- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-20
- Bylos Nr.
- ATP-276-175/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00195-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T., 2012-04-13, apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą, buvo apgadintas automobilis ir elektros linijos stulpas, vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs apie eismo įvykį policijai, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str.1 d. 2 p., Kelių eismo taisyklių 9, 16, 133, 234, 238 p. ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-01-18 nutarimu už ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą A. T. paskirta nuobauda – 20 Lt bauda, pagal ATPK 123 str. 1 d. – 110 Lt bauda, pagal ATPK 127 str. 2 d. – 120 Lt bauda, pagal BK 130 str. 1 d. - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 33 str. pagrindu subendrinus šias nuobaudas, jam paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad A. T. kaltė yra įrodyta byloje esančiais duomenimis, o nuobauda jam paskirta laikantis ATPK 30 str. nuostatų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. T. prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo padarymo ir šioje dalyje bylą nutraukti arba skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui. Skunde teigiama, kad A. T. nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus dėl to kilo eismo įvykis ir kodėl jis sužalotas pasišalino iš įvykio vietos. Atsitrenkus į elektros tiekimo stulpą jam buvo sužalota galva bei iš nosies stipriai bėgo kraujas, jautė didelius skausmus galvoje, o taip pat dėl stipraus smūgio apsvaigo ir dėl to adekvačiai nesiorientavo aplinkoje. Todėl rūpinosi savo sveikata, t. y. nuėjo į kaimą apsiprausti veido ir paprašyti sugyventinės, kad nuvežtų pas gydytoją. Nuvažiavus į Merkinę jį perėmė sūnus, kuris nuvežė pas šeimos gydytoją, kadangi ligoninės Merkinėje nėra. Apeliantas teigia, kad šiuos parodymus patvirtina liudytojų A. P. ir P. K. parodymai. Apeliantas teigia, kad jis serga padidinto kraujospūdžio liga, dėl ko kilus galvos sužalojimams ir ištikus šokui galėjo ženkliai pakilti kraujo spaudimas, kas sąlygojo galvos skausmus, dezorientaciją aplinkoje ir neadekvatų elgesį. Skunde teigiama, kad byloje nebuvo apklausti liudytojai I. K. ir D. T., todėl iš dalies nebuvo patikrintas sužalojimo faktas, tačiau kitų liudytojų parodymais tai yra nustatyta. Iš liudytojo P. K. parodymų matyti, kad jo apeliantas prašė iškviesti pagalbą. Apeliantas nurodo, kad byloje nustatytos visos sąlygos ATPK 17 str. (būtinojo reikalingumo) taikymui, o būtent: reali grėsmė dėl sužalojimo buvo kilusi jo sveikatai ir nekyla abejonių, kad sužalojimai buvo realūs, o atsižvelgiant į jo amžių ir papildomas ligas, galėjo kilti ir papildomos komplikacijos, t. y. dėl galvos svaigimo ir dezorientacijos galėjo būti sukeltas smegenų sukrėtimas, pakilęs kraujospūdis. Be to, greitosios pagalbos būtų reikėję nepagrįstai ilgai laukti, kadangi artimiausios ligoninės yra 30 km atstumu, avarijos vieta yra nuošalioje vietoje, kurią būtų nelengva rasti, juolab, kad po avarijos neveikė apelianto telefonas ir paskambinti galėjo tik A. P., kuri perdavė A. T. sūnui ir medikui. Taip pat skunde teigiama, kad šis pažeidimas buvo padarytas jau po įvykio, realios grėsmės sunkesniems padariniams kilti nebuvo ir jo pasišalinimas iš įvykio vietos niekam grėsmės nekėlė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno AVPK Varėnos rajono PK prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.
