Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-04 · Civilinė byla Nr. e2S-3038-580/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
e2S-3038-580/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32608-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Jūra Marija
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3038-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32608-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo parduoti turtą, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „ETN Baltic“ ir uždaroji akcinė bendrovė „EOLO Baltica“.

Išnagrinėjusi atskirąjį skundą, teisėja

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. V. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-09-19 sprendimo Nr. 1-1727 „Dėl savivaldybės nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pardavimo“ (toliau – Sprendimas) dalį, kuria nuspręsta UAB „ETN Baltic“ ir UAB „EOLO Baltica“ lygiomis dalimis (po ½ dalį) parduoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) ir tuo pagrindu pripažinti negaliojančia Sprendimo pagrindu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)) (jei ši pirkimo–pardavimo sutartis jau sudaryta); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ieškovui parduoti jo šiuo metu faktiškai valdomą sandėliuką – 1/30 dalį ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)).

2. Nurodė, kad ieškovas yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Siekiant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų naudotojams sudaryti sąlygas laikyti krosniniam šildymui būtiną kurą, 1981 metais prie gyvenamojo namo buvo pastatyti sandėliukai. Vėliau šis ūkinis pastatas nemotyvuotai priskirtas kaimyniniam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, sklypui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija informavo ieškovą apie galimybę ūkinį pastatą (jo dalį) įsigyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškovas sužinojo, kad 2018-09-19 buvo priimtas Sprendimas, kuriuo nuspręsta ūkinį pastatą parduoti UAB „ETN Baltic“ ir UAB „EOLO Baltica“. Ieškovas sutinka, kad UAB „ETN Baltic“ ir UAB „EOLO Baltica“ turi teisę įsigyti dalį patalpų, tačiau įgyvendindami teisę negali pažeisti kitų asmenų interesų.

3. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti savininkui arba kitais pagrindais valdantiems ir naudojantiems asmenims griauti arba rekonstruoti ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)); 2) atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), perleidimo draudimo. Motyvavo tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-390-516/2018, nurodomi trečiųjų asmenų UAB „ETN Baltic“ ir UAB „EOLO Baltica“ planai, susiję su ūkinio pastato nugriovimu ar bent jau jo rekonstrukcija, keičiant šio pastato funkcinę paskirtį į komercinės paskirties patalpas. Nesiėmus priemonių ginčo ūkinis pastatas gali būti perleistas tretiesiems asmenims bei (arba) visiškai sunaikintas arba rekonstruotas pakeičiant jo funkcinę (kaip ūkinio pastato) paskirtį, ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba apskritai taptų neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m., spalio 19 d. nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovo reiškiamų reikalavimų pagrįstumas kelia rimtų abejonių, todėl prašymas negali būti tenkinamas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-09-19 sprendimas priimtas, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2017-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1248-656/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-390-516/2018. Nurodytais teismų procesiniais dokumentais Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir taryba įpareigotos priimti administracinius sprendimus ir pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat ir dėl ginčo ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo UAB „ETN Baltic“ ir UAB „EOLO Baltica“ ne aukciono tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Ieškovas V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad:

5.1. teismas suklydo aiškindamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1248-656/2017 priimtus sprendimus. Tik teismo sprendimo prejudicinė galia gali būti taikoma byloje nedalyvavusiems asmenims. Teismo sprendimu konstatuojamas tam tikros teisės pripažinimas negali turėti res judicata galios byloje nedalyvavusiems asmenims. Prejudicinę galią toks sprendimas turi ta apimtimi, kuria nustato svarbius faktus, teismo sprendimo prejudicinė galia taikoma ne pačių teisių arba teisinių santykių pripažinimui, o tik jų konstatavimui svarbių faktų pripažinimui;

5.2. teismų procesiniuose nepasisakyta, kad V. V. neturi teisės įgyti dalį ginčo statinio arba, kad UAB „ETN Baltic“ ir UAB „EOLO Baltica“ vieninteliai turi tokią teisę. V. V. atsakovų teisės įgyti turtą neginčija. Jis tik nurodo, kad tokią teisę jis taip pat turi bei ieškiniu prašo jo teisę pripažinti bei apginti. Ankstesnėje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas, ar V. V. turi teisę įsigyti turtą.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1248-656/2017 yra išspręsti sandėliukų nuosavybės perleidimo klausimai ir įsiteisėjusiu sprendimu savivaldybė įpareigota sandėliukus parduoti bendrovėms. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas. Ieškovas 2017-07-25 buvo pateikęs prašymą įstoti į bylos nagrinėjimą, kurį teismas atmetė kaip nemotyvuotą. Atmetus prašymą, ieškovas jokių veiksmų dėl sandėliukų išpirkimo nesiėmė ir tik savivaldybei pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nesąžiningai kreipėsi į teismą dėl tariamai pažeistų teisių gynybos;

6.2. laikinosios apsaugos priemonės pažeistų ankstesnėje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nes teismas, neįtraukdamas ieškovo trečiuoju asmeniu, iš esmės konstatavo, kad jis neturi suinteresuotumo dėl sandėliukų pardavimo;

6.3. ieškovas neturi teisės įgyti sandėliukus kaip teisėtas jų naudotojas pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nei vienas namo patalpų savininkas neprivatizavo sandėliukų, kai buvo vykdomos namo patalpų privatizavimo procedūros, todėl šis turtas išliko valstybės nuosavybe;

6.4. ieškinyje teigiama, kad faktiniai panaudos santykiai tarp valstybės (savivaldybės) ir gyventojų susiklostė nuo sandėliukų pastatymo ir išliko iki šiol, tačiau faktinis kitam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto savavališkas (neteisėtas) bei neatlygintinas naudojimas tokiam naudotojui nesukuria jokių teisių į turtą. Gyventojai nebuvo sudarę panaudos susitarimų, faktiniai panaudos santykiai nėra grindžiami įrodymais. Nėra duomenų, kad valstybės institucijos iki 2013 metų žinojo apie savavališką sandėliukų naudojimą. Savivaldybė apie tokį naudojimą sužinojo tik 2016 metais. Iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai;

6.5. sandėliukai nuo 2001 metų priskirti ne ieškovo namo valdai, bet gretimam valstybinės žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kuriame gyvenamąsias patalpas turi UAB „ETN Baltic“ ir UAB „EOLO Baltica“. Ieškovas prašo įpareigoti jam parduoti tik 1/30 sandėliukų, tačiau laikinosios apsaugos priemonės yra nukreipiamos į visus sandėliukus, siekiant uždrausti perleisti nuosavybės teises ir atlikti kitus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Ginčas byloje kilo dėl reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kai kitoje byloje priimtais sprendimais nuspręsta parduoti nekilnojamąjį turtą, į kurio dalį nagrinėjamoje byloje pretenduoja ieškovas, bei ieškinio pirminio pagrįstumo.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato pagrindus, kai teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, 2) ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11. Spręsdamas, jog ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, apylinkės teismas rėmėsi anksčiau teismuose išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtais sprendimais. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1248-656/2017 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „ETN Baltic“, uždarosios akcinės bendrovės „EOLO Baltica“ ir G. Q. ieškinius atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo 915-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškovo UAB „ETN Baltic“ ieškinį patenkino iš dalies: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-06-15 sprendimą dalyje dėl Pastatų įtraukimo į viešo aukciono būdu parduodamo savivaldybės turto sąrašą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Tarybą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti visus administracinius sprendimus ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ Pastatų pardavimo ieškovui UAB „ETN Baltic“ ne aukciono tvarka. Teismas ieškovų UAB „EOLO Baltica“ ir G. Q. ieškinį patenkino visiškai: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-06-15 sprendimą dalyje dėl Pastatų įtraukimo į viešo aukciono būdu parduodamo savivaldybės turto sąrašą ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Tarybą per tris mėnesius nuo teismo Sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti visus administracinius sprendimus ir pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį dėl ½ Pastatų pardavimo ieškovui UAB „EOLA Baltica“ ne aukciono tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Vienas, iš pastatų, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir taryba yra įpareigotos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, yra ūkinis pastatas, plane žymimas (duomenys neskelbtini), į kurio dalį pretenduoja ieškovas.

12. Laikinųjų apsaugos priemonių mastas turi atitikti byloje reiškiamų reikalavimų apimtį. Nors ieškovas prašo panaikinti Sprendimo dalį dėl ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), tačiau iš ieškinio dėstymo ir antrojo reikalavimo matyti, jog ieškovas realiai pretenduoja tik į 1/30 dalį minimo ūkinio pastato. Antruoju reikalavimu ieškovas prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ieškovui parduoti jo šiuo metu faktiškai valdomą sandėliuką – 1/30 dalį ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini)). Taigi, prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl viso pastato, viršija ieškovo reiškiamų reikalavimų apimtį ir nėra susiję su galimo teismo sprendimo vykdymu.

13. Sutiktina, jog ieškinio dalis, kuri viršija 1/30 dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), laikytina preliminariai nepagrįsta. Kadangi ieškovas pretenduoja tik į nedidelę dalį ūkinio pastato 7I2p, tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visam statiniui nėra proporcingas ir pagrįstas. Būtų galima spręsti dėl reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl turto dalies, į kurią ieškiniu pretenduoja ieškovas, tačiau nėra aišku, kurioje ūkinio pastato vietoje yra ta 1/30 dalis, į kurią ieškovas pretenduoja. Ieškovas teisę išpirkti sandėliuką sieja su faktiniu naudojimu, todėl turėtų konkrečiai nurodyti savo naudojamo sandėliuko vietą ir identifikuoti turto dalį.

14. Ieškovas prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti griauti arba rekonstruoti ginčo objektu esantį ūkinį pastatą bei atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo objektą perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai), tačiau šiuo metu nenustatyta, kad būtų kilusi grėsmė dėl tokių veiksmų atlikimo. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1248-656/2017 priimto sprendimo vykdymo terminas buvo atidėtas iki 2018-11-20. Šiuo metu V. V. yra pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo minimoje byloje, kuris dar nėra išnagrinėtas.

15. Apibendrinant aukščiau išdėstytus faktinius duomenis, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 331 straipsniu, 337–338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė