Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovėms Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas E. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, LKT) 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 2S-5393 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. SN-22-2216 (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti LKT sudaryti pareiškėjui sąlygas kasdien ne mažiau kaip vieną valandą naudotis riboto interneto prieiga ir (arba) įrengti kompiuterį Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 6-ajame būryje, kuriame pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę bei sudaryti sąlygas naudotis riboto interneto prieiga savo gyvenamojoje patalpoje; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taigi, negalint prisijungti prie reikalingų sistemų (e-TAR“ sistema, teismo informacinės sistemos „LITEKO“ VEB posistemis, „e-Seimo“ sistema bei „Infolex“ sistema), pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, o patirta neturtinę žalą vertina 1 000 Eur.

Naudojimosi riboto interneto prieiga tvarka nustatyta Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi riboto interneto prieiga tvarkos apraše, patvirtintame Pravieniškių PN-AK (ankstesnis pavadinimas) direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-406 (toliau – ir Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 12 punktu naudotis riboto interneto prieiga suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 20 val. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teisę pasinaudoti riboto interneto prieiga galėjo pilnai įgyvendinti pagal 2024 m. sausio 12 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų naudojimo riboto interneto prieiga (RIP) naudojimosi grafiką Nr. SV-22-746. Taigi, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga nepažeidžiant skiriamo laiko reikalavimų. Vien tai, jog paskirtas naudojimosi riboto interneto prieiga laikas netenkina pareiškėjo, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti LKT neteisėtus veiksmus šiuo aspektu. Šiame kontekste LKT pažymi, jog laisvės atėmimo bausmė (įkalinimas) neišvengiamai apriboja nuteistųjų bendravimą su išoriniu pasauliu, taip pat ir galimybę gauti informaciją.

Pažymi, kad pareiškėjas deklaruoja, jog patyrė neturtinę žalą. Šiuo atveju 2024 m. spalio 28 d. buvo gauta Resocializacijos skyriaus pažyma, Nr. RV-22-9813, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, nedidelių nepatogumų, kuriuos neva galėjo sukelti tai, kad įkalinimo įstaigoje galimai nebuvo sudarytos sąlygos iki 1 val. kasdien naudotis riboto interneto prieiga, nesikreipė. Mano, jog šiuo atveju nėra nustatyta jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, be to pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė prašomos atlyginti neturtinės žalos, todėl nesant civilinės atsakomybės sąlygų, neturtinė žala jam nepriteistina.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Rašto ir LKT Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 20 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimu viršininkui pateikė prašymą, kuriame prašė leisti naudotis riboto interneto prieiga kiekvieną dieną po 1 valandą.

Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas laikinai einantis Pravieniškių 1–ojo kalėjimo viršininko pareigas 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. SN-22-2216 nurodė, jog į pareiškėjo analogiško pobūdžio prašymą buvo atsakyta 2024 m. sausio 25 d. atsakymu. Be to, pažymėjo, jog šiuo metu riboto interneto prieiga veikia tik prie vieno kompiuterio, todėl nėra galimybės sudaryti sąlygas pareiškėjui riboto interneto prieiga naudotis kiekvieną dieną po 1 valandą laiko.

Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 2 d. pateikė skundą LKT dėl Rašto, kuris 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 2S-5393 pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad nuo 2024 m. sausio 25 d. atsakymo pateikimo yra pasikeitusios aplinkybės yra vertintini kritiškai. Be to, pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės rekomendacijos savaime nepakeičia realios situacijos konkrečiame kalėjime, nepadidina materialinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl nesudaro pagrindo abejoti ir ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Duomenų, kad konkrečios riboto interneto prieigos teikimo galimybės nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymo yra pasikeitę, nenurodoma ir Rašte. Tai, kad yra renkami, sisteminami duomenys ir bandoma gerinti esamą situaciją, rodo tik LKT pastangas esamais ribotais ištekliais gerinti nuteistųjų kalinimo sąlygas ir vykdyti rekomendacijas, tačiau savaime nereiškia, kad esamos sąlygos jau yra pasikeitę. Tuo pagrindu konstatavo, kad Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas laikinai einantis Pravieniškių 1–ojo kalėjimo viršininko pareigas savo kompetencijos ribose įvykdė pareigą ir pagrįstai skundą atmetė.

Dėl Rašto bei Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 1 dalis). Bausmių vykdymas grindžiamas, be kita ko, humanizmo principu, kurio esmė – kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; be to, bausmės vykdymu nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo, o medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai su nuteistaisiais draudžiami, net jei patys nuteistieji sutiktų, kad jie būtų atliekami (BVK 4 straipsnio 5 punktas).

Pagal BVK 11 straipsnio 1 dalį nuteistieji, be kita ko, turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas; kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Taigi, įkalinimo įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas.

Siekiant įgyvendinti minėtas nuteistųjų teises, Pravieniškių PN-AK (dabar Pravieniškių kalėjimas) direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-406 buvo patvirtintas „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi interneto prieiga tvarkos aprašas“, kuris nustatė naudojimosi riboto interneto prieigos tvarką Pravieniškių PN-AK. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, nuteistieji ir suimtieji norėdami pasinaudoti riboto interneto prieiga, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas rašo prašymą direktoriaus vardu, kuriame privalo nurodyti naudojimosi riboto interneto prieigos tikslą bei pageidaujamą datą. Nuteistieji ir suimtieji prašymus (priedas) pateikia darbo dienomis Resocializacijos skyriaus (toliau – RS) pareigūnui. RS pareigūnas, gavęs suimtojo, nuteistojo prašymą leisti pasinaudoti riboto interneto prieiga, registruoja jį įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 10 punktas). Pagal Aprašo 11 punktą nuteistiesiems ar suimtiesiems teisė naudotis riboto interneto prieiga gali būti vienkartinė arba daugkartinė. Teisė pasinaudoti riboto interneto prieiga suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, naudotis riboto interneto prieiga suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val. Esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis riboto interneto prieiga, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi riboto interneto prieiga grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti riboto interneto prieiga ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų.

Taigi, aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog ribotos prieigos internetu suteikimas priklauso suėmimo vykdymo įstaigos administracijos diskrecijai. Be to, suteikdama galimybę naudotis ribota interneto prieiga, įstaiga privalo nustatyti ir naudojimosi internetu tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-578-525/2023).

Pareiškėjas skunde teigia, kad Rašte ir Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymas yra analogiškas anksčiau teiktam prašymui, į kurį jau buvo atsakyta 2025 m. sausio 20 d. Pareiškėjo nuomone, aplinkybės yra pasikeitusios, nes, teikiant 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymą, Pravieniškių 1-ajame kalėjime jau buvo įrengtos dvi vietos su riboto interneto prieiga.

Tačiau teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Kaip matyti, Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis tyrėjas laikinai einantis Pravieniškių 1–ojo kalėjimo viršininko pareigas Raštu nurodė, kad šiuo metu riboto interneto prieiga veikia tik prie vieno kompiuterio, todėl nėra galimybės sudaryti sąlygų pareiškėjui kasdien ne mažiau kaip vieną valandą naudotis riboto interneto prieiga. Taip pat Rašte pažymėta, kad ateityje yra numatyta įrengti kelis papildomus kompiuterius, per kuriuos būtų galima naudotis riboto interneto prieiga, tačiau papildomų vietų įrengimas reikalauja papildomų resursų ir laiko. Įrengus daugiau darbo vietų su riboto interneto prieiga, bus sudaryta galimybė naudotis paslauga dažniau nei šiuo metu. Pareiškėjui apskundus Raštą, LKT priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, nurodė, kad duomenų apie esminių aplinkybių pasikeitimą, t. y. duomenų, kad konkrečios riboto interneto prieigos teikimo galimybės nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymą yra pasikeitę, nėra. Kaip matyti, LKT nagrinėjant skundą, papildomai tikslinosi dėl pateiktos informacijos Rašte, kuriai Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija patvirtino, jog jokios aplinkybės dėl riboto interneto prieigos galimybių nėra pasikeitusios nuo to laiko kai pareiškėjas gavo ankstesnį atsakymą (į 2025 m. sausio 20 d. prašymą).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateiktą informaciją apie riboto interneto prieigos esamą situaciją. Šiuo atveju pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai apie pasikeitusias sąlygas nėra pagrįsti jokiais dokumentais ar kitais duomenimis.

