Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2A-34-524/2016

Teisėja Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-07923-2014-9)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal R. K. ieškinį O. K. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bei atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, AB ,,Bobutės paskola“, „Bigbank“, AS, filialas, UAB ,,Sostinės kreditai“, antstolis A. S., ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-08-05 priėmė sprendimą, juo ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio – R. K. – kaltės. Santuoką, sudarytą 2009-11-25 ir 2009-11-26 įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1173, nutraukė. Priteisė ieškovei O. K. iš atsakovo R. K. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovui R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė 2/5 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš ieškovo R. K. 9 615,38 Eur kompensaciją atsakovei O. K. už bendrosios nuosavybės sumažinimą. Šalims viena kitai išlaikymo nepriteisė. Po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokos metu turėtą pavardę, t. y. K.. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys – socialinio tinklo facebook.com įrašai, nuotraukos – įrodo, jog ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t. y. buvo neištikimas, ir dėl to bendras tolesnis sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl netinkamų ieškovo veiksmų nutrūko bendras šalių gyvenimas, todėl atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, baimę ir nerimą bei nesaugumo jausmą, dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Spręsdamas turto (buto) padalijimo klausimą, teismas įvertino tai, kad ieškovas daugiausia naudojasi minėtu turtu, todėl sprendė, kad tikslingiausia 2/5 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, įpareigojant ieškovą kompensuoti atsakovei netenkančią turto dalį. Teismas kompensacijos dydį nustatė, remdamasis oficialiais duomenimis (Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašu), įrodančiais turto vertę. Pasisakydamas dėl sutuoktinių atsakomybės kreditoriams, teismas konstatavo, kad šalių prievolės trečiajam asmeniui AB SEB bankui nedalijamos ir nemodifikuojamos, todėl šalys atsako taip, kaip numatyta kredito sutartyje su vėlesniais jos pakeitimais. Teismas pažymėjo, jog atsakovės įsipareigojimai kreditoriams AB „Bobutės paskola“, Bigbank, AS, filialui, UAB „Sostinės kreditai“ bei antstoliui A. S. yra asmeninio pobūdžio, ginčo dėl to byloje tarp šalių nekyla. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostę ginčijami piniginiai santykiai buvo paremti abipusiu lojalumu, materialiniu rėmimu, prisidėjimo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių. Dėl to sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovės prašomą 23 215,63 Eur kompensaciją.

nuo lygių dalių pricipo ir priteisti mažesnę kompensaciją atsakovei už netenkančią turto dalį. Pažymi, kad atsakovė nuo 2009 m. gruodžio mėnesio gyveno pas ieškovą bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir juo naudojosi, už minėtą butą buvo mokamas kreditas bankui, be to, minėto buto dalis buvo įgyta santuokoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendras šeimos turtas buvo naudojamas ne šeimos poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog į bendro dalytino turto balansą nebuvo įtraukti pinigai, ieškovo sumokėti dengiant asmeninę paskolą, ir darbo užmokestis, ieškovo gautas laikotarpiu, kai sutuoktiniai jau gyveno skyrium, iki ieškinio teismui pateikimo dienos, todėl jai turėtų būti priteista 11 296,10 Eur suma, lygi 1/2 daliai visų R. K. įmokų už buto kreditą AB SEB bankui, skaičiuojant už 43 mėnesius nuo santuokos sudarymo dienos iki bylos iškėlimo dienos, t. y. iki 2014-07-01, ir 23 215,63 Eur suma, lygi pusei R. K. gauto atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2014-07-01, t. y. už tą laikotarpį, kai šalys kartu nebegyveno. Tačiau tokia atsakovės pozicija yra neparemta įstatymu.

Dėl darbo užmokesčio padalijimo ir kredito įmokų

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Konstatuotina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). CPK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi atsakovė, teigianti, kad šalių santuokos nutraukimo metu paminėta ieškovo darbo užmokesčio sukaupta suma realiai egzistavo kredito įstaigoje, privalėjo šią aplinkybę įrodyti, nes dalijamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Konstatuotina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Santuokoje gautos pajamos, iš jų atėmus pajamų gavimo sąnaudas ir išlaidas, virsta sutuoktinių turtu, kuris ir yra dalytinas pagal sudarytą turto balansą. Santuokos metu gautos darbo ar kapitalo pajamos tampa dalytinu turtu, jei jį sutuoktiniai prašo dalyti kaip kredito įstaigose ir kitur laikomas sutuoktiniams priklausančias lėšas (turtines teises į tas lėšas) arba už šias pajamas įgytą tam tikrą turtą. Nesant įrodymų dėl paminėtos aplinkybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad nesukauptos darbo užmokesčio lėšos gali būti įtrauktos į dalytino turto balansą.

Dėl kredito įmokų

Byloje nustatyta, kad šalys sudarė santuoką 2009-11-25, o ieškovas 2008-01-08 paėmė paskolą būstui pirkti. Iš kredito įstaigos atsiliepimo nustatyta, jog šis kreditas buvo suteiktas tik ieškovui ir su banko sutikimu šalių butas buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. 3/5 buto dalis ieškovas įgijo asmeninės nuosavybės teise, o 2/5 buto dalys buvo įgytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nepagrįsta atsakovės pozicija, kad ieškovo sumokėtos lėšos asmeninei paskolai dengti gali būti dalijamos apeliacinio skundo motyvais. Šioje atsakovės atmesto priešieškinio dalyje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad atsakovė neginčijo, jog 3/5 dalis ieškovas įgijo asmeninės nuosavybės teise ir ši paskola yra gauta iki šalių santuokos sudarymo. Byloje nebuvo iškeltas ginčas dėl šios paskolos modifikavimo iš ieškovo asmeninės į šalių bendrą paskolą. CK 3.98 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo vieno sutuoktinio veiksmais kito sąskaita atvejus ir iš to kylančius teisinius padarinius taip pat reglamentuoja CK 3.115 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 3 dalis. Aptariamose CK teisės normose reglamentuojama, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte. Šioje byloje nėra pagrindo vadovautis paminėtomis taisyklėmis, nes byloje nustatyta, jog ši ieškovo asmeninė paskola buvo paimta būstui įsigyti, mokama dar iki santuokos sudarymo, šiuo butu atsakovė naudojosi po santuokos sudarymo, jame gyveno, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas, dengdamas būsto paskolą, gautą iki santuokos sudarymo, ją panaudojo ne šeimos interesais. Byloje įrodytas šalių susitarimas dėl buto įsigijimo konkrečiomis dalimis, dėl ieškovo asmeninės prievolės pobūdžio, todėl šios paskolos dengimas nelaikytinas ieškovo asmeninės nuosavybės padidinimu bendromis šalių lėšomis be atsakovės sutikimo.

Dėl dalijamo turto vertės

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta padalyto šalių buto 2/5 dalių verte ir jai priteista 9 615,38 Eur kompensacija. Šios aplinkybės teisingam ištyrimui šalims apeliacinės instancijos teisme buvo pasiūlyta pateikti nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas jų santuokos nutraukimo momentu. Abi šalys tokias ataskaitas pateikė ir ieškovo nekilnojamojo turto ataskaitoje nurodyta, kad šalių buto vertė 2016 m vasario 15 d. yra 65 400 Eur, o atsakovės ataskaitoje konstatuota, kad ginčo buto vertė 2016-02-12 yra 75 000 Eur. Šalių pateiktos privačiai užsakytos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos atspindi jų pozicjas, t. y. ieškovas, kuris privalo mokėti kompensaciją, įrodinėja žemesnę dalytino turto vertę, o atsakovė – aukštesnę.

Daikto rinkos kainos nustatymas, atliekant turto vertinimą ar ekspertizę, nereiškia (ne visada reiškia), kad daiktas gali būti už nustatytą kainą parduotas, t. y. realiai sudaryto pirkimo–pardavimo sandorio kaina gali būti daug mažesnė arba didesnė. Tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai ar jų visuma: turto vertinimo atlikimo metodika (buvo lyginami skelbimai informaciniuose šaltiniuose ar realiai įvykę sandoriai, vertinimas atliktas visos šalies ar atskirų regionų mastu ir pan.), daikto specifika, staigus ekonominės padėties pasikeitimas šalyje, laikotarpis nuo daikto vertės nustatymo iki jo pardavimo bei kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių daikto vertė gali kisti (sumažėti ar padidėti). Turto vertę tam tikru laikotarpiu geriausiai atspindi realūs sandoriai su juo, t. y. rinka, o ne abstraktus šio turto vertinimas. Todėl teismas nustatydamas teisingą ginčo šalių buto vertę analizuoja vertinimo ataskaitose nurodytas kitų panašių butų rinkos vertes. Šalių butas yra 57,57 kv. m bendro ploto v aukšte iš 4 aukštų, atsakovės pateiktoje ataskaitoje lyginamuoju būdu nurodyti panašūs objektai – 62,01 kv. m, 80,39 kv. m ir 62,18 kv. m. Didžiausia kaina – 109 000 Eur palyginti buvo paimta 80,39 kv. m buto, todėl šis palyginimas nėra visiškai teisingas, nes šalių butas yra 57,57 kv. m bendro ploto. Ieškovo ataskaitoje lyginamieji objektai nurodyti 57,68 kv. m ploto, 56,18 kv. m ir 61, 99 kv. m, anksčiau nurodyta kaina 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo 74 432 Eur, o 2015 m. vasario mėn. 61,99 kv. m ploto buto antrame aukšte buto kaina buvo 73 852 Eur. Šalių butas yra 3 aukšte 57,57 kv. m bendro ploto, todėl įvertinus šalių nekilnojamojo turto ataskaitose pateiktas lyginamųjų objektų kainas darytina išvada, kad ginčo buto vertė yra 70 000 Eur, o ne 48 077 Eur (166 000 Lt), kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2012-02-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašu. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog Nekilnojamojo turto registro įmonė nėra turto vertinimo įstaiga, todėl jos duomenys nenustato rinkos kainos. Paminėtais motyvais priteistos 9 615,38 Eur kompensacijos dydis padidintinas iki 14 000 Eur (70 000 Eur : 1/5) ir ši skundžiamo teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė 40 536,35 Eur ginčijamą sumą, iš kurios jos reikalavimas buvo patenkintas 34,54 procento, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstytinos atsižvelgiant į paminėtą procentą (CPK 93 str.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-08 nutartimi atsakovei buvo atidėtas 1099,48 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas valstybei paduodant apeliacinį skundą, todėl išnagrinėjus šį skundą iš ieškovo priteistini 379,94 Eur žyminio mokesčio valstybei, o iš atsakovės 719,54 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamo paduodant apeliacinį skundą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1–3d., 96 str. 1–3 d.).

Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 450 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, todėl pagal paminėtas proporcijas iš atsakovės jam priteistini 294,57 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Abi šalys teikė turto vertinimo ataskaitas, todėl jų parengimo išlaidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 sprendimo dalį, kuria iš R. K. priteista 9615,38 Eur kompensacija O. K., pakeisti ir priteistą kompensaciją padidinti iki 14 000 Eur.

Iš R. K. priteisti 379,94 Eur žyminio mokesčio valstybei, o iš O. K. 719,54 Eur žyminio mokesčio valstybei, mokamo paduodant apeliacinį skundą.

Iš O. K. priteisti R. K. 294,57 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.