Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. A., atstovaujančios pagal įstatymą nepilnametį V. A., pareiškimą dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo, suinteresuoti asmenys J. A., M. A., G. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Aleksandras Selezniovas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo atnaujinti terminą nepilnamečiui vaikui V. A. palikimui po vaiko tėvo V. A. mirties priimti; paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo po V. A. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje; leisti motinai I. A., atstovaujančiai pagal įstatymą nepilnametį vaiką V. A., priimti vaiko vardu tėvo V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) J. K., Derbyje, mirė V. A., kuris buvo sudaręs santuoką su I. A., santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė jų sūnus V. A.. Mirusiojo V. A. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėja gyvena ir dirba J. K.; nepilnametis vaikas V. A. gyvena kartu su savo motina. Pareiškėjos žiniomis mirusysis V. A. nekilnojamojo turto, ar kito turto, kuriam reikalinga teisinė registracija, neturėjo, todėl į notarų biurą dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė. Tačiau neseniai advokatas išsiaiškino, kad mirusysis UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomame valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fonde „SEB pensija 2“ yra sukaupęs 8 789,63 Eur. Pareiškėjos nepilnametis sūnus V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), yra pirmos eilės paveldėtojas. Klaipėdos miesto ketvirtojo notarė biuro notarė I. M. informavo, kad po V. A. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta. Mirusiojo palikimas yra nepriimtas. Vienintelė žinomo mirusiojo turto buvimo vieta - UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomame valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fonde „SEB pensija 2“ sukaupti 8 789,63 Eur. Sukauptos mirusio skolininko lėšos antstolio patvarkymu areštuotos Lietuvos Respublikoje. Mirusysis V. A. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo turto buvimo vieta Lietuvos Respublikos registruotoje įmonėje. Mirusysis V. A. tik laikinai su šeima, siekdamas uždirbti lėšų pragyvenimui buvo iš vykęs į J. K., grįždavo į Lietuvą. Ginčo dėl palikimo atsiradimo nėra. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas D.Krencius prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo G. A. atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis nepilnametis V. A., gimęs 2009-12-03, yra įstatyminis įpėdinis, turintis teisę paveldėti turtą po tėvo V. A. mirties; nepilnametis vaikas V. A. gyvena su mama I. A., ir Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad motina I. A. netinkamai vykdytų tėvų pareigas ar neužtikrintų vaiko interesų, nėra duomenų dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų. Kadangi nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą gali tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, arba, esant interesų konfliktui, teismo paskirtas globėjas (CK 3.188 straipsnio 2 dalis), teismo leidimas nepilnamečio V. A. vardu priimti jo mirusio tėvo palikimą, išduotinas. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, prašymas atnaujinti terminą dėl palikimo priėmimo ir teismo leidimo išdavimas priimti palikimą nepilnamečio vardu atitinka geriausius nepilnamečio interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja I. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. A.. Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus V. A.. (duomenys neskelbtini) J. K., Derbyje, mirė V. A., o mirties įrašas apie tai padarytas (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro 2018 m. lapkričio 7 d. liudijimas patvirtina, kad po V. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo Klaipėdos miesto 4-ajam notarų biurui nepateikė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Mirusiojo V. A. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

Priimti palikimą V. A., kurį atstovauja įstatyminė atstovė – pareiškėja, turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 28 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) įvertina ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis V. A. mirė (duomenys neskelbtini), J. K.. I. A. žiniomis mirusysis V. A. nekilnojamojo turto, ar kito turto, kuriam reikalinga teisinė registracija, neturėjo, todėl į notarų biurą dėl paveldėjimo priėmimo nesikreipė ir praleido terminą palikimui priimti. Netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, juolab, jog byloje pateikti tokius paaiškinimus pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą pareiškėja, tai yra ir įstatyminė nepilnamečio vaiko V. A. atstovė, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai.

Todėl teismas, remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, kartu atsižvelgdamas ir į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjos sūnui, kurį atstovauja įstatyminė atstovė – pareiškėja, terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėja taip pat prašo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo po V. A. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad Vienintelė žinomo mirusiojo turto buvimo vieta - UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomame valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fonde „SEB pensija 2“ sukaupti 8 789,63 EUR. Sukauptos mirusio skolininko lėšos antstolio patvarkymu areštuotos Lietuvos Respublikoje. Mirusysis V. A. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, jo turto buvimo vieta Lietuvos Respublikos registruotoje įmonėje. Mirusysis V. A. tik laikinai su šeima, siekdamas uždirbti lėšų pragyvenimui buvo iš vykęs į J. K., grįždavo į Lietuvą. Ginčo dėl palikimo atsiradimo nėra.

Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta pagal CK 2.12 straipsnį (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Jeigu palikėjas negyveno nuolat vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį daugiausia gyveno, jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominiu ar asmeniniu interesu vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta (CK 5.4 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Jeigu negalima nustatyti palikėjo gyvenamosios vietos pagal aplinkybes, nurodytas CK 5.4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, palikimo atsiradimo vieta gali būti nustatoma pagal palikėjo pilietybę, jo registraciją, jam priklausančių transporto priemonių registracijos vietą ir kitas aplinkybes (CK 5.4 straipsnio 3 dalis).

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta (CK 2.12 straipsnio 1 dalis). Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais (CK 2.12 straipsnio 2 dalis).

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta visų pirma parodo asmens santykį su tam tikra valstybe, kurią jis laiko savo asmeninių, socialinių, ekonominių ir kitų interesų centru. Taigi, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą yra svarbūs objektyvūs (trukmė, reguliarumas, gyvenimo sąlygos, nuolatinis darbas, namai ir pan.) ir subjektyvūs (persikėlimo priežastys, ketinimai įsikurti, ryšys su valstybe) veiksniai. Nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje asmuo įsikūrė ketindamas pasilikti. Šis ketinimas turi būti besitęsiantis, nuolatinis, siekiant sukurti toje vietoje savo interesų centrą. Būtent stabilių ryšių susiformavimas, tam tikras integravimosi į konkrečią aplinką laipsnis ir lemia nuolatinės gyvenamosios vietos atsiradimą. Kiekvienu atveju individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

UAB „SEB investicijų valdymas“ valdomame valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fonde „SEB pensija 2“ V. A. sukaupė 8 789,63 Eur, o tai patvirtina pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes, bei suponuoja išvadą, kad V. A. būtent Lietuvos Respubliką laikė savo asmeninių, socialinių, ekonominių interesų centru, o į užsienio valstybes vykdavo uždirbti pinigų, siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį. Mirusiojo V. A. paskutinė gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai įrodo palikėjo sąsajas su jo gyvenamąja vieta Lietuvos Respublikoje, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjos argumentais, kad V. A. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje, jo turėto turto adresu. Įvertinus visus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad V. A. nuolatinė gyvenamoji vieta ir palikimo atsiradimo vieta jo mirties dieną buvo Lietuvos Respublikoje. Kitokiu būdu gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl šie V. A. nuolatinės gyvenamosios vietos ir palikimo atsiradimo vietos faktai nustatytini teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8, 9 punktai, 445 straipsnis).

Pareiškėja taip pat prašo išduoti leidimą nepilnamečio sūnaus V. A. vardu priimti palikimą po V. A. mirties. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, atsižvelgia išimtinai į vaikų interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 5.52 straipsnio nuostatas, įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Prašymas dėl teismo leidimo išdavimas priimti palikimą nepilnamečio vardu atitinka geriausius nepilnamečio interesus, vis dėlto teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečio V. A. interesus, daro išvadą, kad pareiškėja nepilnamečio sūnaus vardu palikimą turėtų priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog palikimo priėmimas pagal apyrašą, pažeistų vaiko teisėtus interesus. Pažymėtina, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkintinas, išduotinas leidimas priimti palikimą nepilnamečio sūnaus V. A. vardu pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270, 448, 290, 291, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą nepilnamečiui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamam pagal įstatymą motinos I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti, ir pratęsti šį terminą trims mėnesiams nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimo, po V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradimo vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio sūnaus V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po palikėjo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.