- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2-7177-1193/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06761-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Blaževič-Mackevič
- Atsakovas
- M. C.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Launeva“ ieškinį atsakovui M. C. dėl be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Launeva“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. C., kuriame prašo priteisti iš atsakovo nepagrįstai jam pervestas 4 500 Eur pinigines lėšas, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
1.1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Aptariama nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 4 d. Teismo 2022 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslintas ir sudaro 437 951,31 Eur sumą. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Valstybės įmonės Registrų centro juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis paskutiniu bendrovės vadovu nuo 2016 m. birželio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. K., kuris taip pat buvo vieninteliu akcininku iki 2020 m. birželio 12 d. JAR duomenimis nuo 2020 m. birželio 15 d. vieninteliu ieškovės akcininku tapo atsakovas M. C..
1.2. 2020 m. birželio mėn. iš ieškovės banko sąskaitos buvo atlikti mokėjimai į atsakovo sąskaitą, t. y.: 2020 m. birželio 5 d. – 2 000 Eur, 2020 m. birželio 6 d. – 2 000 Eur ir 2020 m. birželio 8 d. – 500 Eur; bendra ieškovės atsakovui atliktų mokėjimų suma – 4 500 Eur. Aptariamų mokėjimų paskirtyse nurodytas: „avansas“, „avansinis mokėjimas“, tačiau nėra jokių šių lėšų teisėtą pervedimą patvirtinančių dokumentų (sutarčių, aktų, sąskaitų ar kt.). Aptariamos 4 500 Eur piniginės lėšos atsakovui pervestos be jokio teisinio pagrindo. Todėl atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita, o ieškovės turtas sumažėjo 4 500 Eur suma. Atsakovo praturtėjimui ieškovės sąskaita nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo gautas 4 500 Eur dydžio lėšas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. C. atsiliepime nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti, pakeisti atsakovą į S. K.. Atsakovas grindžia savo poziciją tokiais atsikirtimais:
2.1. Atsakovas niekada nebuvo ieškovės akcininku, nesudarė akcijų pirkimo sandorio, nemokėjo už akcijas, o apie tai, jog yra įregistruotas ieškovės akcininku sužinojo tik iš nemokumo administratoriaus. Atsakovas su S. K. susipažino naktiniame klube. Jų niekada nesiejo jokie verslo ar darbo santykiai.
2.2. S. K. 2020 m. birželio 5–8 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti pervesti į asmeninę atsakovo sąskaitą 4 500 Eur sumą. S. K. aptariamą savo prašymą motyvavo tuo, kad jo asmeninės sąskaitos yra užblokuotos ir jis negali pervesti lėšų, kurios yra reikalingos jo verslui. Atsakovas pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis nesinaudojo. Atsakovas perdavė S. K. visas atsakovui pervestas 4 500 Eur lėšas. S. K. patvirtino tai 2023 m. birželio 14 d. rašytiniame paaiškinime.
3. Teismas, priėmęs atsiliepimą, nustatė ieškovei terminą pateikti savo poziciją dėl atsakovo prašymo pakeisti byloje atsakovą į S. K..
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad nesutinka keisti atsakovo. Ieškovės teigimu, ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Atsakovas nuo bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir pokalbio bei susirašinėjimo su nemokumo administratoriumi dienos nesiėmė jokių priemonių, kad būtų panaikintas jo, kaip jis teigia, neteisėto akcininko statusas. S. K. turi daug įsipareigojimų, iš jo vykdoma daug išieškojimų. Jis pasirašė atsakovo minėtą paaiškinimą ir prisiėmė sau kaltę šioje byloje tik todėl, kad tokiu būdu siekiama išvengti nepagrįstai ir neteisėtai gautų ir / ar iššvaistytų lėšų grąžinimo ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu tenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovo 4 500 Eur ir 5 proc. metines procesines palūkanas.
Šalies argumentai
6. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo, kuriame prašė panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2024 m. vasario 8 d. nutartyje be kita ko konstatavo, kad: tik aplinkybė, jog atsakovas gavo 4 500 Eur, savaime nepagrindžia nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybės; pirmosios instancijos teisme nebuvo tirtos ir vertintos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog atsakovas gautas lėšas iš esmės gavo ne sau, bet S. K., kad su S. K. buvo iš anksto sutarta, jog atsakovui pervesti pinigai bus skirti ir perduoti S. K.; jei atsakovo nurodytos aplinkybės būtų laikomos įrodytomis, tuomet taptų akivaizdu, kad tarp ieškovės, kuriai tuo metu vadovavo S. K., atsakovo ir S. K., kaip fizinio asmens, buvo sudarytas apsimestinis sandoris, pagal kurį ieškovė pervedė pinigus atsakovui tik kaip statytiniui, tokiu būdu pridengiant tikrąjį sandorį tarp šalių, pagal kurį tikruoju ieškovės pervestų lėšų gavėju buvo ne atsakovas, bet S. K., ir tokiu atveju teismas pagal pareigas turėtų konstatuoti akivaizdžiai apsimestinį sandorį, laikyti jį niekiniu ir, atsižvelgdamas į tai, kad jo dalyve buvo ir ieškovė, ir atsakovas, ir S. K., taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles, t. y. tikruoju pinigų gavėju pripažinti S. K., o ne atsakovą, kas, atitinkamai, lemtų ir išvadą, kad atsakovas nepraturtėjo ieškovės sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas aptariamoje 2024 m. vasario 8 d. nutartyje pažymėjo, kad: į bylą neįtrauktas S. K., kurio teisėms ar pareigoms teismo atliktas vertinimas ir padarytos išvados galėtų turėti tiesioginės reikšmės; teismas, nagrinėjantis likviduojamos dėl bankroto bendrovės ieškinį dėl viešojo intereso gali pats rinkti įrodymus, t. y. imtis priemonių apklausti S. K., įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kada jis iš savo sąskaitos išgrynino pinigus, kuriuos teigė perdavęs S. K.. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo ir neįvertinto atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo ir todėl neatskleidė bylos esmės, o pagal bylos medžiagą ir į bylą įtrauktus asmenis negalima bylos išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl 2024 m. vasario 8 d. nutartimi panaikino 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, 2024 m. vasario 28 d. nutartimi: į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė S. K.; įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, kada jis iš savo sąskaitos išgrynino 4 500 Eur, kuriuos teigė perdavęs S. K.; nustatė šalims terminą pateikti rašytinius paaiškinimus ir poziciją apeliacinės instancijos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytais aspektais.
9. Trečiasis asmuo S. K. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Šalies argumentai
10. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad atsakovas neneigia fakto, jog gavo iš ieškovės 4 500 Eur. Šioms lėšoms pervesti nebuvo jokio teisėto pagrindo. Neturi jokios reikšmės tai, kur tos lėšos buvo panaudotos, ar išgrynintos ir grąžintos S. K., ar visgi išleistos kitur. Svarbu tai, kad ieškovės lėšos be jokio teisinio pagrindo buvo pervestos atsakovui. Atsakovas gavo jas neteisėtai ir jomis disponavo, užuot grąžinęs ieškovei atgal (žr. dokumentą Nr. DOK-41685).
Atsiliepimas
11. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose prašė atmesti ieškinį, nes jis yra netinkamas atsakovas. Atsakovas taip pat pateikė teismo išreikalautus įrodymus apie tai, kada atsakovas iš savo sąskaitos išgrynino 4 500 Eur (žr. dokumentą Nr. DOK-50926).
12. Ieškovės atstovas teismo posėdžiuose palaikė ieškinyje ir kituose ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, šią poziciją papildant detalesniais paaiškinimais ir atsakant į klausimus, prašė tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
13. Atsakovas teismo posėdžiuose palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas pozicijas, jas papildant detalesniais paaiškinimais ir atsakant į klausimus, prašė atmesti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, ieškovei LUAB „Launeva“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (žr. bylą Nr. eB2-257-614/2024). Iš byloje esančio JAR išrašo nustatyta, kad ieškovės LUAB „Launeva“ vadovu nuo 2016 m. birželio 17 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis S. K., o vieninteliu akcininku nuo 2020 m. birželio 15 d. įregistruotas atsakovas M. C. (žr. JAR 2024 m. vasario 28 d. išrašą).
15. Byloje taip pat nustatyta ir nėra ginčo, kad 2020 m. birželio mėn. iš ieškovės LUAB „Launeva“ banko sąskaitos buvo atlikti trys mokėjimai į atsakovo M. C. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y.: 2020 m. birželio 5 d. – 2 000 Eur, 2020 m. birželio 6 d. – 2 000 Eur ir 2020 m. birželio 8 d. – 500 Eur; bendra ieškovės atsakovui atliktų mokėjimų suma – 4 500 Eur. Aptariamų trijų mokėjimų paskirtyse nurodyta: „avansas“, „avansinis mokėjimas“ (1 t., e. b. l. 4–5). Atsakovas M. C. gavo šias 4 500 Eur pinigines lėšas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovei nurodytais pavedimais pervestas pinigines lėšas.
16. Ieškovė, kuriai atstovauja nemokumo administratorius, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu priteisti iš atsakovo nepagrįstai jam pervestas 4 500 Eur pinigines lėšas. Byloje kilo ginčas dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo.
Dėl byloje dalyvaujančių asmenų teisinių santykių vertinimo, nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo ir atsakovo tinkamumo
Žemesnės instancijos teismas
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pareiga grąžinti tai, ką asmuo gavo be pagrindo, atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. kreditoriui iš skolininko priteisiama jo turėta turtinė nauda, į kurią turi teisę kreditorius.
18. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.
19. Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota, joje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą).
20. Taigi bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių.
21. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šiuo konkrečiu atveju būtent atsakovui teko pareiga įrodyti ginčo lėšų gavimo teisinio pagrindo egzistavimą. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas turėjo teisėtą pagrindą ginčo lėšas gauti negrąžintinai.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodamas teismui paaiškinimus, tiek teikdamas į bylą įrodymus, siekė įrodyti, kad: atsakovas su S. K. iš anksto susitarė, jog atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perduos jas S. K.; atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perdavė jas S. K. ir pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis nesinaudojo, t. y. gavo lėšas ne sau, bet S. K.. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2024 m. vasario 8 d. nutartyje konstatavo, kad jei tokios atsakovo nurodytos aplinkybės būtų laikomos įrodytomis, tuomet taptų akivaizdu, kad tarp ieškovės, kuriai tuo metu vadovavo S. K., atsakovo ir S. K., kaip fizinio asmens, buvo sudarytas apsimestinis sandoris, pagal kurį ieškovė pervedė pinigus atsakovui tik kaip statytiniui, tokiu būdu pridengiant tikrąjį sandorį tarp šalių, pagal kurį tikruoju ieškovės pervestų lėšų gavėju buvo ne atsakovas, bet S. K., ir tokiu atveju teismas pagal pareigas turėtų konstatuoti akivaizdžiai apsimestinį sandorį, laikyti jį niekiniu ir, atsižvelgdamas į tai, kad jo dalyve buvo ir ieškovė, ir atsakovas, ir S. K., taikyti sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinas taisykles, t. y. tikruoju pinigų gavėju pripažinti S. K., o ne atsakovą, kas, atitinkamai, lemtų ir išvadą, kad atsakovas nepraturtėjo ieškovės sąskaita. Tačiau atsakovas neįrodė šiame sprendimo punkte nurodytų savo teiginių, todėl nėra jokio pagrindo teismui pagal pareigas konstatuoti akivaizdžiai apsimestinį sandorį dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
23. Atsakovas šio sprendimo 22 punkte nurodytus savo teiginius įrodinėjo byloje esančiu trečiojo asmens S. K. 2023 m. birželio 14 d. pasirašytu paaiškinimu, kuriame S. K. nurodė, jog: 2020 m. birželio 5–8 d. paprašė atsakovo M. C. pervesti į atsakovo sąskaitą 4 500 Eur sumą, nes S. K. sąskaitos buvo užblokuotos; M. C. pervestą 4 500 Eur sumą perdavė S. K. (1 t., e. b. l. 32).
24. Tačiau teismas pasisakydamas dėl šio aptariamo S. K. paaiškinimo įrodomosios vertės, pažymi, kad šis paaiškinimas neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, byloje esančių įrodymų visetu, įvertinus taip pat ir bylos aplinkybes, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo, be kita ko aptariamo paaiškinimo, patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 86 punktą ir kt.).
25. Priešingai negu teigia atsakovas, į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas niekaip nepatvirtina atsakovo teiginių, kad atsakovas su S. K. iš tikrųjų iš anksto susitarė, jog atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perduos jas S. K., taip pat nepatvirtina, kad atsakovas perdavė šias lėšas S. K. ir nesinaudojo pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis, t. y. gavo lėšas ne sau, bet S. K.. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovės nemokumo administratorius, duodamas teismui paaiškinimus, teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje nurodė, jog administratorius prieš bylos nagrinėjimą buvo susisiekęs su S. K. telefonu. Pastarasis nemokumo administratoriui paaiškino, kad: nieko nežino apie šią situaciją ir bijo dalyvauti byloje; aptariamą 2023 m. birželio 14 d. paaiškinimą surašė pats atsakovas, o trečiasis asmuo S. K. pasirašė jį tik todėl, kad jam liepė pasirašyti ir jis buvo prigąsdintas (žr. teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio garso įrašą „302942160_2-68-3-06761-2023-6_2024.08.29_4“ nuo 00.08.00 val. iki 00.09.09 val.). Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad būtent jis surašė aptariamą paaiškinimą, taip pat paaiškino, kad niekas nematė šio paaiškinimo pasirašymo aplinkybių, išskyrus patį atsakovą ir trečiąjį asmenį.
26. Akcentuotina, kad teismas nagrinėdamas bylą iš naujo, 2024 m. vasario 28 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukė S. K., nustatė jam terminą atsiliepimui pateikti, taip pat buvo pripažinęs jo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu. Teismas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteikti trečiajam asmeniui S. K. procesinius dokumentus, informuoti jį apie procesą ir apklausti posėdyje. Teismui savo iniciatyva išreikalavus duomenis iš JAR, nustatyta, kad JAR duomenimis S. K. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Teismui savo iniciatyva išreikalavus duomenis iš VĮ Registrų centro gyventojų registro (toliau – GR) apie S. K. gyvenamąją vietą, nustatyta, kad GR duomenimis S. K. nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau deklaravimas panaikintas savininko prašymu (žr. dokumentą Nr. DOK-33939). Kitų S. K. adresų byloje nėra. Todėl teismas kelis kartus siuntė trečiajam asmeniui S. K. procesinius dokumentus teismui žinomu trečiojo asmens adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti. Ieškovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, kad trečiojo asmens S. K. adresas – (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė teismui trečiojo asmens elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. dokumentą Nr. DOK-41685). Teismui savo iniciatyva pakartotinai išreikalavus duomenis iš GR apie S. K. gyvenamąją vietą, nustatyta, kad GR duomenimis S. K. nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau deklaravimas panaikintas savininko prašymu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) duomenimis atsakovas nedirba, užsiima individualia veikla (žr. VSDFV išrašus). Teismas procesinius dokumentus S. K. siuntė elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini), tačiau trečiasis asmuo nepatvirtindavo jų gavimo. Teismas taip pat skambino S. K. nemokumo administratoriaus nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau pastarasis neatsiliepdavo. Po kiek laiko teismui visgi susisiekus su trečiuoju asmeniu S. K. telefonu (Nr. (duomenys neskelbtini)), telefoninio pokalbio metu (2024 m. kovo 19 d.) trečiasis asmuo pateikė prašymą teismo procesinius dokumentus jam siųsti elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytos priežasties teismas pakartotinai siuntė procesinius dokumentus elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, trečiasis asmuo vėlgi nepatvirtino jų gavimo. Teismas savo iniciatyva išsireikalavo duomenis apie atsakovo turimą turtą, siekdamas nustatyti trečiojo asmens adresą, kuriuo galima būtų išsiųsti trečiajam asmeniui procesinius dokumentus ir informuoti apie bylos procesą: iš Kelių transporto priemonių registro išrašą apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones; iš NTR apie turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau nustatyta, kad jis neturi jokio registruoto turto. Be to, trečiajam asmeniui buvo įteikinėjami dokumentai per antstolį, tačiau antstoliui taip pat nepavyko jų įteikti. Ieškovė pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pateikė teismui visus jos turimus trečiojo asmens kontaktinius duomenis, kitų duomenų neturi, prašė, atsakovui nesiėmus priemonių trečiajam asmeniui surasti, įteikti dokumentus trečiajam asmeniui viešo paskelbimo būdu, nepavykus jų įteikti jokiais nurodytais adresais. Teismas elektroniniu laišku pateikė atsakovui užklausą, ar pastarajam žinomi kiti trečiojo asmens kontaktiniai duomenys. Atsakovas elektroniniu paštu informavo teismą, kad trečiasis asmuo gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neatsiima dokumentų. Teismui susisiekus su asmeniu atsakovo nurodytu telefono numeriu, taip pat gauti duomenys, kad trečiasis asmuo faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau neatsiima dokumentų. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių teismas pakartotinai išsiuntė trečiajam asmeniui procesinius dokumentus tarp jų ir šalių rašytinius paaiškinimus adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai ir vėl grįžo neįteikti. Taip teismas pakartotinai išsiuntė trečiajam asmeniui procesinius dokumentus elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini), tačiau trečiasis asmuo nepatvirtino jų gavimo. Kelis kartus paskambinus trečiajam asmeniui telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis nebeatsiliepė. Teismui pakartotinai užklausus VSDFV duomenų, nustatyta, kad trečiasis asmuo nedirba. Todėl procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti viešo paskelbimo būdu pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį (žr. teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį). Vis dėlto vėliau, t. y. 2024 m. birželio 13 d., trečiasis asmuo S. K. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) patvirtino procesinių dokumentų gavimą, taip pat pateikė sutikimą visus procesinius dokumentus gauti būtent elektroniniu paštu (žr. dokumentą Nr. DOK-92516).
27. Taigi visi teismo siųsti procesiniai dokumentai, be kita ko ieškinys su priedais, teismo šaukimai, trečiajam asmeniui buvo įteikti tinkamai, pagal CPK nuostatas. Tačiau trečiasis asmuo S. K. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat neatvyko į 2024 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdį. Teismas aptariamo posėdžio metu žodinėmis nutartimis: pripažino, kad trečiojo asmens S. K. dalyvavimas teismo posėdžiuose yra būtinas; atidėjo teismo posėdį 2024 m. spalio 15 d. 14.00 val. Teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi posėdis iš 2024 m. spalio 15 d. 14.00 val. perkeltas į 2024 m. spalio 15 d. 11.00 val. Tačiau trečiasis asmuo S. K. neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Dėl nurodytos priežasties teismas atidėjo 2024 m. spalio 15 d. posėdį 2024 m. gruodžio 5 d. 9.00 val., taip pat 2024 m. spalio 16 d. nutartimi paskyrė trečiajam asmeniui S. K. 200 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdį (žr. teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį). Nepaisant to, trečiasis asmuo, kuriam tinkamai ir iš anksto buvo pranešta apie 2024 m. gruodžio 5 d. 9.00 val. posėdį ir apie tai, jog jo dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu, ir vėl neatvyko į posėdį. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių teismas 2024 m. gruodžio 5 d. posėdyje konstatavo, jog dėjo visas įmanomas pastangas, kad trečiasis asmuo atvyktų į posėdį, išnaudotos visos proceso įstatyme nustatytos priemonės užtikrinti, kad trečiasis asmuo dalyvautų posėdyje ir duotų paaiškinimus. Todėl teismas, įvertinęs visas pirmiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas užkirsti kelią procesui vilkinti, atšaukė teismo nutartį, kurią trečiojo asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu ir nutarė tęsti bylos nagrinėjimą neatvykus trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismui išnaudojus visas proceso įstatyme nustatytas priemones, nebuvo galimybės posėdyje apklausti trečiojo asmens ir įsitikinti jo pozicija bei išsiaiškinti pasirašyto paaiškinimo aplinkybių, ar trečiasis asmuo paaiškinime nurodė teisingas aplinkybes, ar vis dėlto, kaip teigia administratorius, pasirašė jį vien tik dėl to, kad buvo prigąsdintas atsakovo.
28. Teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti įrodymus, kada jis iš savo sąskaitos išgrynino 4 500 Eur, kuriuos teigė perdavęs S. K.. Atsakovas pateikė 2020 metų birželio mėnesio išrašą iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kada jis iš savo sąskaitos išgrynino ginčo 4 500 Eur sumą (žr. dokumentą Nr. DOK-50926). Akcentuotina, kad iš aptariamo atsakovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpio nuo 2020 m. birželio 1 d. pradžios atsakovo banko sąskaitos likutis buvo 84,95 Eur. Atsakovas tą pačią dieną, t. y. 2020 m. birželio 1 d., į savo sąskaitą grynaisiais pinigais įnešė 50 Eur, o 2020 m. birželio 3–5 dienomis dar papildomai 150 Eur. Atsakovas iš šios 284,95 Eur dydžio sumos (84,95 Eur + 50 Eur + 150 Eur) laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 5 d. ginčo piniginių lėšų gavimo iš ieškovės atsiskaitė už įvairias prekes ir paslaugas už bendrą 138,82 Eur sumą. Vadinasi, iki 2020 m. birželio 5 d. piniginių lėšų gavimo iš ieškovės momento atsakovo banko sąskaitoje buvo likę tik 146,13 Eur jo asmeninių lėšų: 284,95 Eur – 138,82 Eur = 146,13 Eur. Atsakovas į aptariamą banko sąskaitą 2020 m. birželio 5 d. gavo iš ieškovės banko sąskaitos 2 000 Eur, o 2020 m. birželio 6 d. – dar 2 000 Eur (iš viso 4 000 Eur). Po šių mokėjimų atlikimo nei 2020 m. birželio 5 d., nei 2020 m. birželio 6 d. iš atsakovo sąskaitos nebuvo išgryninta jokia pinigų suma, taip pat nebuvo atliktos absoliučiai jokios kitos bankinės operacijos. Nustatyta, kad atsakovas 2020 m. birželio 7 d. net per septynis kartus ir skirtinguose bankomatuose, esančiuose skirtinguose miestuose Vilniuje ir Panevėžyje, išgrynino iš viso 1 500 Eur sumą, t. y. Vilniuje išgrynino 20 Eur, vėliau Panevėžyje išgrynino 500 Eur, 500 Eur, 200 Eur, 200 Eur, 200 Eur ir 80 Eur, taip pat 47,89 Eur suma atsiskaitė už prekes (paslaugas). Pažymėtina, kad atsakovo banko sąskaitoje, neįskaitant ieškovės pervestų 4 000 Eur, liko tik 98,24 Eur (146,13 Eur – 47,89 Eur) atsakovo asmeninių lėšų. Atsakovas 2020 m. birželio 8 d. į savo banko sąskaitą būtent tik iš ieškovės banko sąskaitos gavo dar papildomai 500 Eur ir išgrynino 1 500 Eur sumą, taip pat atsiskaitė už įvairias prekes ir paslaugas už bendrą net 182,65 Eur sumą. Taigi atsakovas dalį savo atsiskaitymų už įvairias prekes ir paslaugas atliko būtent iš ieškovės pervestų lėšų: 98,24 Eur likutis – 182,65 Eur atsiskaitymai už įvairias prekes ir paslaugas = – 84,41 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas savo atsiskaitymams už įvairias prekes ir paslaugas už aptariamą laikotarpį panaudojo ieškovės pervestą 84,41 Eur sumą.
29. Iš aptariamo banko išrašo taip pat nustatyta, kad atsakovas 2020 m. birželio 9 d. išgrynino dar 1 300 Eur sumą, taip pat atsiskaitė už įvairias prekes ir paslaugas už bendrą dar papildomą 101,66 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas savo atsiskaitymams už įvairias prekes ir paslaugas už aptariamą laikotarpį panaudojo ieškovės pervestą dar 101,66 Eur sumą, t. y. iš viso 186,07 Eur. Taigi atsakovas, iš ieškovės sąskaitos 2020 m. birželio 5–8 d. gavęs 4 500 Eur, laikotarpiu nuo 5 d. iki 8 d. skirtinguose bankomatuose per kelis kartus išgrynino bendrą 3 000 Eur sumą, o 2020 m. birželio 9 d. išgrynino dar 1 300 Eur sumą. Taigi iš viso per šį laikotarpį išgrynino 4 300 Eur, nors, kaip minėta, iš ieškovės sąskaitos gavo didesnę sumą, t. y. 4 500 Eur, taip pat 186,07 Eur būtent ieškovės pervestų lėšų panaudojo savo atsiskaitymams už įvairias prekes ir paslaugas. Aptariami įrodymai akivaizdžiai paneigia atsakovo teiginius neva atsakovas, gavęs iš ieškovės 4 500 Eur, visą sumą perdavė S. K. ir pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis nesinaudojo, t. y. gavo lėšas ne sau, bet S. K..
30. Be to, akcentuotina, kad atsakovo paaiškinimai 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje dėl ginčo pinigų išgryninimo buvo nenuoseklūs. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje atsakydamas į teismo klausimus, negalėjo paaiškinti, kodėl išskaidė pinigų išgryninimą po kelias sumas ir skirtinguose miestuose, t. y. kodėl po kelis eurus išgrynino Vilniuje, vėliau – Panevėžyje ir t. t. Atsakovas duodamas teismui paaiškinimus, teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nurodė, kad išgrynino visas ginčo lėšas ir perdavė S. K., tačiau negalėjo atsakyti į teismo klausimus, kaip konkrečiai vyko pinigų perdavimas S. K., nurodė, kad perdavė pinigus ne per vieną kartą, o per tris kartus, tačiau negalėjo atsakyti, nei koks konkrečiai laiko tarpas buvo tarp tų perdavimų, nei kada konkrečiai atsakovas perdavė pinigus S. K., nei kur konkrečiai perdavė visus tris kartus pinigus, kokioje konkrečioje vietoje, taip pat negalėjo atsakyti, ar perduodant pinigus dar kažkas dalyvavo (žr. teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio garso įrašą „302942160_2-68-3-06761-2023-6_2024.08.29_4“ nuo 00.15.35).
31. Ieškovo nenuoseklumą taip pat patvirtina ir tai, kad atsakovas teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje atsakydamas į teismo klausimus, aiškiai nurodė, kad S. K., atsakovui išgryninant ginčo pinigus, nestovėjo prie bankomatų ir jo nebuvo šalia atsakovo. Tačiau jau po posėdžio atsakovas teigė priešingai, t. y. pateikė teismui prašymą išreikalauti iš banko vaizdo medžiagą neva patvirtinančią, kad S. K. buvo kartu su atsakovu, kuomet atsakovas išgrynino pinigus bankomate (žr. dokumentą Nr. DOK-145450). Teismui patenkinus tokį atsakovo prašymą, buvo gauti duomenys, kad bankomatai saugo nuotraukas tik du mėnesius nuo kortelės panaudojimo bankomate dienos, todėl tokia vaizdo medžiaga buvo automatiškai sisteminiu būdu ištrinta (žr. dokumentus Nr. DOK-145450 ir Nr. DOK-149634).
32. Be to, jeigu pirmiau aptartame trečiojo asmens pasirašytame paaiškinime būtų nurodyta teisinga informacija, tokiu atveju aktualus atsakovo veiksmų vertinimas protingumo ir rūpestingumo aspektais. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad bet kuris vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (lot. bonus pater familias) tokioje pačioje situacijoje negalėjo nenumatyti, kad sudaro sąlygas kitam asmeniui neteisėtai veikti, todėl atsakovas turėtų prisiimti savo neapdairaus ir nerūpestingo elgesio pasekmes. Pats atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad nesiaiškino, kokiu teisiniu pagrindu pinigai bus pervedami į jo sąskaitą.
33. Pažymėtina, kad teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje ne kartą išaiškino atsakovui pareigą įrodyti aplinkybes, kurias jis teigia, be kita ko įrodyti, kad jis išgrynino visus ieškovės pinigus ir perdavė juos būtent S. K., taip pat kelis kartus siūlė atsakovui pateikti papildomus įrodymus, be kita ko siūlė pateikti prašymus dėl liudytojų apklausos (žr. teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio garso įrašą „302942160_2-68-3-06761-2023-6_2024.08.29_4“ nuo 00.13.21 val.). Atsakovas po posėdžio pateikė teismui tik prašymą apklausti liudytoją L. M. neva žinančią apie trečiojo asmens S. K. kreipimąsi į atsakovą su prašymu leisti pervesti į asmeninę atsakovo sąskaitą 4 500 Eur sumą, taip pat apie nurodytos sumos perdavimo faktą trečiajam asmeniui. Teismas tenkino šį atsakovo prašymą. Tačiau 2024 m. spalio 15 d. posėdyje apklausta liudytoja paaiškino, kad apie visus šiuos atsakovo nurodytus teiginius sužinojo išimtinai tik iš paties atsakovo žodžių. Kitaip tariant, aptariama liudytoja patvirtino, kad ji asmeniškai niekada negirdėjo ir nematė trečiojo asmens S. K. kreipimosi į atsakovą su prašymu leisti pervesti į asmeninę atsakovo sąskaitą 4 500 Eur sumą, taip pat nematė ginčo sumos perdavimo trečiajam asmeniui fakto (žr. teismo 2024 m. spalio 15 d. posėdžio garso įrašą „302942160_2-68-3-06761-2023-6_2024.10.15_1“ nuo 00.14.00 val. iki 00.15.20 val.). Todėl tokie liudytojos parodymai vertinami kritiškai ir niekaip nepatvirtina atsakovo šioje byloje įrodinėjamų aplinkybių.
34. Apibendrinant tai, kas pirmiau šiame sprendime nurodyta, atsižvelgus į visas pirmiau šiame sprendime nurodytas aplinkybes, įvertinus ne tik kiekvieno byloje esančio įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir byloje esančių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, be kita ko tiek ieškovės atstovo, tiek taip pat atsakovo paaiškinimus ir jų nuoseklumą, konstatuotina, kad yra akivaizdžių prieštaravimų tarp trečiojo asmens pasirašyto paaiškinimo ir pirmiau šiame sprendime aptartų kitų įrodymų visumos. Vien trečiojo asmens S. K. 2023 m. birželio 14 d. pasirašyto paaiškinimo šiuo konkrečiu atveju nepakanka konstatuoti, kad: atsakovas su S. K. iš tikrųjų iš anksto susitarė, jog atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perduos jas S. K., kad atsakovas, gavęs ginčo lėšas, perdavė jas S. K. ir pervestomis ieškovės 4 500 Eur lėšomis nesinaudojo, t. y. gavo lėšas ne sau, bet S. K.. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, aptartų šio sprendimo 22 punkte. Atitinkamai, įvertinus bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumą, nėra jokio pagrindo konstatuoti akivaizdžiai apsimestinį sandorį, kaip tai nurodė apeliacinės instancijos teismas pirmiau aptartoje 2024 m. vasario 8 d. nutartyje.
35. Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų motyvų konstatuotina, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Atsakovas neįrodė, kad buvo teisinis pagrindas gauti ginčo sumą iš ieškovės, taip pat ir neįrodė, jog ginčo lėšos buvo panaudotos pačios ieškovės reikmėms. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, byloje nustačius ginčo lėšų pervedimo atsakovui faktą ir atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių teisinį pagrindą gauti ginčo lėšas, konstatuoja, kad ginčo lėšos buvo pervestos atsakovui be jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovas laikomas nepagrįstai praturtėjęs ieškovės sąskaita, byloje nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: atsakovas gavo ginčo lėšas iš ieškovės; ieškovės turtas sumažėjo atsakovo gauta ginčo lėšų suma; mokėjimo pavedimai įrodo lėšų gavimą (priežastinį ryšį); nėra duomenų apie lėšų pervedimo teisinį pagrindą; atsakovas nei pareiškiant ieškinį, bei bylą nagrinėjant teisme negrąžino ieškovei ginčo lėšų; nėra duomenų, kad ieškovė būtų prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką; ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 4 500 Eur be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Aptariamos palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir ieškovas dėl to turėjo kreiptis į teismą. Procesinės palūkanos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Taigi procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
37. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 4 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 19 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
39. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
40. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleista nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį mokėjimo, patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistina 101 Eur žyminio mokesčio, taip pat 46,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra 147,89 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (101 Eur + 46,89 Eur) yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Launeva“ (juridinio asmens kodas 304244898) iš atsakovo M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 4 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. gegužės 19 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 147,89 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.