- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2-936-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00586-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Leo Minor“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartines prievoles natūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Leo Minor“ vykdyti su A. L. sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. Komercinio bendradarbiavimo sutartį Nr. 14/04/2016 (toliau – Sutartis) natūra, atsakovei grąžinant ieškovui 150 000 Eur investuotų pinigų sumą ir sumokant ieškovui 33,33 proc. dydžio dalį atsakovės pagal Sutartį gauto pelno.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovo A. L. ieškinį atsakovei UAB „Leo Minor“ dalyje dėl 150 000 Eur priteisimo atsisakė priimti, o likusioje ieškinio dalyje nustatė 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą ir sumokėti žyminį mokestį.
Šalies argumentai
3. 2021 m. birželio 11 d. ieškovas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties dalies pateikė atskirąjį skundą bei patikslintą ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę UAB „Leo Minor“ vykdyti su ieškovu A. L. sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. Komercinio bendradarbiavimo sutartį Nr. 14/04/2016 natūra, atsakovei sumokant ieškovui 33,33 proc. dydžio dalį atsakovės pagal Sutartį gauto pelno, kuri sudaro 51 441,87 Eur sumą. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – šiai dienai byloje priimtino reikalavimo sumai (51 441,87 Eur) areštuoti atsakovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio esant nepakankamai – pinigines lėšas bei turtines teises, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.
4. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas yra pagrįstas šioje civilinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja pagrindas konstatuoti atsakovės nesąžiningumą – realų turimo turto perleidinėjimą su atsakove susijusiems asmenims, turint didelės apimties sutartinius įsipareigojimus ieškovui ir šių piktybiškai nevykdant, t. y. atsakovė 2021 m. balandžio 2 d., neinformavusi ieškovo, pardavė pirmąjį iš projektą sudarančių nekilnojamojo turto objektų ir su ieškovu pagal Sutartį gauto pelno nepasidalino. Ieškovui dėl nurodyto fakto kreipusis į atsakovę su oficialia rašytine 2021 m. balandžio 7 d. pretenzija, atsakovė ne tik pastarąją ignoravo, bet netrukus atsakovė (2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 13 d.) pardavė ir likusius projektą sudarančius nekilnojamo turto objektus. Apie tai atsakovė taip pat neinformavo ieškovo ir su ieškovu pagal Sutartį gauto pelno nepasidalino. Šį ginčo turtą atsakovė pardavė tarpusavyje susijusiems asmenims – atsakovės direktoriaus L. B. giminaičio A. B. valdomai įmonei UAB „Conlista“ bei atsakovės akcininko UAB „Farlita“ vieninteliam akcininkui E. J., tokiu būdu tikėtinai siekiant „dirbtinai“ perkelti atsakovės turtą – kuris kartu yra ir šio ginčo turtas – iš atsakovės kitiems asmenims. Ieškovo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas nutarė, kad ieškovas pateiktame ieškinyje aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad ieškovo pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindė atsakovės nesąžiningumo ar grėsmės teismo sprendimo vykdymui, o tik suteikė jam teisę kreiptis į teismą dėl, jo nuomone, pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgdamas tai, teismas nusprendė, kad ieškovas nepagrindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatytos būtinosios sąlygos, jog, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo.
I. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas A. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
8.1. Atsakovės nesąžiningumą akivaizdžiai patvirtina faktas, kad ji jau perleido net tris nekilnojamojo turto objektus nepaisydama nei to, kad šio nekilnojamojo turto statybos 150 000 Eur suma finansuotos būtent ieškovo mainais už dalį pelno, kurio reikalaujama byloje, nei to, kad ieškovas, sužinojęs apie pirmojo nekilnojamojo turto objekto pardavimą, raštiškai kreipėsi į atsakovę su reikalavimu pasiaiškinti ir nedelsiant atsiskaityti. Visus aptariamus nekilnojamojo turto objektus atsakovė pardavė susijusiems asmenims, t. y. iš esmės sau pačiai.
8.2. Faktas, kad visas aptariamas nekilnojamasis turtas yra perleistas ne bet kam, o būtent atsakovės direktoriaus giminaičio valdomai įmonei bei pačios atsakovės akcininkui, nėra atsitiktinis ir pagrindžia atsakovės siekį „dirbtinai paslėpti“ šį turtą nuo bet kokių galimų ieškovo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
3. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
4. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
5. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje, t. y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą vertinti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovės turto ir / ar piniginių lėšų arešto – taikymo netenkino, nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
10. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas klaidingą išvadą dėl tariamai neegzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui padarė ir laikinąsias apsaugos priemones atsisakė tenkinti iš esmės neteisingai įvertinęs prašyme išdėstytas aplinkybes apie atsakovės UAB „Leo Minor“ nesąžiningumą, t. y., kad atsakovė jau perleido tris nekilnojamojo turto objektus apie tai neinformavusi ieškovo, du iš jų parduodama su bendrove susijusiems asmenims.
11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Taigi, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas.
12. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (taikant 51 441,87 Eur arešto mastą) nepritaikymas galėtų apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
14. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės nepatvirtina fakto, kad atsakovės veiksmai parduodant nekilnojamąjį turtą buvo nesąžiningi. Kaip nurodo ieškovas bei kaip įtvirtinta bylos šalių sudarytos Sutarties 1.2 punkte, nekilnojamasis turtas, kurį trimis sandoriais (2021 m. balandžio 2 d., 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 13 d.) pardavė atsakovė, bylos šalių ir buvo sukurtas (pastatytas) turint tikslą jį parduoti. Aplinkybė, kad du iš trijų nekilnojamojo turto objektų buvo parduoti su atsakove susijusiems asmenis, savaime atsakovės nesąžiningumo taip pat nepreziumuoja. Šie pirkimo – pardavimo sandoriai yra įregistruoti bei išviešinti, pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo apie tai sužinojęs iš Nekilnojamojo turto registro. Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ir neįrodo, kad ji sąmoningai ketino perleisti / perleido turimą turtą vien tik siekdama neatsiskaityti su ieškovu, tokiu būdu apsunkindama ir galbūt ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo (ne)įvykdymą. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindė atsakovės nesąžiningumo, bet suteikė jam teisę ginti savo teises teisme.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jam galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas. Pažymėtina, turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos asmens, kuriam dar tik pareikšti reikalavimai, turto sudėties nustatymui, turto masės ar jo turtinės padėties identifikavimui, turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas. Šio instituto paskirtis – išsaugoti asmens, kuriam pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti būsimo išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-793-464/2021). Šiuo atveju ieškovės teiginiai apie atsakovės galimai nesąžiningus veiksmus, nekeičia situacijos teisinio vertinimo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.