- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-30
- Bylos Nr.
- 1-2044-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31673-2021-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- R. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesiams (2022 m. gegužės 17 d. atliko bausmę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. M. 2021 m. rugsėjo 16 d., būdamas pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31673-21 dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d. laikinai apribota jo nuosavybės teisė į 1410 Eur vertės automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paskiriant jį minėto turto saugotoju, ir 2021 m. rugsėjo 16 d. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, raštu įsipareigojęs minėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugoti, savo įsipareigojimo nevykdė ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2021 m. spalio 7 d., automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpė.
R. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, bet jo automobilis buvo nuvarytas į aikštelę. Sužinojęs, kad už tai reikia mokėti pinigus, parvarė automobilį į draugės kiemą. Po to gavo laišką su teismo sprendimu, kuriame buvo parašyta, kad automobilis konfiskuotas. Kadangi tai draugės kiemas, ji nenorėjo, kad automobilis stovėtų, nes aplink yra kaimynai, sakė išvaryti jį iš kiemo. Pasak kaltinamojo, jis pastatė automobilį prie miškelio. Vieną dieną, apie 17–17.30 val., atvykęs iš darbo, pamatė transporto priemonę ant tralo su užrašu „Techninė pagalba“. Pamatęs, kad automobilis buvo pakrautas ir išvežtas, daugiau negalvojo apie automobilį, manė, kad konfiskavo jį. Jeigu būtų žinojęs, būtų nuėmęs ratus. Visokias versijas galvoja, taip išeina, kad automobilį kažkas išsivežė. Daug kas žinojo, kad jo automobilis buvo konfiskuotas. Gali būti, kad kažkas kažkam pasakė, kur automobilis stovi, visi gyventojai yra vietiniai. Kai paskambino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dėl automobilio, pasakė jiems, kad automobilį išsivežė žmogus. Atvykę pareigūnai patikrino, kad automobilio nebėra. Kaltinamojo teigimu, jis buvo pasirašęs dokumentus dėl automobilio saugojimo. Pirmą kartą susidūrė su tokia situacija. Automobilis iš policijos aikštelės buvo nuvežtas į kiemą, kur ir gyvena. Transporto priemonė prastovėjo kieme iki tol, kol buvo priimtas teismo sprendimas, apie savaitę laiko. Išvarytas automobilis iš kiemo niekam nekliuvo, draudžiamų ženklų nebuvo, maždaug už 100 m nuo kiemo. Automobilį pamatė maždaug 80–100 m atstumu jau ant tralo, kai nutempė, nebūtų įžiūrėjęs numerio. Kai pastatė automobilį prie miškelio ir jį nutempė, tai buvo praėjusi maždaug savaitė laiko. Tuo metu, kai pamatė, automobilis jau buvo beveik pakrautas, o kai priėjo arčiau, tralas jau išvažiavo. Tai pamatęs, nieko nedarė. Galvojo, kad konfiskavo automobilį, nes yra tekę girdėti iš draugų, kad, kai automobilį pasistato kieme, tai atvyksta su tralu ir išsiveža transporto priemonę. Jam niekas tiksliai nepaaiškino šios procedūros. Niekas nesusisiekė, kad konfiskuos automobilį, tik buvo atėjęs laiškas iš teismo su paskirta bausme ir automobilio konfiskavimu. Kai išvežė automobilį, taip pat negavo jokio laiško, kad automobilį konfiskavo. Tik paskambino iš antstolių, jis pasakė jiems, kad automobilį jau išsivežė. Vakare atvykę pareigūnai patikrino viską, jis į tai nekreipė dėmesio. Paskui pranešė, kad reikia atvykti pas tyrėją. Daug kas žinojo iš aplinkinių, kad jo automobilis konfiskuotas, tai gal kažkas kažkam pasakė, gal kažkas norėjo užsidirbti. Kitų vietų, kur laikyti automobilį, jis neturėjo, tai buvo artimiausia vieta, niekam netrukdė. Automobilio rakteliai buvo laikomi daiktadėžėje. Tralas važiavo tiesiai žvyrkeliu ir nuvažiavo tolyn, o jis ėjo link namų. Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 87), kaltinamasis R. M. parodė, kad eidamas iš darbo pamatė automobilį, nes ten, kur gyvena (iš namų) negalėjo matyti, yra įėjimas į miškelio pusę. Nežino, ar dar kas nors matė automobilio nutempimą. Kur šiuo metu yra automobilis, jis neįsivaizduoja. Automobilio rakteliai buvo jame, taip pat likę registracijos dokumentai, draudimo lapas, pirkimo–pardavimo sutartis, nes šių dokumentų jam nereikėjo. Namuose draugė mėgsta viską pertvarkyti, todėl paliko raktus ir dokumentus automobilyje. Jei nekonfiskuotų automobilio, daiktų ir raktelių jame nepaliktų. Tiksliai nepamena, bet, atrodo, buvo informavęs, kur stovės automobilis. Negali nurodyti kam tai pranešė, gal tyrėjai nurodė namų adresą. Nežino, ar VMI galėjo žinoti, kur yra automobilis. Žino, kad yra atsakingas už automobilį, bet galbūt apie tai pamiršo. Kodėl to nepranešė policijai, nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas O. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis prekiauja automobiliais. Kiek pamena, buvo automobilis Opel Zafira, kuris kažkokiais būdais buvo pirktas, ir dėl jo kilo konfliktas. Nežino, kaip jis (O. S.) yra susijęs su tuo automobiliu. Buvo kažkoks automobilis Opel Zafira (duomenys neskelbtini), kurį kažkas kažkam pardavė ir jis jį galėjo nupirkti, bet nepamena tokio automobilio su tokiais valstybiniais numeriais. 2021 m. liepos mėn. (duomenys neskelbtini) pirko sudaužytą automobilį Opel Zafira, bet kaip išsiaiškino pagal telefono numerį, kad tai visai kito žmogaus numeris. Automobilis iškeliavo į metalo laužą, jis buvo visai kitoje vietoje (duomenys neskelbtini), nei turėjo būti šis. Nupirktą automobilį matė gyvai, jis buvo sudaužytu priekiu. Pirko maždaug 2021 m. liepos 5-7 d. Jis nepažįsta salėje esančių asmenų. Pasak liudytojo, pildoma pirkimo–pardavimo sutartis, kai perka automobilį eksploatuoti, bet kai perka metalo laužui, nepildoma. Nebūna, kad pasiima automobilį be savininko leidimo. Jei perki automobilį į metalo laužą, tai atvažiuoja, paima automobilį ir nuveža, nereikalauja papildomų dokumentų.
Liudytojas M. T. (M. T.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad sužinojo iš pažįstamų, kad žmogaus sūnus pardavė automobilį į metalo laužą. Surado tą automobilį per skelbimus ir rado tą žmogų, kuris pasakė, kad automobilis išardytas ir stovi pas jo kaimyną. (duomenys neskelbtini) gyvena jo uošvienė ir ten gyvena toks pažįstamas, pas kurį buvo privažiavęs, pradėjo kalbėtis. Paklausė, kur galima rasti automobilį, kad sutvarkytų VĮ „Regitra“. Jam sakė, kad nėra automobilio, jį pardavė jo sūnus detalėmis. Buvo nuvažiavęs prie kaltinamojo namų, automobilio nebuvo, kur parduotas automobilis, nežino. Žino, kad jis išardytas. Tas automobilis registruotas jo (M. T.) vardu. Asmuo naudojosi juo, liepė perrašyti automobilį „ant savęs“, sakė, kad sūnus jam viską padarys. Paskui paskambinusi policija paklausė, ar tai jo (M. T.) automobilis, pasakė, kad taip. Tą asmenį pareigūnai buvo sulaikę neblaivų prie parduotuvės „Maxima“. Keista, kad pareigūnai jam atidavė automobilį. R. M. pažįsta tik dėl automobilio pirkimo–pardavimo. R. M. jam dar skambino ir prašė, kad kartu pasiimtų automobilį iš aikštelės, bet nevažiavo, nes tai ne jo reikalas. Automobilio pirkimo–pardavimo metu R. M. buvo kartu su direktoriumi, automobilis reikalingas važinėti į darbą. Direktorius davė pinigus R. M., o šis pinigus padavė jam (M. T.). Apie automobilio dingimą jis sužinojo šią vasarą, buvo pats asmeniškai nuvažiavęs prie kaltinamojo namų ir automobilio nebuvo. Skambino R. M., klausė, kur automobilis, šis sakė, kad nežino. Aiškino jam, kad, jeigu kažkam pardavė automobilį, kuris pridarys problemų, tai baudos ateis jam (M. T.). R. M. nepasakojo automobilio dingimo aplinkybių, taip pat nepasakojo tos versijos, kurią nurodė teisme, prašė tik paimti iš aikštelės automobilį. Kai pardavė automobilį R. M., automobilis buvo su trūkumais, reikėjo keisti stabdžių kaladėles, buvo kėbulo ir vidaus apgadinimai, automobilis buvo be techninės apžiūros. R. M. nusipirko automobilį, bet sakė, kad daug investuoti reikia į jį. Paskui R. M. skambino ir prašė užregistruoti automobilį, bet sakė jam pačiam važiuoti į VĮ „Regitra“ užsiregistruoti ją. R. M. sakė, kad gerai, kai sūnus atvažiuos užregistruos. Liudytojo teigimu, R. M. apie 2 mėn. važinėjo automobiliu be techninės apžiūros ir liudytojui baudos ateidavo. Siuntė tyrėjai pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose matyti, kada automobilis parduotas, galėjo būti – 2021 m. liepos 25 d.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto K. M. 2021 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl konfiskuojamos transporto priemonės Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. e1-2904-1123/2021 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31673-2021-8), ir 2021 m. lapkričio 10 d. patvarkymą, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išsiuntė VMI Nepriemokų administravimo departamento Valstybei perduotino turto skyriui prašymą informuoti teismą apie teismo baudžiamojo įsakymo konfiskuoti transporto priemonę įvykdymą, tačiau VMI informavo, kad neturi galimybės minėtą transporto priemonę perimti ir realizuoti, nes, susisiekus telefonu su R. M., jis informavo, kad nežino, kur yra konfiskuojamas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo perduoti VMI įgaliotam atstovui neturi galimybės (b. l. 7).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-2904-1123/2021, nurodyta, kad, R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. nuspręsta konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Prokuroro 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nutarta palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalies dėl turto konfiskavimo dienos (b. l. 13–16).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d., turto saugotoją paskiriant R. M.. Laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – siekiant užtikrini galimą turto konfiskavimą. Nutarimas paskelbtas, nutarimo nuorašas įteiktas 2021 m. rugsėjo 16 d. R. M., kuris patvirtino savo parašu (b. l. 20–22).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2021 m. rugsėjo 16 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas paskelbtas įtariamajam R. M., turto saugotoju paskirtas R. M.. Protokole nurodyta, kad „Aš, R. M., pasižadu saugoti prie šio protokolo pridedamame turto apyraše nurodytą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Esu įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą“, protokolas pasirašytas R. M. parašu (b. l. 23–24).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2021 m. spalio 7 d. leidime atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę nurodyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę gavo 2021 m. spalio 7 d. R. M., yra parašas (b. l. 31–32).
Ieškomos kelių transporto priemonės išraše nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnė 2022 m. kovo 1 d. 13.25 val. paskelbė automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paiešką (b. l. 34).
Informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis išraše nurodyta, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais buvo: nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 21 d. – V. G., nuo 2021 m. liepos 21 d. – M. T. (b. l. 38).
2022 m. vasario 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad kaltinamasis R. M. parodė, kad gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad šioje gyvenamojo namo kiemo teritorijoje laikė savo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2021 m. spalio 7 d. su išduotu leidimu pasiėmė iš automobilių saugojimo aikštelės, esančios Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (nuotrauka Nr. 1). Namuose gyvena ne vienas, gyvena su sugyventine, todėl, kiek vėliau, kilus konfliktui dėl kieme laikomo automobilio, jis nusprendė transporto priemonę perstatyti į kitą vietą, esančią maždaug už 150 m nuo jo namų. Nuo jo namo kiemo, pasukus į dešinę (nuotrauka Nr. 2) ir kiek paėjus tiesiai žvyruotu keliuku, patenkama ant asfaltuotos pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės (nuotrauka Nr. 3). Pasiekus asfaltuotą gatvę, R. M. pasuko į kairę (link (duomenys neskelbtini)) ir parodė, kad reikia paeiti maždaug 100 m. Kiek paėjus R. M. nurodyta kryptimi, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini) (nuotrauka Nr. 7), dešinėje pusėje matomas žvyruotas miško keliukas (nuotrauka Nr. 4). R. M. paaiškino, kad šio keliuko šone, kairėje, lygiagrečiai akmenims (nuotrauka Nr. 5) pastatė savo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vėliau nusivežė techninės pagalbos automobilis. R. M. parodė, kad tuo metu, kai automobilis buvo jau pakrautas ant techninės pagalbos automobilio (tralo), jis ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės asfaltuotu keliu (nuotrauka Nr. 6) link savo namų pėsčiomis ir, atsisukęs iš už posūkio kampo, pamatė tik tą momentą, kai jo automobilis buvo jau ant tralo ir pakrautas tralas pradėjo važiuoti. Vietoje, kurioje stovėjo R. M. automobilis, stovėti draudžiančių kelio ženklų nėra. Teritorija vaizdo kameromis nefilmuojama. Kelias veda link (duomenys neskelbtini) gatvės. Aplink kelią iš visų pusių matomi medžiai (b. l. 39–44).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus rašte „Dėl informacijos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-42490-21 pateikimo“ nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nenuvežinėjo (b. l. 66).
2022 m. gegužės 9 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas M. T. savanoriškai pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, t. y. 2021 m. liepos 20 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria V. G. pardavė transporto priemonę M. T., ir 2021 m. liepos 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. T. pardavė transporto priemonę R. M. (b. l. 74–78).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131/2013, 2K-420/2013, 2K-318/2014, 2K-443-303/2015, 2K-7-5-895/2018).
Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-318/2014). Nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant, turi būti nustatytas BK 246 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96/2015, 2K-443-303/2015, 2K-7-5-895/2018).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. M. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31673-21 (baudžiamosios bylos Nr. e1-2904-1123/2021) metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d. Pagrindas – galimas turto konfiskavimas. Automobilio saugotoju paskirtas R. M., kuris 2021 m. rugsėjo 16 d. pasirašė, kad jam nutarimas paskelbtas ir gavo jo nuorašą (b. l. 20–22). Taigi kaltinamajam buvo žinoma, kad automobiliui Opel Zafira pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taip pat kad ši transporto priemonė gali būti konfiskuota.
Tos pačios dienos laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole užfiksuota, kad V. G. (byloje pateikta 2021 m. liepos 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad M. T. pardavė transporto priemonę R. M. (b. l. 74–78)) priklausantis automobilis Opel Zafira buvo perduotas saugoti R. M.. Jis pasirašytinai pasižadėjo saugoti prie šio protokolo pridedamame turto apyraše nurodytą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, t. y. automobilį Opel Zafira (pastebėtina, kad transporto priemonės individualūs požymiai, be kita ko, aprašyti tame pačiame laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole). Taip pat kaltinamasis pasirašytinai buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už minėtos pareigos nevykdymą (b. l. 23–24). Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pritaikytas automobiliui Opel Zafira baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Nors kaip minėta, laikino nuosavybės teisės apribojimo protokole nurodyta, kad automobilis Opel Zafira priklauso V. G., tačiau iš byloje esančios 2021 m. liepos 25 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad M. T. pardavė transporto priemonę R. M. (b. l. 74–78), taigi šis automobilis bylai reikšmingu laiku priklausė pačiam kaltinamajam, kuris ir buvo paskirtas turto, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės apribojimas, saugotoju, be kita ko, kuris įgijo specialaus subjekto statusą. Šiuo atveju R. M., kaip automobilio savininkas, kartu ir paskirtasis turto saugotojas, prisiėmė atsakomybę, kad automobilis Opel Zafira bus jo paties žinioje, kol taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui.
Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad, siekiant įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. e1-2904-1123/2021, dalį dėl automobilio Opel Zafira konfiskavimo, ši transporto priemonė nebuvo rasta.
Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad automobilis Opel Zafira buvo parvarytas iš saugomos aikštelės į draugės namo kiemą. Draugė nenorėjo, kad automobilis stovėtų šiame kieme, nes aplink gyvena kaimynai, kurie galėtų matyti transporto priemonės konfiskavimą, todėl ji liepė perstatyti automobilį. Pasak R. M., jis perstatė automobilį prie miško, maždaug už 100 m nuo kiemo. Automobilis niekam nekliuvo, draudžiamų ženklų nebuvo. Vieną dieną, atvykęs iš darbo, pamatė automobilį ant tralo, todėl manė, kad transporto priemonę konfiskavo. Teismas atmeta tokią R. M. versiją kaip nepagrįstą. Pirma, kaltinamojo parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, nebuvo visiškai nuoseklūs. Kaltinamasis 2022 m. sausio 5 d. pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad 2021 m. galimai lapkričio mėn., būdamas namuose, pamatė, kaip atvažiavo tralas ir pasiėmė automobilį Opel Zafira (b. l. 87–89). Kitoje (2022 m. vasario 2 d.) apklausoje R. M. jau teigė, kad jis, grįždamas namo po darbo, pamatė, kaip automobilis buvo ant tralo (paties transporto priemonės pakrovimo į tralą momento nematė), kuris pradėjo važiuoti (b. l. 91–93). Kaltinamasis laikėsi tokios versijos vėlesnėje (2022 m. birželio 16 d.) apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 100–102) ir bylą nagrinėjant teisme. Taigi R. M. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, kuriuo metu (būdamas namuose ar grįždamas namo iš darbo) pamatė, kad neva automobilis Opel Zafira buvo pakrautas ant tralo, taip pat ar kaltinamasis stebėjo visą transporto priemonės pakrovimo į tralą procesą, ar tik pamatė, kad ji pakrauta ant tralo. Bylą nagrinėjant teisme, R. M. negalėjo paaiškinti, kodėl jo pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo kitokie nuo jo vėlesnių parodymų, taip pat ir duotų teisminio bylos proceso metu.
Antra, kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis manė, jog tralas išsivežė automobilį Opel Zafira dėl priimto procesinio sprendimo konfiskuoti transporto priemonę. Kita vertus, pats R. M. nurodė, kad jam nebuvo atsiųstas laiškas, taip pat nepaskambino iš jokios institucijos dėl ketinimo konfiskuoti automobilį konkrečią dieną ir valandą. Byloje taip pat nenustatyta, kad institucija, vykdanti transporto priemonės konfiskavimą, konkrečiai žinojo, kur R. M. laiko automobilį Opel Zafira, juolab transporto priemonė, kaip tvirtino kaltinamasis, neva buvo perstatyta iš gyvenamosios vietos kiemo į kitą nuošalesnę vietą (šalia miško) (nenustatyta, kad R. M. nurodė kokiai nors institucijai apie transporto priemonės laikymo vietą). Be to, kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad po automobilio praradimo jam skambino iš VMI ar antstolių dėl transporto priemonės buvimo vietos. Įvertinus minėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad tralas su institucijos, vykdančios transporto priemonės konfiskavimą, žinia galėjo atvažiuoti pasiimti automobilį Opel Zafira.
Trečia, kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad, jo manymu, svetimas asmuo galėjo išsivežti automobilį su tralu. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad R. M. apskritai kažkuriuo momentu kreipėsi į policiją dėl galimos automobilio vagystės. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių jis nepadarė to. Byloje yra Ieškomos kelių transporto priemonės išrašas, iš kurio matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pareigūnė 2022 m. kovo 1 d. 13.25 val. paskelbė automobilio Opel Zafira paiešką (b. l. 34). Byloje nenustatyta, kad ši transporto priemonė būtų aptikta kokioje nors nuvežtų transporto priemonių saugojimo aikštelėje. Pats kaltinamasis, sužinojęs, kad į jį kreiptasi dėl transporto priemonės perdavimo konfiskavimui, nebandė ieškoti, kokios įmonės tralas ir kur galimai išvežė automobilį.
Ketvirta, teismui abejonių kelia R. M. nurodyta transporto priemonės perstatymo vieta – galimai keliukas šalia miško, t. y. nuošalesnė vieta. Jei tikėti tokia versija, akivaizdu, kad kaltinamasis nebuvo rūpestingas jam patikėtu saugoti turtu. Teismas abejoja R. M. iškelta versija ir dėl kitų aplinkybių, t. y. kad būtent kaltinamasis neva asmeniškai matė momentą, kaip tralas su pakrautu automobiliu Opel Zafira išvažiavo, nes maža tikimybė dirbančiam asmeniui, nebūnančiam nuolat prie transporto priemonės ar netoli jos, pamatyti tokį momentą. Be to, R. M., neva pamatęs, kad tralas su pakrautu automobiliu Opel Zafira išvažiuoja, nebandė atkreipti dėmesį į save (pavyzdžiui, bėgti, rėkti, mojuoti ar kt.), kad išsiaiškintų, dėl kokios priežasties transporto priemonė yra išvežama. Jis teisme negalėjo nurodyti, koks galimos įmonės, kurios tralas išvežė transporto priemonę, pavadinimas, kokie tralo valstybiniai numeriai ir kt. aplinkybių. Reikšminga tai, kad kaltinamojo nurodyta transporto priemonės stovėjimo vieta, nepaženklinta jokiais draudžiamaisiais ženklais. Taigi automobilis negalėjo būti išvežtas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. R. M. teisme teigė, kad visi automobilio rakteliai, registracijos dokumentai, draudimo lapas, pirkimo–pardavimo sutartis, buvo likę transporto priemonėje, kas yra nelogiškas asmens elgesys.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas atmeta R. M. duotus parodymus apie tai, kad automobilį Opel Zafira išvežė tralas, kaip neatitinkančius tikrovės ir nelogiškus. Priešingai, teismui šiuo atveju nekyla abejonių, kad kaltinamasis paslėpė transporto priemonę, kurios neįmanoma rasti.
Anksčiau aptartos bylos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad R. M. žinojo, jog jis buvo paskirtas jam priklausančio automobilio Opel Zafira, kuriam paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju, taip pat kad uždrausta šią transporto priemonę valdyti ir ja disponuoti, nes galimas šio turto konfiskavimas. Kaltinamasis, be kita ko, suvokė, kad jis buvo įspėtas dėl galimos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį. Kita vertus, R. M. paslėpė jam priklausantį automobilį. Taigi byloje įrodyta kaltinamojo kaltė (tiesioginė tyčia). Kaltinamojo nusikalstamai veikai kvalifikuoti neturi reikšmės, dėl kokių priežasčių jis paslėpė turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad R. M. 2021 m. rugsėjo 16 d., būdamas pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31673-21 dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d. laikinai apribota jo nuosavybės teisė į 1410 Eur vertės automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paskiriant jį minėto turto saugotoju, ir 2021 m. rugsėjo 16 d. būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą, raštu įsipareigojęs minėtą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugoti, savo įsipareigojimo nevykdė ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2021 m. spalio 7 d., automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpė.
Atsižvelgus į visas aplinkybes, pripažintina, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos dalyko vertė neviršija didelės vertės).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. M. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką teisingumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos dalyko vertė 1410 Eur.
R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, po nusikalstamos veikos padarymo dėl jo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta bausmė atlikta (b. l. 108–110). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 111–112), dirba (b. l. 114–115). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. M. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 246 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda, tik šiek tiek viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir paskirti R. M. mažesnę baudą, nei nustato baudžiamasis įstatymas už nesunkių nusikaltimų padarymą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 18 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Kiti klausimai
R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 103–104). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos viršelio, palikti saugoti kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.