Iš pažeidėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka tik su ta skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. Pažeidėjas nesutinka su tuo, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Tačiau tokius V. T. teiginius paneigia bylos medžiaga. Savo 2012-04-19 paaiškinime A. T. nurodė, kad po eismo įvykio jam iš nosies bėgo kraujas, todėl nuėjo pas žmogų nusiprausti ir po to ėjo pasivaikščioti, o dėl apsvaigimo jis policijai pranešti užmiršo. Teisme jis papildomai nurodė, kad po eismo įvykio nesiorientavo aplinkoje. Tuo tarpu liudytojas Pranas Krušas teisme nurodė, kad jam nuėjus pasižiūrėti į įvykio vietą, A. T. paprašė paskambinti greitajai medicinos pagalbai ir elektros tinklų budinčiai brigadai. Iš šio liudytojo parodymų seka, kad A. T., turėdamas galimybę apie eismo įvykį pranešti ir policijos pareigūnams, to nepadarė, nes P. K. prašė paskambinti tik greitajai medicinos pagalbai ir elektros tinklams. Be to, A. T. nurodo, kad jis įvykio metu susižalojo taip, kad buvo apsvaigęs, nesiorientavo aplinkoje, tačiau iš 2012-12-21 teismo medicinos ekspertizės akto išvados matyti, kad medicininėje dokumentacijoje A. T. jokių sužalojimų neužfiksuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas negali būti nustatytas. A. T. kūno sužalojimai nėra užfiksuoti. Šios aplinkybės patvirtina, kad pažeidėjas po eismo įvykio nebuvo tokios būklės, kad negalėjo adekvačiai reaguoti į susidariusią situaciją ir negalėtų suprasti, kad apie įvykį reikia pranešti policijai.
A. T. teigia, kad šioje byloje buvo nustatytos visos būtinojo reikalingumo (ATPK 17 str.) sąlygos. Tačiau su tuo sutikti taip pat negalima. Iš bylos duomenų matyti, kad pažeidėjas iš karto po eismo įvykio buvo sąmoningas ir orientavosi aplinkoje – bendravo su liudytoju P. K., ėjo pas liudytoją A. P., kuri yra jo sugyventinė, taip pat skambino savo sūnui, vėliau vyko pas šeimos gydytoją. Pagal įrašus medicinos dokumentacijoje, A. T. gydytojai I. K. net nenurodė aplinkybių, kad jis buvo patekęs į eismo įvykį. Be to, pažeidėjui nenustatyti jokie kūno sužalojimai, kurie patvirtintų apie būtinos, neatidėliotinos pagalbos teikimą, apie kilusią realią grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė teisingą išvadą, kad pažeidėjas turėjo realią galimybę apie įvykį pranešti policijai, jeigu ne tuoj pat po įvykio, tai bent po šeimos gydytojo apžiūros, nes pažeidėjui po gydytojo apžiūros nebuvo taikomas stacionarus gydymas ar juo labiau jo pristatymas į reanimacijos skyrių. Todėl akivaizdu, kad pažeidėjas sąmoningai pasirinko tokį būdą, t. y. pirma kreiptis į šeimos gydytoją.
Įvertinus tai, A. T. apeliacinio skundo argumentai, kad jis dėl sveikatos būklės negalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį, o šioje byloje yra visos būtinojo reikalingumo (APTK 17 str.) sąlygos, yra atmetami kaip nepagrįsi. Tokios pozicijos laikėsi ir apylinkės teismas, kuris A. T. parodymus vertino kritiškai, kaip pažeidėjo mėginimą išvengti gresiančios atsakomybės šioje administracinėje byloje. A. T. skunde nurodytos aplinkybės dėl jo sveikatos būklės iki eismo įvykio ir nuo tariamai patirtų sužalojimų eismo įvykio metu galėjusių kilti komplikacijų, yra tik subjektyvus pažeidėjo vertinimas, nes jis nėra pagrįstas bylos duomenimis. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad šis pažeidimas buvo padarytas jau po įvykio, realios grėsmės sunkesniems padariniams kilti nebuvo ir jo pasišalinimas iš įvykio vietos niekam grėsmės nekėlė, A. T. atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. nešalina. Tai, kad byloje nebuvo apklausti liudytojais I. K. ir D. T., įvertinus kitus šioje byloje esančius įrodymus ir rašytinę bylos medžiagą, kuriais pagrįsta A. T. kaltė pagal ATPK 130 str. 1 d., nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nutarimo teisingumu šioje dalyje.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nutarimu A. T. pagrįstai ir teisėtai nubaustas be kita ko ir pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl naikinti šią skundžiamo nutarimo dalį ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba skundžiamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
A. T. apeliacinio skundo netenkinti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.