama, kai eina laistyti gėlių. Taip pat 2 aukšte laiko savo dviratį, laiptinė bendra, o ten pastatė, kad galėtų prirakinti prie grotų. Policija šios bylos pilnai neištyrė. Neteisėtai ribojamos jų teisės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje. Pati G. L. išgalvotomis istorijomis prisigalvoja, kad jie ją persekioja. Byloje nėra duomenų, kad N. R. davė leidimą ją filmuoti. Kamerą pastebėjo š. m. gegužės 26 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. L. teisme parodė, kad ten atsikėlė gyventi prieš pusantrų metų, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Antrame aukšte yra jos vienos butas numeriu 6. Pirmame aukšte gyvena R., laiptinė rakinama spyna. Laiptinėje laikė vaikų dviratuką ir paspirtuką, laikė gėles. Prasidėjo tokie dalykai, kaip kad padangos pradurtos, po to nunuodijo jos gėles, vieną dieną pajuto laiptinėje labai aštrų kvapą, kaip acetono. Iškvietė policiją ir Būsto atstovus, pamatė, kad gėlėse pripilta kažkokio skysčio. Vyksta pastovūs incidentai, pastoviai jos skalbiniai numėtyti, būta grasinimų, rodo špygas. Laiptinė rakinama, o kai jos vaikas išneša šiukšles kelioms sekundėms, R. išbėga iš savo namų ir užrakiną laiptinę, vaikas be raktų verkia, negali į namus įeiti. Jie nuolat visokius skundus rašo. Kamerą įsirengė prie savo buto durų dėl savo saugumo, jei būtų koks atvejis, kad turėtų įrodymų. Filmavimo kamera apima vaizdą iki aikštelės tarp pirmo ir antro aukšto, R. buto durų nefilmuoja, pirmas aukštas nesimato. Kai darėsi remontus, vis skundus rašydavo, kad ji viską neteisėtai daro. Kamerą įrengė „Splius“. Yra filmuojamas vaizdas, archyvas saugomas dvi savaites, ji gali tik peržiūrėti vaizdą, įsirašyti jo negali, jei norėtų įrašyti vaizdą, tada jai reikėtų už tai mokėti pinigus „Splius“. Pastatyta tik viena kamera. Šiaulių būstas buvo informuotas apie kamerą, taip pat pranešė ir kitiems namo savininkams apie kamerą, gavo jų žodinį sutikimą, raštiško sutikimo neturi. R. taip pat žinojo, kad pastatys kamerą, tai jiems sakė susirinkimo metu. Niekas neprieštaravo. Dabar R. laiptinėje, antrame aukšte, prie jos buto durų, pastatė seną dviratį, kuris realiai net nenaudojamas, prirakino prie laiptinės turėklo. Realiai ji bijo dėl savo ir vaiko gyvybės, R. kalėjime sėdėjo. Viskas yra legalu, šitas butas yra įsigytas išperkamosios nuomos būdu. Maksimalus laikotarpis 4-5 metai, kiek gali, tiek perveda pinigų savininkei. Ji taip pat informuota apie kamerą ir neprieštaravo. Gali pateikti vaizdą, kurį apima kamera. Nesutinka su skundu, kamerą įsirengė teisėtai, tai padarė dėl savo ir vaikų saugumo. N. R. perspėjo, kad kamerą pastatys, tai jai sakė ir susirinkimo metu. Kamerą pastatė ne savavališkai, o gavusi kitų žodinį sutikimą. Žino, kad laiptinė yra bendro naudojimo patalpa. Kamera nesisukinėja, nebent palipus ją galima pasukti ranka, antrame aukšte kito buto nėra, tik jos. Po kameros pastatymo ji gali bent gėles laiptinėje laikyti. Turi Registrų centro pažymą, sandoris, susijęs su jos gyvenamu butu, oficialiai įtrauktas į registrą.

