Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-10-09 · Administracinė byla Nr. I-4328-629/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-10-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-09
Bylos Nr.
I-4328-629/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02382-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4328-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02382-2012-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 63.3.1, 63.3.2, 73 (S)
NUTARTIS2012 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, susipažinusi su A. G. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. (toliau – ir pareiškėja) šalindama teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. A51-52924(3.3.10.1-EM4) „Dėl atvykimo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą“;

2) įpareigoti savivaldybės administraciją kompensuoti pareiškėjos mokestinę permoką, atsiradusią dėl jos neveikimo, už laikotarpį nuo 1992 m. iki dabar;

3) įgyvendinti įstatymą mokesčius skaičiuoti įvertinant patalpų aukštį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d.);

4) priteisti 4600 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Dalyje skundą atsisakytina priimti, kitoje dalyje skundas laikomas nepaduotu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p. nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 str. 1 d. 2 p. ir 22 str. 1 d. reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundžiamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. A51-52924(3.3.10.1-EM4), pastaruoju pareiškėja kviečiama atvykti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrių administracinių teisės pažeidimų protokolui surašyti už pažeidimus, nustatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 189² str. 1 d. (statinio naudojimas ne pagal paskirtį). Pareiškėja skunde nurodo nesutinkanti, jog padarė ATPK 189² str. 1 d. nurodytą pažeidimą.

Taigi, kaip matyti, pareiškėjos skundžiamas raštas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis nėra savarankiškas administracinis aktas, lemiantis pareiškėjos teises ar įstatymų saugomus interesus ir galintis būti ginčo dalyku administraciniame teisme, taigi pareiškėjos skundą dalyje dėl pirmojo reikalavimo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos teisės ir pareigoms turėsiantį įtakos sprendimą gali priimti institucija, nagrinėsianti pareiškėjos administracinio pažeidimo bylą, jei pareiškėjai bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymėtina, kad tokiu atveju pareiškėja turės teisę apskųsti tokį nutarimą apylinkės teismui, skundą paduodama per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) (ATPK 292 str.).

Antruoju ir trečiuoju skundo reikalavimais pareiškėja prašo įpareigoti savivaldybės administraciją kompensuoti pareiškėjos mokestinę permoką, atsiradusią dėl savivaldybės administracijos neveikimo, už laikotarpį nuo 1992 m. iki dabar bei įgyvendinti įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d.) ir mokesčius skaičiuoti įvertinant patalpų aukštį. Kaip matyti iš pareiškėjos skunde pateiktų paaiškinimų, pareiškėja iš esmės nesutinka su tuo, kaip UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Castrade“ skaičiuoja jai komunalinius mokesčius, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja atitinkamus reikalavimus turi teisę kelti būtent UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Castrade“. Pagal ABTĮ 3 str. 1 d. administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjos skundą dalyje dėl antrojo ir trečiojo reikalavimų atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčai, kylantys iš civilinių ir kitų privatinių teisinių santykių priskiriami nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.).

Taip pat pažymėtina, jog minėti skundo reikalavimai negali būti pripažinti tinkamais ir tuo aspektu, kad nėra kilęs ginčas nurodytu šiuo klausimu – pareiškėja nepateikia teismui įrodymų, kad su prašymu vykdyti nurodytus reikalavimus pareiškėja būtų kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę ir ši būtų atsisakiusi tenkinti jos prašymą.

Ketvirtuoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo priteisti 4600 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos, tačiau bendrą žalos dydį nurodo 16000 Lt. Pažymėtina, kad teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartyje buvo nurodęs pareiškėjai detaliau pagrįsti prašomos priteisti žalos pagrindą, apskaičiavimą. Pareiškėja savo patikslintame skunde nurodo, kad turtinę žalą sudaro išlaidos dokumentams parengti, kurias pareiškėja patyrė pati surašydama skundus įvairioms institucijoms. Neturtinę žalą pareiškėja kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės atliekamo pareiškėjos persekiojimo.

Teismo vertinimu, pareiškėja nepašalino 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai patirtą turtinę žalą, taip pat jokių įrodymų, kad Vilniaus savivaldybė atlieka pareiškėjos persekiojimą, jai kerštauja, o iš pastarųjų veiksmų pareiškėja ir kildina neturtinę žalą. Taigi, iš pareiškėjos skundo nėra aišku, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo. Pažymėtina, jog neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai, nedetalizuotos aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą aiškinta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007), kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties.

Pagal ABTĮ 37 str. 1 d. jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo laikytinas nepaduotu.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 1 d., 2 d. 1, 2 p., 149 str. 3 d.,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos A. G. skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. A51-52924(3.3.10.1-EM4) „Dėl atvykimo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą“; įpareigoti savivaldybės administraciją kompensuoti pareiškėjos mokestinę permoką, atsiradusią dėl jos neveikimo, už laikotarpį nuo 1992 m. iki dabar; įgyvendinti įstatymą mokesčius skaičiuoti įvertinant patalpų aukštį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 str. 3 d.).

Pareiškėjos skundą dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo laikyti nepaduotu.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė