Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. Č. 2025 m. gruodžio 9 d., apie 19.50 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

4.11. nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas G. R. (b. l. 29–31).

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad G. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. G. Č. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. apie 19.50 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas. Šį faktą taip pat patvirtina tiek jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, tiek neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 2,04 promilių neblaivumas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, liudytojo R. U., G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. G. Č. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti ir savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui.

7. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

8. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. G. Č. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar turtui.

9. Kaltinamasis G. Č. 2025 m. gruodžio 15 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio tvarka (b. l. 89).

10. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 15 d. S. A. pateikė prašymą dėl G. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriuo prašo G. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 40-41).

11. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

13. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018) ir teismo vertinimu S. A. ir yra būtent tas asmuo.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą G. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato pateikusi S. A. yra kaltinamojo G. Č. faktinė sutuoktinė (b. l. 84). S. A. neteista (b. l. 42), penkių metų laikotarpiu administracine tvarka du kartus bausta už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjusi galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 44-46). S. A. teisiamojo posėdžio metu palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą ir paaiškino, kad su G. Č. gyvena kartu beveik (duomenys neskelbtini) metų. Apie įvykį sužinojo telefonu, kai sustabdė. Ji galvojo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad jis į kelią išvažiavo. Laidavimą supranta kaip priežiūrą – ir vairuos už jį, ir prižiūrės, kad nesėstų už vairo. Šiuo metu jau nedirba, dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). G. Č. yra ramaus būdo, tie išgėrimai retas atvejis, jaunystėje galbūt, o dabar jau ir darbas toks, kad negalima gerti, nes jis (duomenys neskelbtini). Jis virina labai gerai, ir sūnaus mašiną tvarkė. Visus darbus daro kartu, nepasitarus nieko. Ji gal daugiau turi lemiamą žodį. Jis labai gailisi, savaitė kaip po laidotuvių buvo kol atsigavo, ir vaistus gėrė. Gal daugiau ir ji pergyvena, ir į (duomenys neskelbtini) važiuodavo, visur reikalingas, ir darbe labai visi pergyveno, ir bendradarbiai. Alkoholį vartoja tik švenčių metu, kai vaikai suvažiuoja, kai kažkoks gimtadienis. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. A. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo sugyventiniui kaltinamajam G. Č..

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti G. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį S. A. atsakomybei (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į laiduotojos S. A. minėtas asmenines savybes, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis), nes pagrindinė laidavimo paskirtis yra padėti nusikaltusiam žmogui suprasti padaryto nusikaltimo galimas pasekmes ir daugiau nenusikalsti.

16. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, G. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo teigiamą asmenybę, laiduotojos S. A. teigiamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajai bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė G. Č..

17. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

18. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

19. Nustatyta, kad kaltinamasis G. Č. nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

20. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad G. Č. neteistas (b. l. 70-72), penkerių metų laikotarpiu 8 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (4 kartus už nustatyto greičio viršijimą, vieną katą už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone – telefonu vairuojant, už važiavimą be saugos diržo, vieną kartą už vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą nesumokėjimą ir vieną kartą už važiavimą per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, dalį paskirtų baudų yra sumokėjęs (b. l. 73-80), nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo veika labiau atsitiktinė bei spontaniška, jis vairavo transporto priemonę turėdamas teisę vairuoti, kitą dieną po įvykio neteko (duomenys neskelbtini) darbo, ypatingai teigiamai charakterizuojamas tiek buvusio darbdavio, tiek pagal gyvenamąją vietą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminas – 1 (vieneri) metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 11 d., t. y. nuo dienos kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60-63).

21. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. Č. neblaivus vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas šis automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, kuris laikytinas konfiskuotinu turtu. Tuo tarpu pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

23. Bylos duomenimis, neblaivaus G. Č. vairuota transporto priemonė „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso G. R.. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkui būtų žinoma apie tai, jog G. Č. neblaivus vairuos automobilį ir jį panaudos nuskalstamai veikai padaryti. Taigi nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonę „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

24. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, tai yra iš kaltinamojo G. Č. išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Teismas, nustatydamas automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, vadovaujasi byloje esančia VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 50), kurioje nurodyta, kad vidutinė tokio modelio automobilio rinkos kaina Lietuvoje yra 1 930,00 Eur su PVM. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, kaltinamajam skirtinas aukščiau nurodyto automobilio vertės, t. y. 1 930,00 Eur konfiskavimas.

25. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. Č. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 60-63) ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. l. 64-67), paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinamos.

26. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas kaltinamojo vardu, saugomas baudžiamojoje byloje (voke prie galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

28. Šioje byloje 2025 m. gruodžio 15 d. nutarimu kaltinamajam G. Č. BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu buvo paskirtas gynėjas advokatas Valdas Bivainis. Byloje esanti 2025 m. gruodžio 18 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje patvirtina pastarojo advokato suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 95,89 Eur (b. l. 110-112). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo G. Č. valstybės naudai neišieškotinos, nes antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298 straipsniais, 302, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

G. Č., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą G. Č. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti G. Č., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. A., kad ji gali atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam G. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 11 d. Apie specialiosios teisės atėmimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam G. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 1 930,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų trisdešimties eurų) sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

G. Č. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas G. Č. vardu, saugomas baudžiamojoje byloje (voke prie galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB „Regitra“.

Neišieškoti iš G. Č. 95,89 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 89 centų) proceso išlaidų už šioje byloje G. Č. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.