Teisme liudytoju apklaustas Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjas A. A. parodė, kad buvo gautas N. R. pareiškimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nelegaliai G. L. pasistatė kamerą ir ją seka bei stebi. G. L. paaiškino, kad dėl savo saugumo ir savo turto saugumo pasistatė šią kamerą. Pareiškėja gyvena pirmame aukšte ir jos durų nefilmuoja, o antrame aukšte gyvena G. L., kamera prie jos durų ir pirmo aukšto kamera tikrai nesiekia. Name yra 6 butai, du iš jų priklauso pareiškėjai, telefonu bendravo su likusiais butų savininkais, kurie nurodė, kad neprieštaravo ir sutiko, jog G. L. įsirengtų kamerą, kalbėjo su 3 kaimynais. Asmens duomenų įstatymas numato, kad kamerą galima įsirengti daugumos sutikimu ir užkabinus lentelę. Kaimynų vardų ir pavardžių nepamena, juos nurodė tarnybiniame pranešime. Tvirtina teisme pagarsintą savo tarnybinį pranešimą, esantį medžiagoje Nr. 0117000306609, jis surašytas teisingai ir juo teismas gali remtis, su jame minėtais asmenimis bendravo telefonu ir jie neprieštaravo dėl kameros, taip pat yra uždėtas užrašas, informuojantis, kad stebi vaizdo kamera. Žino, kad šiuo adresu kaimynai konfliktuoja jau senai. Ten namas dviejų laiptinių, į kitą laiptinę nebuvo įėjęs, bet iš kitos laiptinės žmonės ateina į šią laiptinę skaitiklių rodmenis užsirašyti, nes skaitikliai toje laiptinėje, skundų iš kitų kaimynų dėl kameros negauta. Pagal asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą užtenka daugumos kaimynų sutikimo.

Pagal teismo pareikalavimą Šiaulių miesto ir rajono PK teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, kad nuo 2016-01-01 iki 2017-07-17 komisariate buvo gauti 8 G. L. pareiškimai, pagal kuriuos 2016-05-19 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą R. R. atžvilgiu dėl galimo grasinimo ar įžeidimo, 2016-08-02 nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. R. atžvilgiu dėl galimo turto sugadinimo, 2016-08-02 nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. R. atžvilgiu dėl galimo turto pagrobimo, 2016-08-02 nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. R., R. R. atžvilgiu dėl galimų administracinių teisės pažeidimų jų veiksmuose, 2016-08-17 nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. R. atžvilgiu dėl galimo turto sunaikinimo, 2016-09-27 nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. R. atžvilgiu dėl galimo turto sunaikinimo, 2016-08-25 surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 188 straipsnį dėl savavaldžiavimo ir perduoti nagrinėti Administracinei komisijai prie Šiaulių miesto savivaldybės R. R. atžvilgiu.

Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nuosavybės teise priklauso S. V., dėl kurio 2016-03-07 sudaryta nuomos sutartis su G. L.

Iš prie bylos pridėtų fotonuotraukų matyti kameros įrengimo vieta prie buto, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ir jos vaizdo fiksavimo spektras (stebėjimo laukas), siekiantis tik šio buto durų išorinį vaizdą, prieš kurį jokių kitų butų nėra, ir laiptinės pirmo bei antro aukšto aikštelės vaizdą, kurioje, kylant į antrą aukštą, uždėtas informacinis užrašas, jog patalpa stebima vaizdo kameros, jokių kitų privačių gyvenamųjų patalpų (teritorijų), išskyrus G. L., į stebėjimo lauką neįeina.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pateikta medžiaga duoda pagrindo teigti, kad N. R. skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo administracinio nusižengimo asmens duomenų teisinei apsaugai yra tik pareiškėjos subjektyvi nuomonė ir gali būti vertinama kaip nepasitenkinimas priimtu jai nepalankiu sprendimu. Tačiau vien subjektyviu pareiškėjos požiūriu į teisės aktų nuostatų vertinimą administracinė atsakomybė kitam asmeniui negali kilti. Administracinė teisena turi būti pradedama remiantis ne subjektyviu situacijos (šiuo atveju asmeninių santykių (tiksliau nesutarimo) su kaimyne) įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo trečio skirsnio (Vaizdo stebėjimas) nuostatas vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina, būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina. Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą.

Pareiškėjos N. R. ir jos atstovo R. R. argumentai apie neteisėtą jų stebėjimą ir/ar sekimą nepagrįsti, juos paneigia bylos duomenų visuma. G. L. paaiškino, kad ji ir jos vaikai gyvenamuoju adresu nesijaučia saugūs, pastovūs konfliktai su kaimynais R. jiems kelia vis didesnę baimę ir nerimą tiek dėl jų pačių saugumo, tiek dėl jų turto saugumo, todėl siekiant užtikrinti savo šeimos ir savo turto saugumą bendro naudojimo patalpoje, laiptinėje, ties gyvenamuoju butu, įsirengė vaizdo stebėjimo kamerą, ją įsirengė gavusi šio buto savininkės ir laiptinės kaimynų sutikimą, nes kiti būdai ar priemonės yra nepakankami siekiant išvardytų tikslų, nes tik po kameros pastatymo situacija pasikeitė, dabar jaučiasi saugesnė ir ramesnė, nebeįžeidinėjama, jos turtas, tarp jų gėlės, laikomos laiptinėje, nebeužkabinamos. Nuo 2016-03-07 butu, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nuomos sutarties pagrindu naudojasi su G. L., kas užtikrina jos teisę imtis saugumo priemonių įstatymų ribose. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas leidžia bendrojo naudojimo patalpose įsirengti vaizdo stebėjimo priemones esant bendraturčių daugumos sprendimui. Name 6 butai, iš jų 2 priklauso R. Šiaulių miesto ir rajono PK tyrėjo A. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. G., gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, G. V., gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, J. A., gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, buvo įspėti ir žinojo, kad G. L., gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, prie savo buto ruošiasi įsirengti stebėjimo kamerą, jie sutiko, duomenų, kad jie ar jų šeimos nariai stebimi bei sekami, nepateikė. Gautos fotonuotraukos patvirtina, kad kameros įrengimo vietą prie buto, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ir jos vaizdo fiksavimo spektrą (stebėjimo lauką), apimantis tik šio buto durų išorinį vaizdą, prieš kurį jokių kitų butų nėra, ir laiptinės pirmo bei antro aukšto aikštelės vaizdą, kurioje, kylant į antrą aukštą, uždėtas informacinis užrašas, jog patalpa stebima vaizdo kameros, jokių kitų privačių gyvenamųjų patalpų (teritorijų), išskyrus G. L., į stebėjimo lauką neįeina. G. L. parodė, kad kamerą įrengė „Splius“, yra filmuojamas vaizdas, archyvas saugomas dvi savaites, ji gali tik peržiūrėti vaizdą, įsirašyti jo negali. Tiek G. L., tiek R. R. teisme patvirtino esant jų tarpusavio nesutarimams, konfliktuoja jau ilgą laiko tarpą. Todėl nagrinėjamoje situacijoje, esant tokiems įtemptiems santykiams tarp kaimynų, būtina nustatyti, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis grindžiamos aplinkybės, ar surinkti faktiniai duomenys pakankami administracinio nusižengimo inkriminavimui G. L. atžvilgiu, ar asmenys nėra vieni kitų skundžiami ir baudžiami vedini kaimynų savanaudiškų paskatų, keršto. Iš Šiaulių miesto ir rajono PK gauto pranešimo matyti, kad nuo 2016-01-01 iki 2017-07-17 komisariate buvo gauti 8 G. L. pareiškimai kaimynų N. R. ir R. R. atžvilgiu, susiję su grasinimais, įžeidimais, svetimo turto sugadinimais, sunaikinimais, pagrobimu, savavaldžiavimu, iš kurių pagal 2 pareiškimus 2016-08-25 surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 188 straipsnį R. R. atžvilgiu dėl savavaldžiavimo. Taigi šios aplinkybės tik pagrindžia G. L. pareigą imtis galimų saugumo priemonių, siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų ateityje, ir tai G. L. padarė neperžengdama jos siekiamo saugumo tikslo ribų, bei nepažeisdama tokią jos teisę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų, jos savavaldžiavimo teismas taip pat nenustatė.

Teismas įvertinęs administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagal N. R. 2017-06-02 pareiškimą medžiagą, joje priimtą ir pareiškėjos skundžiamą 2017-06-27 nutarimą, pareiškėjos skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad medžiaga išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai, joje priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, padarytos teisingos išvados. Todėl N. R. skundas netenkintinas ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-06-27 nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. 0117000306609 paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-06-27 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną medžiagoje Nr. 0117000306609 palikti nepakeistą ir N. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.