- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2-852-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00586-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo A. L. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“ dalį dėl 150 000 Eur priteisimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartį natūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Leo Minor“ vykdyti 2016 m. gegužės 2 d. komercinio bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis) natūra – grąžinti ieškovui Sutarties pagrindu atsakovei suteiktą 150 000 Eur investiciją ir sumokėti ieškovui 33,33 proc. dydžio dalį atsakovės pagal Sutartį gauto pelno.
2. Ieškovas nurodė, kad Sutarties pagrindu jis suteikė atsakovei 150 000 Eur dydžio sumą, finansuodamas trijų nekilnojamojo turto objektų (dvibučio kotedžo ir vieno gyvenamojo namo), esančių (duomenys neskelbtini), statybą, o atsakovė įsipareigojo šiuos objektus pastatyti ir parduoti bei vėliausiai iki 2017 m. gruodžio 31 d. grąžinti ieškovui 150 000 Eur investiciją, taip pat pasidalinti projekto pelną, jo 33,33 proc. dalį skiriant ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. L. ieškinio dalį dėl 150 000 Eur priteisimo, dėl kitos ieškinio dalies nustatė terminą trūkumams pašalinti.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3131-912/2021 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei UAB „Leo Minor“ dėl 150 000 Eur skolos ir 24 982,18 Eur palūkanų bei procesinių palūkanų priteisimo, ir ieškovo ieškinį atmetė. Teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi ieškovas byloje priimtą teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka, byla perduota nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui ir dar nėra išnagrinėta. Teismas iš civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 priimto teismo sprendimo bei ieškovo ieškinio šioje byloje turinio nustatė, kad ieškovas reikalavimą atsakovei dėl 150 000 Eur priteisimo grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, išskyrus vieną, nurodomą šioje byloje, kad Sutarties pagrindu pastatytas turtinis vienetas (butas kotedže) šiuo metu yra parduotas. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 dėl 150 000 Eur sumos (skolos) priteisimo grindė iš esmės tomis pačiomis teisės normomis, kaip ir šioje byloje reiškiamame ieškinyje – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.200 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.205 straipsniu (civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 ieškovas taip pat reiškė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pagal CK 6.37, 6.261, 6.210 straipsnius). Nors ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 reikalavimą dėl 150 000 Eur priteisimo įvardijo kaip reikalavimą priteisti skolą, o šioje byloje reiškiamą reikalavimą įvardija kaip reikalavimą įvykdyti prievolę natūra, papildomai nurodydamas CK 6.213 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 6.63 straipsnio 1 dalį, abiejų reikalavimų dalykas yra tapatus – dėl piniginės prievolės, kylančios iš sutarties (dėl 150 000 Eur priteisimo), vykdymo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo šioje byloje nurodytas papildomas teisinis pagrindas nelaikytinas savarankišku, nes CK 6.213 straipsnio 1 dalis, kuria ieškovas remiasi, nustato, jog jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra ir ieškovas ieškiniu reikalauja tokio įvykdymo, prašydamas piniginę prievolę įvykdyti, tai yra iš atsakovės priteisti jo naudai 150 000 Eur.
5. Teismas, konstatavęs, kad abiejose bylose sutampa ginčo šalys, dalykas (150 000 Eur sumos priteisimas) ir iš esmės pagrindas (faktinės aplinkybės, teisės normos, kuriomis reikalavimas grindžiamas), padarė išvadą, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atsisakė priimti ieškinio dalį.
6. Teismas papildomai pažymėjo, kad ieškovo argumentas, jog vienas turto objektas parduotas, nelemia naujo ieškinio faktinio pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gruodžio 7 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 buvo padaryta išvada, jog šalių sudaryta komercinio bendradarbiavimo sutartis – tai sandoris su atidedamąja sąlyga, todėl prievolė grąžinti ieškovui investuotas sumas atsakovei atsiras tada, kai bus pabaigtas statybos projektas ir parduotas dvibutis kotedžas bei vienbutis individualus namas. Nustatęs, kad neįvykdyta Sutarties 1.2 punkte šalių sulygta atidedamoji sąlyga, teismas civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 sprendė, jog atsakovei nekyla prievolė grąžinti ieškovui į projektą investuotas lėšas. Apeliaciniu skundu minimoje byloje ieškovas nesutinka su teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, jog Sutartis yra pasibaigusi. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat pagrindžia ieškinių tapatumą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas A. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovo teigimu, ieškinio reikalavimo šioje byloje bei reikalavimo civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 faktiniai pagrindai skiriasi. Šioje byloje ieškovo reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad Sutartis yra pasibaigusi, todėl atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei 150 000 Eur investicijos sumą, o Sutarties pasibaigimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos grąžinti investiciją. Faktas, kad Sutartis yra pasibaigusi, konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-455-258/2019 dėl turto dalies atidalinimo, kuris buvo patikrintas apeliacine tvarka. Kadangi ieškovo reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 buvo atmestas teismui nusprendus, kad Sutartis dar yra vykdymo stadijoje (nekilnojamojo turto objektai pastatyti, tačiau dar neparduoti), dėl ko šiuo metu nėra pagrindo priteisti ieškovui 150 000 Eur investicijos, todėl šioje byloje reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad Sutartis nėra vykdoma (nekilnojamojo turto objektai yra parduoti, tačiau su ieškovu neatsiskaityta). Skundžiama teismo nutarties dalis priimta pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi teismas gali atsisakyti priimti ieškinį tik jeigu sutampa pareikštų reikalavimų pagrindai (faktiniai ir teisiniai), o nagrinėjamu atveju faktiniai pagrindai nesutampa.
7.2. Ieškovo nuomone, skiriasi ir ieškovo reikalavimo priteisti 150 000 Eur sumą teisiniai pagrindai. Civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020 ieškovui reikalavimą grindžiant Sutarties pasibaigimo faktu, reikalavimas buvo teisiškai suformuotas kaip reikalavimas priteisti skolą iš pasibaigusios Sutarties, remiantis bendrosiomis sutarčių privalomumą nustatančiomis teisės normomis (CK 6.189, 6.200, 6.205 straipsnių nuostatomis). Šioje byloje reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį natūra grindžiamas Sutarties vykdymą reglamentuojančiomis CK 6.213, 6.63 straipsnių normomis.
7.3. Skundžiama nutarties dalimi buvo pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai bei ieškovo teisė į efektyvią teisminę gynybą. Skundžiama nutartis, ieškovo manymu, buvo priimta neatsižvelgiant į tarp šalių kilusių ginčų specifiką ir pasikeitusias aplinkybes laikotarpiu nuo ankstesnės bylos iškėlimo iki ieškinio padavimo šioje byloje. Ieškovo įsitikinimu, jo teisė į efektyvią teisminę gynybą būtų užtikrinta šioje byloje priėmus ieškinį visa apimtimi, kadangi priešingu atveju atsakovei bus nepagrįstai sudarytos sąlygos toliau neatsiskaityti su ieškovu.
7.4. Aplinkybė, kad ieškovo reikalavimas, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020, yra nagrinėjamas apeliacine tvarka, nesudaro pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas ir nepriimti pareikšto reikalavimo šioje byloje. Ieškovo vertinimu, ši byla galėtų būti stabdoma iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2020. Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus ieškovo reikalavimą ir vertinant, kad Sutartis bylos iškėlimo metu dar buvo vykdymo stadijoje, ši byla pagal naują ieškovo reikalavimą turėtų būti nagrinėjama iš esmės. Lietuvos apeliaciniam teismui nusprendus tenkinti ieškovo reikalavimą, byla pagal naują ieškinį turėtų būti nutraukiama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinio dalį, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas proceso įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Šios nuostatos taikymas nepriklauso nuo to, ar byla nagrinėjama pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, ar taikoma teismo įsakymo procedūra, svarbu, kad būtų tapatūs ieškiniai (pareiškimai). Iš dviejų ir daugiau iškeltų bylų nagrinėjama ta, kuri iškelta anksčiausiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa esminiai jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį, nustatęs, kad ieškinio reikalavimas, susijęs su atsakovės įpareigojimu ieškovui grąžinti Sutarties pagrindu suteiktą 150 000 Eur investiciją, yra tapatus kitam ieškinio reikalavimui, ieškovo pareikštam Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 (šiuo metu nagrinėjamam apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-542-798/2021). Teismas, įvertinęs abiejose civilinėje bylose pareikštus ieškovo reikalavimus, konstatavo, jog abiejose bylose sutampa ginčo šalys, ginčo dalykas (150 000 Eur sumos priteisimas), o taip pat iš esmės sutampa ir reikalavimų pagrindas, atitinkamai, darė išvadą, jog teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, atsisakė priimti ieškinio dalį.
13. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 ir šioje civilinėje byloje sutampa ginčo šalys ir ieškinių dalykas, tačiau atskirajame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog abiejose bylose sutampa pareikštų ieškinio reikalavimų pagrindas.
14. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).
15. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šioje byloje ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus dėl 150 000 Eur priteisimo iš atsakovės, sutinka su ieškovo pozicija, kad šių ieškinio reikalavimų pagrindas abiejose bylose skiriasi. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021 ieškovas prašė priteisti skolą, šį reikalavimą grįsdamas aplinkybėmis, kad atsakovė nevykdė ir (ar) netinkamai vykdė įsipareigojimus, kylančius iš Sutarties ir, be kita ko, iki Sutartyje nustatyto termino nepabaigė statybos darbų bei neatsiskaitė su ieškovu, tuo būdu praleido mokėjimo ieškovui terminą (atitinkamai, ieškovas skaičiavo palūkanas už pradelstą vykdyti piniginę prievolę). Šioje byloje ieškovo reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad įvyko Sutartyje numatytos sąlygos grąžinti ieškovui investiciją ir sumokėti šalių sulygtą pelno dalį, nes nekilnojamojo turto objektai, kurių statybai ieškovas suteikė investiciją, yra pastatyti ir realizuoti (šią aplinkybę ieškovas detalizavo pradiniame ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir atskirajame skunde), tačiau Sutartis vis tiek nėra vykdoma. Taigi, naujai pateiktu ieškiniu ieškovas iš esmės įrodinėja skirtingas faktines aplinkybes bei nurodo kitą savo teisių pažeidimą, lyginant su tuo, dėl kurio jis kreipėsi teisminės gynybos Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3131-912/2021. Teisiniai faktai, kuriais ieškovas remiasi naujai pateiktame ieškinyje, nebuvo nurodyti ankstesnėje byloje ir jie teismo nebuvo įvertinti. Todėl pritartina ieškovo atskirojo skundo motyvams, kad ankstesnėje byloje ir šioje byloje pareikštų reikalavimų dėl 150 000 Eur priteisimo iš atsakovės faktiniai pagrindai iš esmės skiriasi.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinio dalies pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama. Nors ieškovas atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismo prašo išspręsti ieškinio dalies priėmimo klausimą, tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas, nes pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Dėl šios priežasties ieškinio dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. L. ieškinio dalį dėl 150 000 Eur investicijos priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Leo Minor“, panaikinti ir šios ieškinio dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.