Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėja A. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:

1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. A51-52924(3.3.10.1-EM4) „Dėl atvykimo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą“;

2. Įpareigoti Savivaldybės administraciją kompensuoti pareiškėjos mokestinę permoką, atsiradusią dėl atsakovo neveikimo, už laikotarpį nuo 1992 m. iki dabar;

3. Įpareigoti atsakovą mokesčius skaičiuoti įvertinant patalpų aukštį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 str. 3 d.);

4. Priteisti iš atsakovo 16 000 Lt žalos, atsiradusios dėl jo neteisėtų veiksmų ir neveikimo, atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2012 m. spalio 9 d. nutartimi dalyje skundą atsisakė priimti, kitoje dalyje skundą laikė nepaduotu.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjos skundžiamas 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. A51-52924(3.3.10.1-EM4) jai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis nėra savarankiškas administracinis aktas, lemiantis pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme, kadangi pareiškėja juo kviečiama atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrių administracinių teisės pažeidimų protokolui surašyti už pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189² straipsnio 1 dalyje (statinio naudojimas ne pagal paskirtį). Taigi pareiškėjos skundą dalyje dėl pirmojo reikalavimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Iš pareiškėjos skunde pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėja antruoju ir trečiuoju skundo reikalavimais iš esmės nesutinka su tuo, kaip UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Castrade“ skaičiuoja jai komunalinius mokesčius, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja atitinkamus reikalavimus turi teisę kelti būtent UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Castrade“. Todėl, remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl antrojo ir trečiojo reikalavimų atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Be to, pažymėjo, jog minėti skundo reikalavimai negali būti pripažinti tinkamais ir tuo aspektu, kad nėra kilęs ginčas nurodytu klausimu – pareiškėja nepateikia teismui įrodymų, kad su prašymu vykdyti nurodytus reikalavimus pareiškėja būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę ir ši būtų atsisakiusi tenkinti jos prašymą.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymėjo, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartyje buvo nurodęs pareiškėjai detaliau pagrįsti prašomos priteisti žalos pagrindą, apskaičiavimą. Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad turtinę žalą sudaro išlaidos dokumentams parengti, kurias pareiškėja patyrė pati surašydama skundus įvairioms institucijoms, o neturtinę žalą kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės atliekamo pareiškėjos persekiojimo. Teismo vertinimu, pareiškėja nepašalino 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų: nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai patirtą turtinę žalą, taip pat jokių įrodymų, kad Vilniaus savivaldybė atlieka pareiškėjos persekiojimą, jai kerštauja. Iš pareiškėjos skundo nėra aišku, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo. Remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjos skundą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo laikė nepaduotu.

II.

Pareiškėja A. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Be to, prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nuodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino jos nurodyto žalos dydžio apskaičiavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą nustačius, kad dalis skunde keliamų reikalavimų yra nenagrinėtini administracinių teismų, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytas nepaduotu, neištaisius trūkumų, t. y . nenurodžius konkretaus jo dalyko bei pagrindo.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas nenagrinėjo jos skundo, nesigilino į jos pateiktą žalos dydžio apskaičiavimą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. A51-52924(3.3.10.1-EM4) „Dėl atvykimo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą“ bei reikalavimai įpareigoti Savivaldybės administraciją kompensuoti pareiškėjos mokestinę permoką, atsiradusią dėl atsakovo neveikimo, už laikotarpį nuo 1992 m. iki dabar ir įpareigoti atsakovą mokesčius skaičiuoti įvertinant patalpų aukštį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d.) yra nenagrinėtini administracinių teismų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ne tik ABTĮ, bet ir administracinių teismų formuojama praktika teigia, jog teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, ir tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-890/2009). Taip pat ir skundo priėmimo metu administracinis teismas turi nustatyti, kaip pasireiškia skunde nurodyti asmens teisių ir interesų pažeidimai ir kokios konkrečiai pareiškėjo teisės ir interesai buvo pažeisti. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai nustatė, kad skundžiamas atsakovo 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. A51-52924(3.3.10.1-EM4) pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis nėra savarankiškas administracinis aktas, lemiantis pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme, kadangi pareiškėja juo tik kviečiama atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrių administracinių teisės pažeidimų protokolui surašyti už pažeidimus, nustatytus ATPK 189² straipsnio 1 dalyje (b. l. 5-6, paskutinė rašto pastraipa). Visa kita rašte nurodyta informacija vertintina kaip pagrindas kvietimui į atitinkamą atsakovo padalinį. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, aiškiai nurodė, kad jos teisėms ir pareigoms turėsiantį įtakos sprendimą (jau administracinio teisės pažeidimo byloje) gali priimti institucija, nagrinėsianti pareiškėjos administracinio pažeidimo bylą, jei pareiškėjai bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir tokiu atveju pareiškėja turės teisę apskųsti tokį nutarimą apylinkės teismui, skundą paduodama per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) ATPK 292 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, iš kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai – specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, t. y. iš santykių, susijusių su administracinių sprendimų priėmimu, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrole, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimu, viešųjų paslaugų teikimo administravimu ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimu (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką (CPK 1 str. 1 d.). Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 str.). Taigi Lietuvos Respublikoje yra dvi pagrindinės teismų sistemos sudedamosios dalys, kurios viena nuo kitos skiriasi joms priskirtinų ginčų pobūdžiu bei konkrečiais teismais, nagrinėjančiais atitinkamos kategorijos bylas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo reikalavimus įpareigoti Savivaldybės administraciją kompensuoti pareiškėjos mokestinę permoką, atsiradusią dėl atsakovo neveikimo, už laikotarpį nuo 1992 m. iki dabar ir įpareigoti atsakovą mokesčius skaičiuoti įvertinant patalpų aukštį (CK 4.82 str. 3 d.) pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti remdamasis jų pobūdžiu, kaip nenagrinėtinus administracinių teismų. Pažymėtina, kad teisės aktuose nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka negali būti vertinama kaip teismo subjektyvumo ir nesąžiningumo (kaip nurodo pareiškėja) išraiška, kadangi tokios tvarkos teismai yra įpareigoti laikytis įstatymu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti minėtus pareiškėjos reikalavimus, aiškiai nurodė, kad jos išdėstyti reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (CPK 22 str. 1 d.).

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). ABTĮ 23 ir 24 straipsniai numato reikalavimus skundo, paduodamo administraciniam teismui, bei jo priedų turiniui ir formai. Čia numatyta, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (23 str. 2 d. 6 p.), o prie skundo (prašymo) pridedami dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus (24 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Taigi aiškinant minėtas teisės aktų nuostatas, pažymima, jog šiuo atveju pareiškėja, reikšdama reikalavimą atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, turėjo prie skunde ne tik nurodyti konkretų žalos dydį ir atsiradimo pagrindą, bet ir prie skundo pridėti tai patvirtinančius dokumentus (raštus, skundus, teisinių paslaugų teikimą patvirtinančius dokumentus, medicininius dokumentus ir kita). Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, kad pareiškėja nepašalino 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų: nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai patirtą turtinę žalą, taip pat jokių įrodymų, kad Vilniaus savivaldybė atlieka pareiškėjos persekiojimą, jai kerštauja, pagrįstai jos skundas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo laikytas nepaduotu, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi (jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui).

Dėl pareiškėjos prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 150 str. 2 d.). Be to, ABTĮ 148 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė racionalių prašymo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka motyvų. Jos nurodyti motyvai, neva žodinio proceso metu ji galės betarpiškai teismui paaiškinti ginčo aplinkybes ir pateikti reikiamus dokumentus, laikytini nepagrįstais, kadangi atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia procesinius klausimus, susijusius su skundo priėmimo veiksmais, o ne sprendžia ginčą iš esmės. Be to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl pareiškėjos prašymo netenkino ir išnagrinėjo atskirąjį skundą rašytinio proceso tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė proceso teisės normas. Naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. G. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.