Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Kristina Domarkienė Civilinė byla Nr.e2S-1255-796/2016

2016 m. rugpjūčio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-05 priėmė sprendimą, juo ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio – R. K. – kaltės. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukė. Priteisė ieškovei O. K. iš atsakovo R. K. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovui R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė 2/5 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovo R. K. 9 615,38 Eur kompensaciją atsakovei O. K. už bendrosios nuosavybės sumažinimą. Šalims viena kitai išlaikymo nepriteisė. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokos metu turėtą pavardę, t. y. Kostrova. 2016-03-26 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi pakeitė 2015-08-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisė iš R. K. 14 000 Eur kompensaciją O. K. ir 379,94 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.2016-04-07 R. K. pateikė teismui prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, juo prašo išdėstyti 2016-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-34-524/2016) priteistos kompensacijos mokėjimą nustatant, kad įmokos turi būti mokamos dalimis po 1 167,00 Eur kas mėnesį O. K., pradedant mokėti nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., vienerius metus. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą prašymą nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-20 nutartimi ieškovo R. K. prašymo dėl kompensacijos mokėjimo išdėstymo netenkino. Motyvavo, jog ieškovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia tuo, kad jis neturi finansinių galimybių įvykdyti nutarties todėl, kad nedirba, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad anglų kalba surašytas bei teismui pateiktas raštas nepatvirtina tos aplinkybės, kad ieškovas R. K. nedirba, taip pat ir kiti pridėti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovo sunkios finansinės būklės.Teismas, vertindamas pateiktus įrodymus dėl prašymo pagrįstumo, nurodė, jog ieškovas turi finansines galimybes mokėti kas mėnesį įmokas bankui, – pažyma iš banko patvirtina, kad įmokos mokamos iš R. K. sąskaitos. Duomenų, kiek ieškovas turi sąskaitų ir kokios lėšos yra sąskaitose, byloje nepateikta. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovas iki nurodytos datos susiras darbą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad prašymo patenkinimas prieštarautų teismo sprendimo privalomumo principui bei teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams. Nurodė, jog pasikeitus aplinkybėms, skundžiama nutartis neužkerta kelio ieškovui R. K. vėl kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo, taip pat galima kitokia tvarka prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas R. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016-05-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo sunkios finansinės padėties, to, jog yra priverstas mokėti kredito įmokas bankui, nevertino aplinkybės, kad ieškovas ieško darbo, kuriam susirasti reikia laiko. Nurodė, jog teismas nesudarė galimybės pateikti kvalifikacijos pažymėjimo ir buvusio darbdavio anglų kalba surašytų raštų vertimo, kadangi iki posėdžio datos buvo išvykęs ir visų dokumentų nespėjo išversti. Taip pat nurodo, jog teismo posėdžio metu teismas nesiaiškino esamos ieškovo padėties, ja nesidomėjo, todėl dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išreikšta pozicija, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį, tokių įrodymų nebuvo pateikta ir su atskiruoju skundu. Pažymėjo, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo pateikęs duomenis apie jo gaunamą darbo užmokestį, todėl tikriausiai turi santaupų, todėl ir neteikia sąskaitų išrašų. Jos nuomone, ieškovas šiuo prašymu dirbtinai bando atitolinti atsakovei teismo priteistos sumos išmokėjimą. Nurodo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, ji skolinga valstybės biudžetui 1226,54 Eur, negali skolos sumokėti, nes neturi darbo, o dėl skolos valstybės biudžetui migracijos tarnyba atsisako išduoti O. K. leidimą gyventi Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Ieškovas prašo išdėstyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 sprendimu priteistos ir 2016-03-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi padidintos kompensacijos atsakovei mokėjimą nustatant, kad kompensacija turi būti mokama dalimis po 1 167,00 Eur kas mėnesį vienerius metus pradedant mokėti nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, jei sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Formuojama teismų praktika, kad CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo nagrinėjimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą.Ieškovas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė ieškovo finansinės padėties, kad jis turi mokėti įmokas bankui ir šiuo metu neturi darbo, kuriam susirasti reikia laiko. Su šiomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Civiliniame procese egzistuoja dispozityvumo principas, reiškiantis, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (CPK 13 str.). Taip pat asmuo grįsdamas savo reikalavimą turi pareigą tai įrodyti įmanomomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 str.). Tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais asmens pastarojo meto finansinę būklę, laikytini banko sąskaitų išrašas, pažymos apie finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, paskolų sutartys, duomenys apie asmens gaunamas pajamas (socialinės pašalpos, nedarbingumo išmokos ir kt.), dokumentai, patvirtinantys konkrečią svarbią priežastį, kurios pagrindu prašoma išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, bei patvirtinimas, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas. Nustatyta, kad kartu su prašymu ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė raštą, parašytą anglų kalba, pasirašytą J. A. (J. A.), vertimo į lietuvių kalbą nepateikė. Taip pat pateikė kredito sutarties specialiąją dalį, 2014-11-02 pažymą apie turimus įsipareigojimus, kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką, pažymą Nr. 07.04.08-175 iš banko apie kredito mokėjimą bei VĮ Registrų cento išrašą apie nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, jog teismas vertino, kad ieškovas kas mėnesį bankui sumoka 525,40 Eur įmokų iš savo sąskaitos, laikė tai aplinkybe, patvirtinančia jo galimybę sumokėti ir priteistą kompensaciją. Priešingai, nei teigia ieškovas, pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir tyrė ieškovo mokumo galimybes, teismo posėdžio metu ieškovo buvo paklausta, kada galėtų pradėti dirbti ir ar nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio ieškovas užtikrins kompensacijos mokėjimą atsakovei, ką patvirtina 2016-05-03 teismo posėdžio protokolas. Ieškovas paaiškino, jog darbo Lietuvoje ieškoti neketina dėl jo siauros specializacijos naftos platformose ir vertindamas savo darbo patirtį mano, jog iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio susiras gerai mokamą darbą užsienyje. Papildomų paaiškinimų apie darbo paieškos rezultatus nenurodė, taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui rašytinių įrodymų apie darbo paiešką, kad būtų registruotas darbo paieškos agentūrose ar gautų socialines išmokas ir pan., kas leistų daryti išvadą dėl ieškovo sunkios finansinės padėties, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, jog darbo santykių nutraukimą galbūt įrodantis elektroninio laiško išrašas nepagrindžia, jog iš tiesų ieškovas nedirba bei negauna pajamų, dėl ko jo finansinė padėtis būtų sunki. Pažymėtina, jog ieškovas kartu su atskiruoju skundo turėjo teisę pateikti papildomus įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo (CPK 314 str.). Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteikta galimybė pateikti duomenis iš darbdavio dėl ieškovo turimos kvalifikacijos, taip pat pateikti rašto apie atleidimą iš darbo vertimo. Vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą pažymėtina, jog prašymas teisme gautas 2016-04-07, teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovas, įvyko 2016-05-03, nutartis priimta 2016-05-20. Iš byloje pateikto dokumento matyti, kad ieškovas apie galimą darbo santykių nutraukimą sužinojo 2016 m. kovo 12 d. iš gauto elektroninio laiško. Teismo posėdis, kuriame svarstytas ieškovo prašymas, įvyko 2016-05-03, t. y. po daugiau nei po mėnesio laiko po galimo darbo santykių nutraukimo tarp ieškovo R. K. ir darbdavio, todėl, apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovas turėjo pakankamai laiko pateikti teismui visus prašymui nagrinėti būtinus dokumentus ir jų vertimus. Duomenų, jog ieškovas būtų dėjęs pastangas, teikęs papildomus įrodymus, nėra. Iš 2016-05-03 teismo posėdžio protokolo garso įrašo nustatyta, jog apeliantas ir jo atstovas advokato padėjėjas dalyvavo teismo posėdyje, tačiau teismui papildomų įrodymų nepateikė. Taip pat pažymėtina, jog apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad dokumentų pateikti negalėjo, nes buvo išvykęs, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis apelianto motyvas laikytinas nepagrįstu.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai buvo tiriami ir tinkamai įvertinti. Jų pagrindu priimta nutartis netenkinti prašymo dėl mokėjimo išdėstymo, ieškovui neįrodžius sunkios finansinės padėties. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateikti duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti kompensacijos mokėjimą. Be to, taip pat pažymėtina, jog, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas taip pat neįrodė, kad jis turi finansinių galimybių kas mėnesį mokėti išdėstytos kompensacijos dalį, kas yra viena iš būtinųjų sąlygų sprendžiant teismo sprendimo išdėstymo klausimą.Spendžiant teismo sprendimo išdėstymo klausimą, svarbu tai, jog neigiamų padarinių dėl sprendimo vykdymo išdėstymo / neišdėstymo gali kilti ne tik ieškovui (kai teismo nutartis yra vykdoma), bet ir atsakovei – kuomet įsiteisėjęs teismo sprendimas nevykdomas, o vėliau jo įvykdymas dar ir išdėstomas. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašymu. Nurodė, jog pati turi skolų valstybės biudžetui, yra bedarbė ir teismo sprendimo vykdymas jai yra labai svarbus. Minėta, jog svarbu užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų teisėtus lūkesčius, įvertinti tai, ar jie nebus pažeisti. Išdėsčius priteistos sumos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui būtų paneigti atsakovės teisėti lūkesčiai ir šalių lygiateisiškumo principas, kadangi ieškovas po santuokos nutraukimo gavo nekilnojamąjį turtą – buto dalį, atsakovei buvo priteista piniginė kompensacija, kuri nėra išmokėta. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir ją naikinti arba keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį.