Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis nevedęs, nedirbantis, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba pavienius darbus, teistas 2000 metais, teistumas išnykęs, paskutinį kartą 2022-09-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo atliktas pagal BK 140 str. 2 d., susitaikius BK 38 str. pagrindais, 2023-06-14 išregistruotas iš probuojamųjų asmens registro, laikytinas neteistu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

S. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei A. U., o būtent: 2025 m. birželio 6 d., apie 17.40 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, kambaryje, tyčia, sėdint nukentėjusiajai A. U. ant lovos, kumščiu du kartus sudavė jai į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. U. fizinį skausmą. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi. Paaiškino, jog atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė. Įvykio dieną kartu su nukentėjusiąją vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivūs. Pripažino, kad sugyventinei sudavė į veido sritį du kartus. Savo tokį poelgį vertino neigiamai, pripažino kad alkoholio įtakoje taip pasielgė, kai blaivas būna nesimuša. Kartu gyvena jau 24 metus, buvo susitaikymas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes kartą yra smurtavęs prie sugyventinę. Labai gailisi dėl įvykio.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. K. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

Įtariamuoju apklausto S. K. parodymais, kuris apklaustas 2025-06-07 paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad visos jo, kaip įtariamojo, teisės, taip pat teisė dėl gynėjo išaiškintos. Šias teises suprato. Apklausos metu gynėjas jam nereikalingas. Psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nėra įrašytas, psichiatrinė ekspertizė jam nereikalinga. Pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas ir įteiktas. Kas jame rašoma jam suprantama ir aišku. Savo kaltę pripažįsta visiškai, tai yra pripažįsta, kad sudavė kumščiu du kartus sugyventinei A. U. į veidą. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Su sugyventine A. U. kartu gyvena ir bendrą ūkį veda 24 metus. Turi bendrų vaikų, bet jie suaugę ir kartu negyvena. Įvykio metu buvo dviese namuose, pašalinių asmenų nebuvo. 2025 m. birželio 6 d., apie 17.40 val., namuose, esančiuose Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), kartu su A. U. buvo miegamajame ir vartojo alkoholį. Abu buvo neblaivūs. Vartojant alkoholį pradėjo dėl menkniekių pyktis, net neprisimena tiksliai dėl ko. Jis supykęs, priėjo prie sėdinčios ant lovos A. U. ir du kartus kumščiu jai sudavė į veidą. Sudavęs smūgius, jis pasitraukė nuo A. ir jai daugiau nieko nedarė. A. skambino telefonu, kvietėsi policiją. Jis išėjo iš namų, kad nusipirkti cigarečių. Paskui grįžęs namo rado jau atvykusius policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. yra anksčiau smurtavęs A. U. atžvilgiu. Buvo ikiteisminis tyrimas, kuriame susitaikė. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, kad taip pasielgė. Jis A. atsiprašys už tokį savo elgesį. Nori su ja taikytis. Pasižada, kad ateityje taip nebesielgs. Jeigu jam bus skirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, tai jis gyvens šalia namo, esančiame vasaros namelyje (b. l. 74–77).

Įtariamuoju apklausto S. K. parodymais, kuris apklaustas 2025-06-09 paaiškino, kad kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad psichinėmis ligomis niekada nesirgo, galvos traumų neturėjo, narkologiniame dispanseryje nesigydė. Jam pareikštą pranešimą apie įtarimą jis suprato ir dėl šio įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Kadangi ankstesnėje savo apklausoje jis davė visus parodymus apie savo padarytą nusikaltimą, tai pasilieka prie visų anksčiau savo duotų parodymų, kuriais prašo ir tikėti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ir sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas dėl jo šio padaryto nusikaltimo, būtų nagrinėjamas teisme pagreitinto proceso tvarka. Daugiau minėtu klausimu kaip ir nieko pasakyti negali (b. l. 83–85).

Nukentėjusioji A. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su sugyventiniu susitaikė, jos atsiprašė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Nukentėjusioji A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. K. yra jos sugyventinis ir kartu su juo gyvena apie 24 metus laiko. Kadangi gyvena kartu, tai kartu veda ir bendrą ūkį. Šiuo metu jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone. Minėtu adresu gyvena dviese. 2025 metais birželio 06 d. nuo ryto t. y. kažkur nuo 10.00 val., jie dviese su sugyventiniu, namuose, anksčiau minėtu adresu vartojo alkoholinius gėrimus t. y. gėrė degtinę, alų. Kažkur apie 17.40 val. tarp jos ir jos sugyventinio įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji jam buvo sakiusi, kad nori parduoti butą ir paprašė, kad jis padėtų susidėti daiktus, nes reikės kraustytis. Jos sugyventinis S. dėl to ant jos supyko, kad ji jam liepė eiti tvarkytis ir kai ji sėdėjo ant lovos, jis priėjo prie jos ir kumščiu du kartus sudavė jai į veido sritį. Dėl tokio sugyventinio elgesio ji patyrė fizinį skausmą, todėl paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie minėtą įvykį. Kol atvyko policijos pareigūnai, jos sugyventinis išėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių, tačiau netrukus grįžo ir policijos pareigūnai jį sulaikė. Nori pasakyti, kad visas šis įvykis įvyko buto kambaryje. Minėto įvykio niekas nematė, kadangi namuose su sugyventiniu S. jie buvo dviese. Po šio įvykio jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti, buvo sukeltas tik fizinis skausmas, todėl į medicinos darbuotojus ji nesikreipė ir nesikreips. Nesikreips ir į teismo medicinos ekspertus, nes jokie sužalojimai jai nebuvo padaryti. Civilinio ieškinio byloje ji nereikš. Daugiau minėtu klausimu kaip ir nieko pasakyti negali (b. l. 34–37).

2025-06-06 Tarnybiniu pranešimu apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025-06-06, apie 17:40 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus (3.54 prom.) S. K. galimai sudavė ranka, ne mažiau dviejų kartų į veido sritį savo neblaiviai (3.13 prom.) sugyventinei A. U., taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 26–29).

2025-06-06 Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota A. U. apžiūra (b. l. 48–51, 52–54).

2025-06-06 Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad atvykus adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini) - matėsi dviejų aukštų medinis, gyvenamasis namas. Namo pagrindinės lauko durys taip pat medinės, pilkos spalvos. Pro jas patenkama į namo vidų ir mediniais laiptais lipama į antrą aukštą. Užlipus į viršų, po dešine puse, matėsi pirmos, rudos spalvos, metalinės durys Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus pro jas patenkama į buto vidų, kur po dešine puse matėsi ant pakabų sukabinti drabužiai. Einama tiesiai ir patenkama į miegamąjį. Šiame kambaryje matėsi po kaire puse sukrauti ant grindų šiukšlių maišai, o kambario tolimesniame dešiniame kampe stovėjo fotelis bei ant komodos padėtas televizorius. Dešinėje pusėje (arčiau durų) taip pat matėsi pastatytas staliukas, ant kurio sukrauti įvairūs asmeniniai daiktai. Prie jo stovėjo dvigulė lova, kuri ir yra tiksli įvykio vieta. Matėsi, kad ant lovos patiestas čiužinys yra su senomis purvo dėmėmis. Taip pat ant jos yra dvi pagalvės bei sujaukta antklodė baltame užvalkale ir smėlio spalvos pledas (b. l. 13–15, 16–20).

2025-06-06 Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pranešta, kad 2025-06-06, apie 17:40 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, neblaivus (3.54 prom.) S. K. sudavė ranka, ne mažiau dviejų kartų į veido sritį savo neblaiviai (3.13 prom.) sugyventinei A. U., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Atvykęs GMP ekipažas, A. U. po apžiūros į gydymo įstaigą nesivežė. Nepilnamečių asmenų, gyvenančių aplinkoje, nėra. Informuotas specializuotas pagalbos centras. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. S. K. sulaikyta ir uždarytas į Šiaulių AVPK VTT areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 5–10).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei A. U.. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavęs sugyventinei kaltinime nurodytus du smūgius. Dėl sugyventinio smurto jautusi fizinį skausmą patvirtino ir pati nukentėjusioji, dėl ją išgąsdinusio kaltinamojo elgesio nukentėjusioji iš karto kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Jai sukeltas fizinis skausmas. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino įvykio metu kartu gyvenę, vedę bendrą ūkį. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, jai sėdint ant lovos, kumščiu, du kartus sudavė jai į veido sritį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels A. U. fizinį skausmą ir ją sužalos, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. 2025 m. birželio 6 d., apie 17.40 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, kambaryje, tyčia, sėdint nukentėjusiajai A. U. ant lovos, kumščiu du kartus sudavė jai į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. U. fizinį skausmą. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti sugyventinės atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, kuri numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas S. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jai sukėlė fizinį skausmą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis anksčiau yra teistas 2000 metais, teistumas išnykęs, paskutinį kartą 2022-09-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo atliktas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius BK 38 straipsnio pagrindais, 2023-06-14 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, (b. l. 107-110), baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, (b. l. 103-106), oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 93–102). Duomenų apie S. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. S. K. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir S. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 8 d. nutartimi paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 86–91). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu S. K. buvo laikinai sulaikytas laikotarpyje nuo 2025-06-06 19.08 val. iki 2025-06-08 12.41 val. (b. l. 60–64, 65–67). Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2025 m. birželio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. APD-2025-07109 matyti, kad kaltinamajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 100,00 Eur (b. l. 130–133). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pats kaltinamasis nedirba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta suma iš kaltinamojo neišieškotina.

DVD laikmena su pareigūnų kūno kamerų įrašu, BPC garso įrašu, esančią voke prie bylos galinio viršelio – paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kartu su bausme S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2025-06-06 19.08 val. iki 2025-06-08 12.41 val. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš S. K. neišieškoti.

DVD laikmeną su pareigūnų kūno kamerų įrašu, BPC garso įrašu, esančią voke prie bylos galinio viršelio – palikti prie bylos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.