Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011-09-13 nuosprendžio, kuriuo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 290 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 10 p., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Visagino miesto apylinkės teismo 2009-03-13 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Patenkinus Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, iš V. P. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 98,54 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2010 metų rugpjūčio 13 dieną, būdamas neblaivus (4,9 prom. girtumas – sunkus girtumo laipsnis), apie 21.43 val., bute, Taikos pr. 88-1, Visagine, sakydamas necenzūrinį, lietuvių kalboje nevartotiną, asmenį įžeidžiantį posakį „eikit šikt ožiai, pyzdinkit iš čia“, bei to paties namo koridoriuje, sakydamas lietuvių kalboje nevartotiną, asmenį įžeidžiantį posakį „bliat, gaidžiai, ožiai“ įžeidė savo pareigas einančius Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio patrulius K. V. ir V. M..

Taip pat jis, 2010 metų rugpjūčio mėnesio 13 dieną apie 21.43 val. namo, esančio Taikos pr. 88 Visagine, koridoriuje, siekdamas išvengti sulaikymo, priešinosi uždedant antrankius ir vieną kartą koja spyrė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio patruliui K. V. į kairę koją, tuo K. V. padarydamas kairės pėdos sumušimą su pėdos raiščių patempimu, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų K. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiais savo veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Vilniaus apygardos teisme 2011-09-19 gautas nuteistojo V. P. apeliacinis skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2011-09-13 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino pilnai bei atsiprašė policijos pareigūnų. Teigia, jog nusikaltimo aplinkybių neprisimena, jam inkriminuojamas veikas padarė būdamas labai girtas, nesuvokdamas savo veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl apelianto skundo argumentų

Nuteistasis V. P. teigia, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino pilnai bei atsiprašė policijos pareigūnų. Teigia, jog nusikaltimo aplinkybių neprisimena, jam inkriminuojamas veikas padarė būdamas labai girtas, nesuvokdamas savo veiksmų.

Apelianto teiginys, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino pilnai bei atsiprašė policijos pareigūnų atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi teismas individualizuodamas bausmę pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dėl jam inkriminuotos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (b.l. 167).

Dėl apelianto teiginio, kad jis jam inkriminuojamas veikas padarė būdamas labai girtas, nesuvokdamas savo veiksmų, pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė kyla padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką kaip esant lengvo, taip ir vidutinio ar sunkaus girtumo laipsnyje. Tas faktas, kad asmuo dėl girtumo praranda normalų kontaktą su aplinka ir dėl to nesuvokia savo veiksmų esmės ir vėliau neprisimena, ką jis darė, nepanaikina jo baudžiamosios atsakomybės, kadangi fiziologinis girtumas neeliminuoja nei pakaltinamumo, nei kaltės. Nepakaltinamumo būseną BK 17 straipsnis sieja su psichikos sutrikimais. Visus šiuos psichikos sutrikimus jungia tai, kad jie kyla nepriklausomai nuo žmogaus valios. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo gali prarasti normalią orientaciją, savo veiksmų suvokimą ir kontrolę, gali atsirasti ir dėl alkoholio vartojimo. Esant stipriam girtumo laipsniui asmuo gali, iš tikrųjų, nesuvokti savo veiksmų pobūdžio bei pavojingumo ir prarasti savo veiksmų kontrolę. Tačiau pagal BK 17 straipsnį fiziologinio girtumo būsena nelaikoma psichikos sutrikimu. Fiziologinis girtumas nėra pagrindas laikyti asmenį nepakaltinamu dėl to, kad daromų veiksmų pavojingumo nesuvokimas ir kontrolės praradimas vyksta dėl sąmoningos ir kryptingos asmens veikos. Asmuo pats savo valia suprasdamas, kad dėl didelio išgerto alkoholio kiekio gali nesuprasti savo veiksmų pobūdžio, prarasti savo veiksmų kontrolę, ir numanydamas, kad dėl to gali padaryti nusikalstamą veiką, sąmoningai vartoja alkoholį ir taip priveda save prie tariamo nepakaltinamumo būsenos, dėl ko tokios būsenos padaro nusikaltimą. Asmens nepakaltinamumas gali būti siejamas tik su patologinio girtumo (laikinas psichikos sutrikimas ir sudaro medicininį (biologinį) nepakaltinamumo kriterijų) būsena (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-04-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215/2009).

Taigi, V. P. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas fiziologinio girtumo būsenoje (4,9 prom. – sunkus girtumo laipsnis), kuri neeliminuoja nei V. P. pakaltinamumo, nei kaltės.

Dėl apelianto teiginio, kad jam paskirta per griežta bausmė ir prašymo paskirti švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, įvertinęs V. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tai, jog yra viena V. P. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat tai, kad V. P., būdamas 4 kartus teistas, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė tris naujus – vieną apysunkį (BK 11 str. 4 d.) ir du nesunkius (BK 11 str. 3 d.) – nusikaltimus, juos padarė jam paskirtos Visagino miesto apylinkės teismo 2009-03-13 nuosprendžiu bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų, negerbia visuotinai privalomų elgesio normų ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realias laisvės atėmimo bausmes, kurios, būdamos artimos BK 290 str., 286 str. 1 d., 138 str. 2 d. 10 p. sankcijose numatytos šios bausmės rūšies vidurkiams, yra aiškiai ne per griežtos.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra tinkamai subendrintos, galutinė subendrinta bausmė atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.