Kaip matyti iš byloje esančios Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. spalio 28 d. pažymos Nr. SV-22-20860, nuteistasis E. S. Pravieniškių 1-ajame kalėjime gali naudotis riboto interneto prieiga pagal grafike nustatytą laiką, t. y. 20 minučių per dieną, siekiant užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti visiems nuteistiesiems. Pažymoje taip pat nurodyta, kad 2024 m. spalio mėnesį nuteistajam, dėl objektyvių priežasčių, kelias dienas buvo suteikta galimybė naudotis RIP po vieną valandą per dieną.

Taigi, minėta pažyma patvirtina, jog riboto interneto prieigos naudojimo sąlygos pareiškėjui yra sudarytos pagal bendrą tvarką, atsižvelgiant į visų nuteistųjų interesus ir turimus techninius pajėgumus. Aplinkybė, kad tam tikromis dienomis pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis riboto interneto prieiga ilgesnį laiką, patvirtina įkalinimo įstaigos administracijos geranorišką siekį užtikrinti tokias galimybes, kai tik tai yra įmanoma pagal turimas galimybes.

LVAT yra pažymėjęs, jog aplinkybė, kad įkalinimo įstaigos nustatyta naudojimosi riboto interneto prieigos tvarka pareiškėjo netenkina, nesudaro pagrindo įkalinimo įstaigos darbuotojų veiksmus pripažinti neteisėtais (žr. pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Raštas bei Sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju, Rašte aiškiai nurodyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 20 d. prašymą teisinis ir faktinis pagrindai, o LKT Sprendimu skundas dėl Rašto buvo tinkamai išnagrinėtas, išsamiai įvertinus pareiškėjo argumentus ir konstatuojant, kad objektyvios aplinkybės, sudarančios pagrindą tenkinti prašymą, nėra pasikeitusios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pripažinus, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę LKT sudaryti pareiškėjui sąlygas kasdien ne mažiau kaip vieną valandą naudotis riboto interneto prieiga ir (arba) įrengti kompiuterį Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 6-ajame būryje bei sudaryti sąlygas naudotis riboto interneto prieiga savo gyvenamojoje patalpoje. Todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis kildina iš Tarnybos neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad jam ginčo laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. spalio 11 d. nebuvo sudarytos sąlygos kasdien ne mažiau kaip vieną valandą naudotis riboto interneto prieiga.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešojo atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-492-2015). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ir savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nustačius, jog ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, konstatuotina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija, nesudarydama pareiškėjui sąlygų kasdien ne mažiau kaip vieną valandą naudotis riboto interneto prieiga, neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, pareiškėjo teiginiai apie jam kilusią neturtinę žalą – nepatogumus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, yra bendro pobūdžio, nepagrįsti įrodymais.

Kaip matyti iš byloje esančios Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. spalio 28 d. pažymos Nr. RV-22- „Dėl nuteistojo E. S.“, pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. spalio 11 d., į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių kančių ir dvasinių išgyvenimų, diskomforto, nepilnavertiškumo jausmo, nedidelių nepatogumų, kuriuos galimai galėjo sukelti tai, kad įkalinimo įstaigoje nebuvo sudarytos sąlygos iki 1 val. kasdien naudotis riboto interneto prieiga, nesikreipė.

Taigi, aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos iki 1 val. kasdien naudotis riboto interneto prieiga, nesikreipė į psichologus, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios aplinkybės sukėlė jam reikšmingas emocines ar psichologines kančias. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgus į Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, nenustatyta, jog riboto interneto prieigos buvimas ar ribotas jos prieinamumas būtų objektyviai apsunkinęs pareiškėjo galimybes aktyviai ginti savo teises teismuose.

Įrodymų, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija būtų sąmoningai siekusi kaip nors diskriminuoti pareiškėją, pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, į bylą nepateikta. Be to pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Be to, akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08) (LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat atmetamas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. S. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismą.