Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-1071/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
2-1071/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Pareiškėjas
Kauno miesto savivaldybės
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei DnB NORD bankas, Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1071/2013Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01949-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei DnB NORD bankas dėl koncesijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, koncesijos mokesčio, skolos už papildomus darbus, delspinigių ir palūkanų priteisimo, bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovui, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei DnB NORD bankas ir Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl atliktų darbų aktų, išlaidų apmokėjimo pažymų ir išrašytų sąskaitų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami su proceso atnaujinimu susiję klausimai. Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo klausimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė paduotu pareiškimu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi šioje byloje patvirtino ieškovo UAB ,,Kamesta“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai tiesiogiai liečia Kauno miesto savivaldybės, kaip turto savininko interesus, kuriuos įgyvendina Kauno savivaldybės taryba. Todėl išnagrinėtoje byloje buvo nuspręsta dėl Kauno miesto savivaldybės, kuri buvo neįtraukta į bylą, teisių ir pareigų. Savivaldybės taryba nežinojo apie sudaromos sutarties nuostatas ir atitinkamai nebuvo numačiusi finansavimų šaltinių minėtai sutarčiai vykdyti. Savivaldybės administracijos direktorius neturi jokios teisės priimti sprendimų dėl tarybos patvirtintame biudžete nenumatytų lėšų naudojimo. Be savivaldybės tarybos pritarimo negali būti sudaromos koncesijų sutartys, o taikos sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija pritarė koncesijos sutarties atnaujinimui, todėl turėjo būti gautas Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarimas. Taigi, teismas, patvirtindamas taikos sutartį, pagal kurią Kauno miesto savivaldybės administracija prisiėmė įsipareigojimus vykdyti koncesijos sutartį, patvirtino įsiskolinimą už papildomus darbus, patvirtino mokėjimo grafiką pagal koncesijos sutartį, nusprendė dėl savivaldybės tarybos kompetencijai priskirto klausimo – pagrindinės koncesijos sutarties sąlygų tvirtinimo. Pareiškėjas nurodė, jog apie taikos sutarties sudarymą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 sužinojo 2012 m. spalio 25 d. tarybos posėdžio metu, anksčiau taikos sutarties projektas tarybai nei svarstymui, nei tvirtinimui nebuvo pateiktas (b. l. 4-6).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą aukščiau minėtoje civilinėje byloje. Nustatė, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą jam paduoti. Nurodė, kad pareiškėja 2012 m. birželio 21 d. sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o į teismą su tokiu prašymu kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 19 d. Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio, įvykusio 2012 m. birželio 21 d., protokolo išrašas pilnai patvirtina, kad šiame posėdyje buvo pranešta apie pasirašytą ir Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. 2012 m. spalio 25 d. posėdžio protokolas patvirtino, kad taikos sutartis pareiškėjui pristatyta 2012 m. birželio 20 d. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad remiantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 29 d. punktu turėjo būti gautas pritarimas koncesijos sutarties atnaujinimui ir tolimesniam jos vykdymui, nes finansavimas sutartiniams įsipareigojimas vykdyti buvo numatytas dar 2005 m. liepos 14 d. savivaldybės mero A. G. sprendimu, kuriuo pritarta koncesijos sutarties projektui ir savivaldybės administracijos direktorius įpareigojamas ją pasirašyti, nustatant projekto vertę ne didesnę kaip 59 312 500 Lt., t. y. numatant finansavimo lėšas sutartiniams įsipareigojimams vykdyti. Taigi, ginčas nagrinėjimo eigoje buvo kilęs dėl tolimesnės šios sutarties vykdymo. Teismas konstatavo, jog pačio pareiškėjo elgesys, sužinojus apie sudarytą taikos sutartį, nerodo, kad jis manė esant pažeistas jo teises dėl to, kad buvo neįtrauktas į bylą, bei sprendė, kad pareiškėjo dalyvavimas byloje ir nebuvo būtinas, joje nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė (toliau- apeliantas) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą- Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti (b. l. 127-132). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2012 m. birželio 21 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio metu. Teigia, kad kolegija ir taryba yra visiškai skirtingi organai, turintys skirtingą, aiškiai teisės aktuose apibrėžtą kompetenciją, yra atskiri tiek savo sudarymo pagrindais, tiek įgaliojimų ribose, tiek priimamų sprendimų galia. Kolegija yra savivaldybės tarybos patariamasis organas. Kolegija neturi institucijos statuso, neturi teisės priimti privalomo pobūdžio sprendimų. Todėl termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo pradžia turėtų būti laikoma 2012 m. spalio 25 d., kai savivaldybės taryba, kaip kolegialus organas, sužinojo taikos sutarties sudarymo faktą.

2. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, t.y. apelianto materialiųjų teisių ir pareigų, nes taikos sutartimi įpareigojo savivaldybės tarybą vykdyti finansinius įsipareigojimus, nesant pačios pritarimo ir tam biudžete numatytų asignavimų. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės lėšas administruoja tarybos sprendimu patvirtinto biudžeto ribose ir pagal jame nustatytas programas, t.y. neturi teisės priimti jokių sprendimų dėl savivaldybės tarybos biudžete nenumatytų lėšų naudojimo. Savivaldybė yra vienintelė institucija įgyvendinanti savivaldybės turto savininko funkcijas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nors koncesijos sutarties projektui tarybos sprendimu buvo numatyta ne didesnė kaip 59 312 500 Lt, tačiau savivaldybės biudžetas formuojamas vieneriems metams. Pasikeitus teisinei situacijai, kada savivaldybė de jure nutraukė koncesijos sutartį ir prasidėjo teisminis procesas dėl sutarties nutraukimo, lėšos tolimesniam vykdymu nebuvo numatytos.

4. Teigia, kad pagal Kauno miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašą be savivaldybės tarybos pritarimo negali būti pasirašomos koncesijų sutartys. Taikos sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija pritarė koncesijų sutarties atnaujinimui ir susitarė dėl tolesnio jos vykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą sutiko su Kauno miesto savivaldybės atskiruoju skundu jame išdėstytais motyvais (b. l. 138- 142).

Ieškovas UAB „Kamesta“ ir jo atstovas atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį (b. l. 127-132, 149-154). Atsikirtimus grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas yra nesąžiningas ir siekia išvengti savo kreditorinės prievolės sumokėti skolas ieškovui. Tai, kad nebuvo informuoti visi savivaldybės tarybos nariai, nereiškia, kad savivaldybės taryba kaip organas nežinojo apie aplinkybių sudarančių pagrindą proceso atnaujinimui egzistavimą. Juolab, kad savivaldybės tarybos kolegija ir savivaldybės taryba susideda iš tų pačių fizinių asmenų. Kolegijos pirmininkas yra ir Kauno miesto savivaldybės meras bei tarybos pirmininkas, todėl, sužinojęs minėtas aplinkybes, turėjo apie jas informuoti kitus tarybos narius.

2. Nurodo, kad jokios įtakos apelianto teisėms ir pareigoms sprendimas šioje byloje nepadarė, nes teismo sprendimu nebuvo sukurta jokių naujų teisių ir pareigų, kurių apeliantas nebuvo prisiėmęs anksčiau. Apelianto išsakytos aplinkybės sprendimo prašomoje atnaujinti byloje neįtakos.

3. Vienašališkai nutraukus koncesijos sutartį, apeliantas privalėtų arba atnaujinti tokią sutartį ir mokėti koncesijos mokestį arba išpirkti koncesijos objektą, todėl bet kokiu atveju atitinkamos lėšos savivaldybės biudžete privalėjo būti numatytos.

4. Pažymi, kad taikos sutartyje apie jokią naują sutartį nebuvo kalbama, jokių naujų finansinių įsipareigojimų apeliantas neprisiėmė. Ginčo esmė yra tokia, kad pagal koncesijos sutartį ieškovas yra atlikęs visus darbus, atsakovas piktybiškai vengia už juos atsiskaityti, todėl jokių tarybos pritarimų ar sprendimų šiuo klausimu nėra.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį (b. l. 144-146). Atsikirtimus grindė šiais argumentais.

Šalies argumentai

1. Apelianto teiginiai, kad 2012 m. birželio 21 d. apie taikos sutartį tapo žinoma Kauno miesto savivaldybės kolegijai, o ne tarybai, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas vėliausiai šią dieną turėjo sužinoti apie taikos sutartį.

2. Savivaldybės biudžeto lėšų trūkumas nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo. Tiek taikos sutartis, tiek ginčo koncesijos sutartis pasirašyta tarp ieškovo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo UAB „Kamesta“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (b. l. 8 -11). Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2012 m. lapkričio 19 d., jis yra grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, nes, anot apelianto, savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės priimti sprendimų dėl savivaldybės tarybos patvirtintame biudžete nenumatytų lėšų panaudojimo, savivaldybės biudžeto tvirtinimas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimą, kaip savarankišką civilinio proceso stadiją, reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus.

Apelianto skunde nurodomus argumentus, kad aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo tik 2012 m. spalio 25 d. tarybos posėdžio metu, nes anksčiau taikos sutarties projektas Kauno miesto savivaldybės tarybai nei svarstymui, nei tvirtinimui nebuvo pateiktas, paneigia byloje esantys duomenys. Taikos sutarties šioje byloje pasiūlymas svarstytas Kauno miesto savivaldybės tarybos komisijos 2012 m. kovo 28 d. posėdyje (b. l. 46), o 2012 m. balandžio 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas imtis veiksmų, kad procesas būtų baigtas taikiai (b. l. 83-84). Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybai buvo žinoma apie kilusį tarp šalių ginčą byloje, jo vertę bei buvo svarstomos taikos sutarties sudarymo galimybės. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos 2012 m. birželio 21 d. posėdžio protokolo išrašas patvirtina, kad šiame posėdyje buvo pranešta apie 2012 m. birželio 13 d. pasirašytą taikos sutartį, aptartos esminės jos sąlygos (b.l. 85). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas apie sudarytą taikos sutartį, kuri yra pagrindas proceso atnaujinimui, sužinojo būtent 2012 m. birželio 13 d., o ne 2012 m. spalio 25 d.

Apelianto teiginiai, kad savivaldybės taryba kaip kolegialus organas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo tik 2012 m. spalio 25 d. savivaldybės tarybos posėdžio metu, prieštarauja pamatiniams teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams bei elementariems bonus pater familias elgesio kriterijams. Tokią teismo išvadą suponuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės institucijų sudėtį, kompetenciją, bei bylos duomenys, iš kurių matyti, kad savivaldybės tarybos kolegijos nariai susideda iš savivaldybės tarybos narių, o tiek tarybos, tiek jos kolegijos posėdžiams pirmininkavo savivaldybės meras. Iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 ir 20 straipsnių nuostatų matyti, jog meras ne tik rengia klausimus tarybos posėdžiams, tačiau ir planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus. Taigi, išdėstytos aplinkybės rodo, kad savivaldybės tarybos nariai ir savivaldybės meras, žinodami apie sudarytą ginčo taikos sutartį, galėjo inicijuoti šio klausimo svarstymą kolegialioje savivaldybės institucijoje, t.y. taryboje. Todėl aplinkybė, kad savivaldybės taryboje kaip kolegialioje institucijoje šis klausimas oficialiai svarstytas tik 2012 m. spalio 25 d., nors jau nuo 2012 m. birželio 21 d. savivaldybės meras ir tarybos nariai, priklausę kolegijai, tai jau žinojo, neleidžia spręsti, kad apie šioje byloje sudarytą ginčo taikos sutartį ir buvo sužinota tik 2012 m. spalio 25 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti pradžia laikė 2012 m. birželio 21 d., kuomet savivaldybės tarybos kolegija, susidedanti iš savivaldybės tarybos narių, sužinojo apie sudarytą ginčo taikos sutartį. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas, kreipęsis į teismą 2012 m. lapkričio 19 d., nesant svarbių priežasčių praleido trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti.

Be to, prašymas nepagrįstas ir iš esmės. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

Apeliantas tvirtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 15 punktą savivaldybės biudžeto formavimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Be to, teisinis reglamentavimas numato, kad tik savivaldybės taryba gali nuspręsti dėl koncesijų sutarties bei kitų sutarčių, kuriose numatyti savivaldybės finansiniai įsipareigojimai, pasirašymo. Tačiau nagrinėjamu atveju prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nebuvo sprendžiami jokie naujų sutarčių pasirašymo klausimai, net nebuvo modifikuota ir šalių pasirašyta 2005 m. rugpjūčio 1d. koncesijos sutartis (priešingai, taikos sutarties 2 punkte susitarta ją vykdyti joje numatytomis sąlygomis ir tvarka), teismas byloje jokių biudžeto formavimo klausimų nesprendė, taikos sutartimi išspręstas iš šalių pasirašytos koncesijos sutarties kilęs ginčas, kurios pasirašymo ir finansavimo apibrėžtumo klausimai savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu jau buvo išspręsti (b. l. 45). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu nėra numatyta finansinių resursų šioje byloje sudarytai taikos sutarčiai vykdyti, per se nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, t.y. kaip nusprendus dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, juolab, kad taikos sutartį pasirašė, neperžengdamas savo kompetencijos ribų ir veikdamas savivaldybės tarybos sprendimų ir nurodymų pagrindu, koncesijų sutarties šalis - savivaldybės vykdomoji institucija - savivaldybės administracijos direktorius. Be to, nagrinėjamu atveju neaišku, kokią įtaką, byloje jau dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijai, šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui padarytų būtent apelianto dalyvavimas. Pažymėtina, kad jam, kaip jau paminėta, buvo žinoma ne tik apie bylos egzistavimą, bet ir apie planuojamą jos taikią baigtį, taigi, apeliantas, jei manė, kad byloje priimti procesiniai sprendimai gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, turėjo galimybę ir pats savo iniciatyva įstoti į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 46, 47 str.). Todėl net ir neatsižvelgiant į praleistą įstatymo nustatytą prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą, išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta ginčo šalių taikos sutartis, nesukuria apeliantui jokių naujų teisių ir pareigų, kurios leistų atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus