Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis su šeima gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Jų butas yra dviejų kambarių: viename dabar gyvena jis su žmona, o kitame - abu sūnūs. Iki 2018 m. vasaros, tiksliau iki liepos mėnesio vidurio, viename kambaryje miegodavo jo žmona su S vienoje lovoje, o kitoje lovoje miegodavo jis, o kitame kambaryje, kuris tapo vaikų kambariu, miegodavo T. Vaikų kambaryje yra šventųjų paveikslų. 2018 m. vasaros viduryje, kai buvo į svečius atvažiavusi žmonos V mama N. D. ir pamačiusi, kad žmona miega su S vienoje lovoje, pasakė, kad tokio amžiaus vaikas jau turi atskirai miegoti. Jie pertvarkė kambarius, ir nuo tada abu sūnūs miega viename kambaryje atskirose lovose, o kitame jis su žmona. Nuo to laiko S pradėjo pykti ant jo, ant žmonos mamos, priekaištauti, kad jo žmona miega kartu su juo. 2018 m. vasaros pabaigoje, lyg tai rugpjūčio mėnesį, dienos neprisimena, jie su vaikais ir su kaimynu J nuvažiavo į anksčiau jiems priklausiusį sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaimynas jam padėjo skaldyti malkas. Tos dienos vakare pas juos į sodą atvažiavo pažįstami, jie visi vakarojo, pažįstami liko miegoti sode. Pirmajame namo aukšte liko miegoti kaimynas J ir R su G, o antrajame jų šeima, viename kambarėlyje miegojo jis, kitame T, ir žmona su S. Bemiegant išgirdo, kaip kitame kambaryje S paklausė: kas čia? O T atsakė: „pis...“. Jis suprato, kad S klausė apie tai, ką išgirdo pirmajame aukšte, t.y. garsus, panašius į dejones, dejavo, kaip suprato G, ir mano, kad tuo metu ji lytiškai santykiavo. Išgirdo, kaip S po T žodžių pradėjo juoktis, pradėjo juoktis ir T, o žmona ramino vaikus, nes S vis kartojo: pisasi, pisasi. Po kurio laiko viskas nurimo. S labai jam pavydėdavo mamos yra buvę atvejų, kad būdavo neblaivus. 2018 m. rudenį jo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, bet jis buvo nutrauktas. 2018 m. rudenį po T atliktos apyvarpės operacijos, jo žmona grįžusi su vaikais iš psichologo, pasakė, kad gydytojas rekomendavo su berniukais pakalbėti lytinio švietimo tema ir rekomendavo, kad tai padarytų vyras. Prisimena, kad tai galėjo būti 2018 m. rugsėjo gale, dienos neprisimena, apie 15-16 val., kai žmona buvo išėjusi pas draugę L, jis sugalvojo sūnums paaiškinti, kad vyras su vyru nesimyli, nesibučiuoja ir būdamas neblaivus, vaikų kambaryje, nes pas juos yra kompiuteris, įjungė internete surastą filmą, kurio pavadinimo neprisimena. Filmas buvo apie tai, kaip vyras mylisi su moterimi, atvirai matėsi lytinis aktas, bet jis abiem vaikams leido filmą žiūrėti gal apie tris sekundes laiko, o paskui išjungė. Kokiam internetiniam tinklalapyje jis tą filmą rado, neprisimena, paieškos frazę naudojo žodžius panašius į ,,lytinis aktas“ ar kažkaip panašiai, nes tiksliai neprisimena. Tuo metu nepagalvojo, kad negali S rodyti tokių dalykų, o T tuo metu jau buvo 16 metų. Abu vaikai pažiūrėję tokį filmą, pradėjo juoktis, o jis jiems pradėjo aiškint, kad meilė būna tarp vyro ir moters, o ne tarp vyro su vyru, ir po to gimsta vaikai. Tai pabrėžė aiškindamas vaikams todėl, kad tuo metu jau buvo pastebėjęs, kad T sėdint ant lovos jų kambaryje, S sėdėjo ant grindų tarp pražergtų T kojų ir S galva buvo ties T lytinio organo vieta. Vaikai buvo apsirengę, ką būtent jie buvo darę prieš tai, nematė, bet tai pamatęs, jis jų paklausė, ką jie čia daro. T atsakė, kad kasė S galvą, o S pašoko ir nieko neaiškino. Kadangi buvo jau vakaras, jis pasakė, kad jie rengtųsi ir eitų miegoti. Jo žmona tuo metu buvo tualete, ir po to jo paklausė, kodėl bara vaikus, ir jis jai pasakė, ką pastebėjo ir kas jam nepatiko. Po kelių dienų vėl buvo pastebėjęs vaikus panašioj padėtyje, t.y. T sėdint ant kėdės virtuvėje, S sėdėjo ant grindų priešais T, tarp T pražergtų kojų, taip pat matė panašiu laikotarpiu ir abu berniukus gulinčius prieš miegą vienoje lovoje pas T, užsiklojus viena antklode. Vaikai buvo su triusikais. Jis S liepė eiti pas save į lovą, ir jam išlipus iš T lovos, pamatė per S triusikus, kad S lytinis organas erekcijos būsenoje. Pergyvendamas dėl galimai netinkamos seksualinės vaikų pakraipos, jis ir nutarė papasakoti berniukams apie vyrų ir moterų santykius, parodydamas minėtą filmuką. S dar jam yra pasakojęs, kad vasarų metu iš Anglijos pasisvečiuoti atvažiuodavęs pas senelę, gyvenančią jų laiptinėje, ketvirtame aukšte, berniukas vardu N, pavardės nežino, jam apie 16 metų, kad su juo bučiavosi, jam laižė užpakalį, bet jis tuo nepatikėjo, nes kieme, kai jame būna vaikai, būna dažniausiai suaugusių žmonių – kaimynų. Jis, perskaitęs pranešimą apie įtarimą, gali pasakyti, kad neprisipažįsta dėl to, kad būtų liepęs vaikams bučiuotis tarpusavyje, rodyti ar liesti vienas kitam lytinius organus, juos čiupinėti, taip pat nėra jiems tyčia rodęs savo lytinių organų. Vaikai jį apsinuoginusį, t.y. jo lytinius organus, galėjo matyti nebent nuėjus į baseiną, vyrų persirengimo kambaryje, kur jie visi persirenginėdavo, taip persirenginėjant prieš einant į paplūdimius, bet tai darant jam jokių seksualinių minčių nebūdavo, ir specialiai jis jiems savo lytinių organų nedemonstruodavo, jų tokiu būdu tvirkinti nesiekė. Nėra nei pats šokęs vaikams striptizą, nei jiems liepęs tai daryti. Simui šokti striptizą, čiulpti T lytinius organus neliepė, todėl tai daręs neprisipažįsta. Prisipažįsta tik tai, kad savo vaikams demonstravo pornografinio turinio filmuką, kurį rodė per namuose buvusį stacionarų kompiuterį, kuris buvo paimtas buto apžiūros metu. Jei būtų galimybė taikyti baudžiamąjį įsakymą, sutiktų, kad byla būtų baigta tokiu būdu (2 t., b. l. 130-132, 135-136).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2018 m. lapkričio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. 2SD-1699, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 19 d. persiųstas (duomenys neskelbtini) raštas Nr. S-91-(1.14) dėl galimai seksualinių veiksmų artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 3-4).

2018 m. lapkričio 30 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 20 d. buvo gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas apie tai, jog buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl galimai seksualinių veiksmų artimoje aplinkoje. (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. S-91-(1,14) nurodyta, jog 2018 m. lapkričio 16 d. S. S., gim. (duomenys neskelbtini). būdamas kartu su mama pas vaikų ir paauglių psichiatrę V.S. K. prasitarė apie blogą tėvo seksualinį elgesį su juo. Tikslu išsiaiškinti ir patikslinti šią informaciją į apklausą buvo iškviesta Kauno (duomenys neskelbtini) vaikų ir paauglių psichiatrė V.S. K., tačiau ji šiuo metu turi nedarbingumo pažymėjimą ir dėl savo ligos artimiausiu metu negali būti apklausiama. Susisiekus telefonu su V. S. K. ji paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) pokalbio su S. S., gim. (duomenys neskelbtini). metu, kuomet dalyvavo ir S. S. mama V. S., vaikas paaiškino, jog patiria seksualinio pobūdžio nemalonius dalykus tiek iš savo vyresnio brolio T. S., gim. (duomenys neskelbtini)., tiek iš savo tėčio E. S. (1 t., b. l. 1-2).

2018 m. gruodžio 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius raštu Nr. 2SD-2077, kuriame nurodyta, kad pateikė turimą informaciją ir dokumentų kopijas apie Valerijos ir E. S. šeimą. Nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Kauno socialinių paslaugų centrą dėl socialinių paslaugų poreikio įvertinimo šeimai, kadangi skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) raštas dėl seksualizuoto S. S. elgesio. Dėl šios informacijos 2015 m. spalio 22 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nuo 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro sprendimu šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (2 t., b. l. 2-64).

2019 m. vasario 11 d. nepilnametis nukentėjęs S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namuose tėtis negražiai darė, rodė jam visokius seksualinius filmus. Kai mama išėjo pas draugę, tėtis irgi negražiai darė. Jis darė visokius seksualinius negražius dalykus. Buvo čiulpimas, bučiavimas, tokie negražūs dalykai. Tėtis įjungė T tokį filmą ir darė negražiai. Tėtis pasitraukė triusikus, liepė jam šokti striptizą. Jis šoko striptizą. Jis sakė, kad jį ant meilės traukia. Tėtis daugiau nieko nedarė. Tėtis rodė jiems filmus negražius. Tuose filmukuose buvo visokie seksualiniai dalykai. Rodė moterį su vyru, kurie darė seksą. Ten filmukyje ant pilvo atsigulė moteris, vyras išsitraukė kūno dalį, kuri vadinasi sperma, ir darė negražiai. Taip rodė per filmuką, o tėtis pasitraukė triusikus ir maivėsi su šikna, tai jis darė laiptinėje, jis tuo metu buvo pas L. L. yra tokia mamos draugė, ji gyvena netoli jų namų. Tėtis nusimovė triusikus, kelnes ir nuogas šoko ant stalo pas dieduką, ir dar laiptinėje šoko bei pas močiutę. Jis nieko nematė, nes buvo pas L., jam apie tai pasakojo T. Yra ir pats matęs, kaip tėtis šoko pasitraukęs triusikus ir matė kaip striptizą šoko. Tėtis prašė, kad T čiulptų. Jis T čiulpė pimpaliuką, nes jam taip sakė tėtis. Tuo metu tėtis labai juokėsi, tai jau buvo po bučiavimosi į lūpas. Tėtis liepė jiems su T bučiuotis į lūpas. Jie su T bučiavosi į lūpas. Tėtis jiems liepdavo taip daryti. Daugiau nieko tėtis nesakė jiems daryti. Tai buvo praeitą vasarą. T jis čiulpė tris kartus, tai buvo tris skirtingas dienas. Su T bučiavosi daug kartų. Kai jie taip darydavo, mama būdavo pas L ir ji nieko nematydavo. Jis mamai pasakė daug tokių dalykų, mama nieko nesakydavo. T su juo negražiai elgiasi, jis spjaudosi, keikiasi, kalba negražiai. Anksčiau T labai negražiai darydavo. Bučiavosi su juo, tokie negražūs dalykai buvo. Jis tik T pimpaliuką čiulpė, o T yra čiulpęs N pimpaliuką. N yra iš Anglijos, jis yra tai matęs. N visiems vaikams yra davęs čiulpti. T.N pimpaliuką čiulpė kieme prie jo namų už krūmų. T sode bučiavosi su vaiku, o jis viską matė. Tuo metu kiek metų T buvo, nežino. Jis buvo su vienu berniuku taip daręs negražiai, tas berniukas ir davė jam čiulpti, nepatiko. Ir T davė čiulpti N, dar liepė bučiuoti. N gyvena jo kieme, jam yra 4 metai, jau jis didelis vyras. Kai jis T čiulpė, tuo metu jie buvo namuose ir kieme. Namuose buvo tam kambaryje, kur yra jo Šventieji paveikslai. Po lova buvo bučiavimasis, sode, už krūmų, visur buvo tėtis. Tėtis su mama bučiavosi sode, jie buvo atsigulę. Kai jie su T bučiavosi už krūmų, tėtis bučiavosi irgi su mama pavėsinėje. Tėtis filmukus jiems yra rodęs labai daug kartų. Praeitą vasarą T operavo pimpaliuką. Jam tėtis liepė laižyti T užpakalį, tai buvo prieš T operaciją. Po operacijos tėtis jau nebeliepė taip daryti, nerodė jau ir filmukų (1 t., b. l. 54-59).

2019 m. vasario 11 d. nepilnametis nukentėjęs T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie su šeimos nariais gerai sutaria. Būna, kad pasipyksta su Simu, tačiau susitaiko. Su tėčiu gerai bendrauja, su mamyte nesipyksta ir gerai bendrauja. Jie šiandien kalbės apie čiulpimus, apie gyvenimą ir apie bendravimą. S jam sakė, kad jis išsigalvojo visus tuos čiulpimus. Nieko nebuvo. S pasakė, kad jam T davė čiulpti, bet tikrai to nebuvo. S sakė, kad jam čiulpti davė pimpaliuką. Jis jam sakė, kad taip kalbėti negalima, nes jis tokių dalykų nėra daręs. Jis nežino, kodėl S taip sugalvojo, jis yra jaunesnis už jį ir jam pavažiavo protas. S prisižiūrėjo per kompiuterį visokius dalykus ir po to pradėjo taip negražiai kalbėti. S per kompiuterį žiūrėjo baisius dalykus, kurių jis nenori įvardinti. Brolis žiūrėjo kaip ten vyras moteriai kiša, ten baisu buvo. Atėjęs pasakė, kad ką čia, broli, žiūri. Jis nenorėjo, kad jis žiūrėtų. S jam šiandien ryte sakė, kad jam čiulps, o jis sakė, kad nedarytų tokių nesąmonių, jie buvo susipykę šiandien ryte. Jis pats tokių filmų per kompiuterį nėra matęs. Kai pamatė S žiūrintį tokius filmus, jis labai supyko, ir S psichiatrei visokių nesąmonių prikalbėjo. Jis sakė, kad jis su juo bučiuojasi, bet to tikrai nebuvo. Jis su mergaite tik bučiuojasi. Jie eina kur kamerų nėra, ten pasibučiuoja ir viskas. Namuose tokių filmų, kaip S, niekas nežiūri. Jis gyveno, kurį laiką pas senelius, ten jam buvo gerai gyventi. Jam atnešdavo ten su padėklu valgyti į lovą. Vėliau norėjo grįžti gyventi pas tėvelius, pakeisti aplinką. Apie dieduką yra pasakojęs, kad jis anksčiau vesdavosi bobas sode. Jis vesdavosi anksčiau G. Ta G duodavo diedukui pačiupinėti už papo, bet tokie dalykai jau baigėsi. G daugiau nieko nedarydavo. Kai ateidavo G, jis būdavo sode, o ji gulėdavo su dieduku. Yra tai matęs, nes lauke žiūrėdavo tai. Diedukas liepė jiems netrukdyti, todėl jis jiems netrukdė. Jie tik gulėdavo lovoje ir viskas, nieko ten nedarydavo, tik nusisukę vienas nuo kito pagulėdavo ant šono. S sugalvodavo per kompiuterį žiūrėti visokias nesąmones, tačiau kaip jis tuos filmus rasdavo, nežino, nesigilino jis į tokius dalykus. Tėtis yra geras. Jis daro valgyti, rūpinasi, vežioja juos į mokyklą. Mano, kad tėtis tik turėtų nepykti ant jų. Kai tėtis supyksta, mato iš jo agresijos, bet jis atsigeria vandens ir nurimsta. Kartais tėtis iš pykčio sudaužo stiklinę. Jis su mama dabar gerai elgiasi. Yra sykį kvietęs policiją. Jie buvo namuose, tėtį pasiguldė miegoti pas save į lovą, o vėliau pasakė, kad galės eiti pas save. Pakėlė tėtį, jis buvo piktas, virtuvėje jis pradėjo daužyti indus, todėl jis iškvietė policiją. Po to įvykio tėtis pas juos negyveno mėnesį laiko ir po to grįžo namo ir dabar viskas gerai. Tėtis mušė tą sykį mamą. Tėtis yra vieną sykį su kariniu diržu mušęs Simą, nes jis neklausė. Anksčiau buvo visko irgi, bet jie susitaikydavo ir gražiai gyveno. Kai tėtis išgerdavo, būdavo muštynės, o dabar jis jau nebegeria du mėnesius. Kada tiksliai kvietė policiją, neprisimena. Kai tėtis išgerdavo, namuose darydavo nesąmones. Tėtis sakydavo ką V daro ir sakydavo, kad V čiulpia, bet šiai dienai viskas yra gerai ir ramu. Kas yra ta V, jis nežino. Daugiau nesąmonių tėtis nedarydavo. Tėtis išgėręs nieko nedarydavo. Jis sakė tėčiui nieko nesakyti prie S, nes bijojo, kad jis kokias nesąmones mokykloje pasakys. Pimpaliukas turi vyrai, o moterys turi py(...). Pimpaliukus turi jis, brolis ir pusbrolis, diedukas, o py(...) turi močiutė, mama, kita močiutė ir Irutė. Tėtis turi pimpaliuką. Jis nėra niekieno matęs pimpaliuko. S ir tėčio pimpaliukai skiriasi, tačiau jis jų niekad nėra matęs. Tėčio pimpaliukas didesnis, nes jis yra suaugęs vyras. Jis negali žiūrėti tokių dalykų, nes jį kartais net pykina. Jeigu šiandien tiesos nepasakytų, tai ji vėliau išaiškėtų. Jis kalbėjo su mama, kad bus toks pokalbis. Ji jam pasakė, kad šiandien sakytų tiesą, nebijotų. Mama liepė pasakyti, kad Simas tikrai kalba nesąmones, kad tokie dalykai nevyksta. Jeigu brolis kalba nesąmones, tai nereikia tikėti, kad tokie dalykai tikrai vyksta. Jis nėra su tėčiu ir S žiūrėjęs, kažkokį filmuką. Jokio filmo nebuvo ir niekas jiems jo nerodė. S yra ligonis ir kalba bet ką. Tėtis jiems parodė filmuką, kai norėjo pamokyti, kaip apsisaugoti nuo vaikų. Jis to filmuko neprisimena, nes nesureikšmina tokių dalykų. Tame filmuke parodė kaip vaikai atsiranda. Tas filmukas truko nejaukias 10 minučių. Filmuke rodė kaip vyras kišo moteriai pimpaliuką į užpakalį ir taip atsiranda vaikučiai. Tėtis jiems nieko nepasakojo, kaip tie vaikai atsiranda. Filmuke žmonės buvo tik su triusikais, jie buvo su triusikais visą laiką. Mano, kad du berniukai gali turėti vaikų, jiems reiktų pasimylėti, kad galėtų turėti vaikų. Nieko nėra matęs be triusikėlių iš savo šeimos narių. Jo niekas be triusikėlių nėra matęs, nebent, kai buvo mažas mama matė. Tėtis ant savęs jiems jokių organų nerodo, jis ir ant jų nerodė nieko (1 t., b. l. 74-81).

2018 m lapkričio 27 d. nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu ji gyvena kartu su savo vyru E. S. ir dviem sūnumis T. S., gim. 2002 m. liepos 3 d. ir S. S., gim. 2004 m. rugpjūčio 2 d. Šeima gyvena dviejų kambarių bute. Sūnūs gyvena viename kambaryje, o ji su vyru kitame kambaryje. Jos abu sūnūs turi neįgalumą, jiems abiem pripažintas vidutinis protinis atsilikimas. Ji turi abiejų sūnų globą. Visi tarpusavyje sutaria gerai, jokių problemų šeimoje nėra, išskyrus jos vaikų sveikatos problemos. T yra vyresnis ir jo sveikatos problemų yra kur kas mažiau. Nors T pripažintas vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimas, tačiau su juo tikrai nėra ypatingų problemų. Jis lanko (duomenys neskelbtini) 10 klasę. Mokosi labai gerai. Jis netgi galėtų mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau toje mokykloje pastoviai patirdavo patyčias, todėl jie buvo priversti perkelti T į specializuotą mokyklą. Simo sveikata yra kur kas blogesnė, jo diagnozė tokia pati kaip ir Tomo, t.y. vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimas, tačiau jam dažniau būna nerviniai priepuoliai, jis geria stiprius vaistus, reikalinga nuolatinė priežiūra. 2018 m. lapkričio 16 dieną ją išsikvietė S auklėtoja N. Š.. Ji prašė S auklėtojos suorganizuoti jos su S vizitą pas mokyklos psichiatrę, nes jai labai rūpėjo S sveikata ir ji tikėjosi gauti pagalbą. Jai atvykus į mokyklą, N. Š. pasakė, kad jų laukia (duomenys neskelbtini) dirbanti vaikų ir paauglių psichiatrė V. K.. Pas psichiatrę ji nuėjo kartu su S. Psichiatrei ji papasakojo apie S sveikatos būklę – apie tai, kad berniukas mėto daiktus, jį dažnai ištinka psichikos priepuoliai. Psichiatrė pradėjo klausinėti S, kas jam iššaukia pykčio priepuolius. Tada S pasakė, jog jis pyksta, nes jam nepatinka tėtis, nepatinka, kad tėtis negražiai šneka. Bet ką tėtis šneka, sūnus neįvardino. Tada pradėjo juoktis ir kalbėti tokius dalykus, jog tėtis kažkada, kai mamos nebuvo namuose, rodė jam ir broliui filmą apie seksą ir, kad liepė rodyti savo lytinius organus, liepė čiupinėti savo lytinius organus. Taip pat S pasakė, jog prie jo lindo brolis T ir jie abu bučiavosi. Visa tai jis pasakojo besijuokdamas. Tada psichiatrė baigė pokalbį ir pasakė, jog reikia apie tai pranešti vaiko teisių apsaugos tarnybai. Ji sugrįžusi į namus kalbėjo apie tai pirmiausiai su T ir jis kategoriškai neigė visa tai. Jis pasakė, jog tokių dalykų niekada nebuvo. Jis nieko panašaus broliui nėra daręs ir paneigė, jog tėtis kada nors būtų, tai jiems daręs. Vyras E iš karto taip pat paneigė tokius dalykus. Tada vėl bandė kalbėtis su S, tai jis tvirtino, jog tikrai prie jo lindo brolis. Kai klausė, ar lindo tėtis, tai ne visada tvirtino dėl tėčio veiksmų. Ji pati niekada nematė namuose, jokių seksualinių priekabiavimų, tvirkinimo ar kitokių nederamų veiksmų. Kiek žino, tokias diagnozes, kaip jos sūnus, turintys vaikai yra linkę savo elgesį seksualizuoti, tačiau niekada to nepastebėjo pas savo vaikus. Niekada net neįtarė, jog galėtų vyras kažką panašaus vaikams daryti. Papildomai parodė, kad 2019 m. pavasarį yra numatyta jos sūnaus S. S. neįgalumo lygio peržiūra, kuri šiuo metu yra nustatyta, kaip vidutinė, tačiau dėl jo blogėjančios sveikatos būklės galimai bus suteiktas sunkesnio lygio neįgalumas. Jos sūnui S protinio atsilikimo neįgalumas buvo nustatytas, kai jis buvo 4 m. amžiaus, tai yra susirgimo virusine bakterija, auksiniu stafilokoku bei genetikos pasekmė. Sūnui T nustatytas vidutinio lygio neįgalumas dėl protinio atsilikimo taip pat nuo jo 4 metų amžiaus. Abu vaikai lankosi Kauno m. poliklinikoje Dainavos padalinyje, taip pat ir pas šio padalinio psichiatrus. Dėl abiejų sūnų yra kreipęsi ir pas psichiatrus VšĮ LSMUL Kauno klinikose, taip pat ir pas (duomenys neskelbtini) psichiatrę K. Niekada nebuvo pastebėjusi S seksualizuoto elgesio, o pas T maždaug prieš dvejus netus laiko, prasidėjus paauglystei, buvo pastebėjusi sūnaus norą trintis prisiglaudus prie jos ar glaustis prie mokytojų, kai jis dar mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Dėl šios priežasties ji taip pat kreipėsi pagalbos į psichiatrus, klausdama, ką daryti tokiu atveju, kaip apslopinti jo tokį seksualinį potraukį, ir tada gydytojai išrašė vaistų, po kurių vartojimo T elgesys pasikeitė, šiuo metu jis seksualinį potraukį slopinančių vaistų nebevartoja. T nuo vaikystės, t.y. kai gimė S, dažniausiai gyveno pas senelius, jos sutuoktinio E. S. tėvus, gyvenančius tame pačiame name, kaip ir jie, tačiau seneliui patyrus insultą, T grįžo gyventi pas juos ir nuo to laiko gyvena kartu su broliu S tame pačiame kambaryje. Tiek jie su sutuoktiniu, tiek vaikai savo atskiruose kambariuose turi po televizorių, bet su vaikais filmus dažniausiai žiūri jų kambaryje, dažniausiai laiką su vaikais leidžia ji. Jie abu su sutuoktiniu nedirba, jos sutuoktinis buvęs kariškis, dabar pensininkas, o ji nedirba, nes yra paskirta vaikų globėja. Namuose turi vieną stacionarų kompiuterį, kuris yra vaikų kambaryje, juo pagal poreikius naudojasi visi šeimos nariai, taip pat ji turi planšetinį kompiuterį, bet juo naudojasi tik ji viena asmeniškai. Vaikų naršymo istorijas internete patikrina ne visuomet. Sūnūs nėra matę nei jos, nei jos sutuoktinio persirenginėjant ar nusirenginėjant, kadangi jie tai daro tik savo kambaryje ar vonios patalpoje, užsidarę duris. Dėl kokios priežasties S galėjo teigti, būnant pas mokyklos psichiatrę, kad žiūri su tėvu ir broliu seksualinio pobūdžio filmus ir, kad jų tėvas liepė jiems nusirengti jo akivaizdoje, apnuoginant lytinius organus bei liesti su broliu T vienas kitą, ji nežino, bet ji pati tokius S žodžius girdėjo, kai jie buvo pas mokyklos psichiatrę. Simas tada psichiatrei sakė, kad tėvas, nenorėdamas pats žodžiais kalbėti su abiem sūnumis seksualinio švietimo tema, įjungė jų kambaryje buvusiame kompiuteryje, kažkokį seksualinio pobūdžio filmą. Maždaug prieš porą metų, kai T turėjo būti daroma lytinio organo apipjaustymo operacija, jį gydantis gydytojas VšĮ LSMUL Kauno klinikų urologas M rekomendavo, kad jos sutuoktinis pakalbėtų su abiem sūnumis seksualinio pobūdžio tematika, ir tai šis gydytojas išsakė jai, nurodydamas, kad to nedarytų ji pati, nes yra moteris, ir su berniukais tinkamiau kalbėti tėvui. Kodėl gydytojas rekomendavo taip elgtis, ji nežino, bet jo žodžius ji persakė savo sutuoktiniui. Mano, kad būtent tą atvejį ir turėjo S omeny, pasakodamas psichiatrei, kad žiūrėjo su tėvu seksualinius filmus, pati ji to filmo nematė, nes tuo metu buvo išvykusi savo reikalais, ir jai grįžus namo vaikai apie tai papasakojo, kad tėtis jiems parodė filmuką, kaip reikia apsisaugoti, kad nesusilaukti vaikų, kol ne laikas. Paties sutuoktinio iniciatyva tikrai nėra pastebėjusi, jokių vaikų seksualumą skatinančių dalykų. Pas juos namuose porą kartų per mėnesį lankosi socialinė darbuotoja iš Dainavos seniūnijos, yra informuota ir sutinka, kad prireikus tiek Simas, tiek Tomas būtų siunčiami dėl psichologinės pagalbos suteikimo ir įvertinimo į Vaikų globos namus (duomenys neskelbtini) Prireikus ar esant galimybei, galėtų su vaikais ten būti kartu. Abu vaikai vartoja gydytojų psichiatrų paskirtus slopinančio pobūdžio vaistus nuo nervų. Tokio dalyko, kad jos sutuoktinis būdamas neblaivus buvo nusimovęs vaikų akivaizdoje kelnes, nėra buvę, ir psichiatrė K tiesiog galėjo ją neteisingai suprasti, nes, kaip minėjo, jie su sutuoktiniu persirenginėja ne vaikų akivaizdoje, ir jokiais būdais jie neskatina vaikų seksualizuoto elgesio ar per ankstyvo domėjimosi seksualiniais dalykais. Nesanti S mokytojų informuota, kad anksčiau būtų buvęs pastebėtas S seksualizuotas elgesys. Kiek yra kreipusis į gydytojus, visi jai teigė, kad asmenys, turintys protinį atlikimą yra labiau seksualizuoto elgesio nei kiti žmonės. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, tikslinti parodymų nepageidauja, pasinaudodama savo kaip įtariamojo sutuoktinės teise. Ji, kaip savo vaikų įstatyminė atstovė, pageidauja, kad nebūtų vykdomas procesas teisme, civilinio ieškinio nereikš. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (1 t., b. l. 95-96, 97-99, 100).

2018 m. gruodžio 7 d. liudytoja Vitalija S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno (duomenys neskelbtini) gydytoja, vaikų paauglių psichiatre. Į jos pareigines funkcijas įeina ir šios mokyklos moksleivių konsultavimas ugdymo, elgesio koregavimo, psichologinių problemų sprendimo ir gydymo klausimais, taip pat moksleivių tėvų konsultavimas dėl jiems kylančių problemų dėl vaikų gydymo ir auklėjimo. S. S., gim. 2004 m., jų mokykloje mokosi nuo 2015 m. rugsėjo mėn., nuo to laiko berniukas buvo stebimas ir konsultuojamas. 2015 m. rugsėjo 9 d. vykusi konsultacija buvo bendrinio – pažintinio pobūdžio, kurios metu S išsakė, kad yra skriaudžiamas vyresnio brolio, jo mušamas. 2015 m. rugsėjo 11 d. mokytoja N. Š. kreipėsi į ją, pranešdama, kad vaiko motina ją įspėjo dėl to, kad sūnus kišasi pirštus į išangę ir reikalavo, kad vaikas būtų stebimas, kad nesusižalotų. Iškvietus mamą pokalbiui pas ją, ji po pokalbio padarė atžymas ambulatorinėje vaiko kortelėje apie tai, kad motina jai pasakė, jog berniukui būna užkietėję viduriai ir jis pats pirštais yra bandęs iškrapštyti išmatas, lankėsi pas proktologą, paskirti vaistai, daugiau tokių nusiskundimų nebuvo išsakyta. Seksualizuotą vaiko elgesį motina neigė. 2015 m. rugsėjo 17 d. S buvo konsultuotas mokyklos psichologės J. S. ir padarytas jos įrašas, kad galima kelti prielaidą apie seksualizuoto elgesio tendencijas, rekomenduota išsiaiškinti S elgesio priežastis vaiko aplinkoje. 2015 m. rugsėjo 23 d. ji dalyvavo vaikų gerovės komisijos posėdyje, kur buvo aptariama dėl pagalbos šiai šeimai, jos stebėjimo, taip pat kalbėta, kad reikėtų apie tai informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Kas buvo padaryta šiuo klausimu, ji įrašų neturi. 2015 m. rugsėjo 25 d. pas ją atvyko S klasės mokytoja N, kuri nurodė, kad berniuko elgesys išlieka neadekvatus pamokose, pvz., vandens buteliuką spraudžia sau tarp kojų, rodė seksualinę prasmę turinčius veiksmus rankomis ir priemonėmis, tokiu būdu nuolat reikalaudamas sau dėmesio. 2018 m. vasario 26 d. S kortelėje yra įrašas apie tai, kad mokytoja N teigė, kad vyresnis brolis vėl gyvena kartu su šeima, išvykus močiutei uždarbiauti į užsienį. 2018 m. kovo 2 d. konsultacijos metu S išsakė, kad dažnai pasimuša su broliu, bet džiaugėsi, kad brolis gyvena kartu. 2018 m. lapkričio 16 d. pas ją kreipėsi S mokytoja N, kuri nurodė, kad S mama jai guodėsi, kad berniukas nesutaria su broliu, padidėjęs S jautrumas, dirglumas, kad galbūt yra kažkokios seksualinio pobūdžio problemos tarp abiejų jos sūnų. Tą pačią dieną S mama kartu su sūnumi atvykus pas ją į konsultaciją, kurios metu mama išsakė susirūpinimą, kad S yra dirglus, kartais elgiasi agresyviai, šaukia, mėto daiktus, dėl ko ji buvo iškvietusi ir greitąją pagalbą. Vaikas buvo konsultuotas LSMUL KK Vaikų paauglių psichiatro, koreguotas gydymas, nestacionarizuotas. Paklausus motinos, ką turėjo omenyje, teigdama mokytojai N apie kažkokias seksualines problemas, ji pradėjo viską neigti, teigdama, kad nieko konkretaus nematė, tik kad, jai įėjus į berniukų kambarį, S pašoko nuo brolio T, berniukai buvo apsirengę. Mamai paklausus, ką jie čia daro, T pradėjo sakyti, kad daugiau to nedarys, nors ir nekonkretizavo, ko būtent. Jai paklausus S, kas vyksta tarp jo ir brolio, S pasakė, kad brolis su juo negražiai daro, tačiau nepasakė, ką būtent, tekartodamas tą patį sakinį, kad negražiai daro. S pasisakė, kad abu su broliu nusimauna kelnes ir spontaniškai pasakė, kad ir tėtis nusimauna kelnes. Klausiant, ką daro, S pasakė, kad rodo priekį ir užpakalį. S mama bandė berniuką tildyti, bet S neklausiamas pasakė, kad ir tėtis negražiai su juo ir broliu daro, nors ir nekonkretino, ką būtent. Vaiko veidas tuo metu buvo įraudęs, jis sėdėjo nuleidęs galvą, nervingai kikeno, mamai liepiant nustoti juoktis, nemeluoti, berniukas, žiūrėdamas jai į akis, keletą kartų patvirtina, kad jis nemeluoja, sako tiesą. Paklausus, kaip jis jaučiasi, kai tėtis negražiai daro, S sako, kad jam pilvą skauda, bloga. Mamai užginčijus, kad jis viską išsigalvoja, nes ji visada būna namuose, berniukas pasakė, kad ji buvo išėjusi pas draugę. Mama patvirtino, kad anksčiau yra buvęs atvejis, kai jos vyras, būdamas girtas, išsirenginėjo, nusimaudamas kelnes vaikų akivaizdoje, bet teigė, kad pastaruoju metu sutuoktinis alkoholio nevartoja ir taip nebesielgia, tokiais savo žodžiais patvirtindama, kad tai, ką sakė S, gali būti tiesa. S klausiant, ar jis nori, kad tėtis būtų su šeima, S atsakė, kad nenori, kad tėtis gyventų kartu su jais, nori, kad jis išeitų. Šios konsultacijos metu buvo pakviesta į pokalbį ir socialinė pedagogė. Po šios vaiko konsultacijos buvo nuspręsta, suderinus su mokyklos direktore, apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms. T. S., gim. 2002 m., pas ją buvo konsultuotas tik vieną kartą – 2018 m. lapkričio 26 d. Konsultacijos metu jis buvo nerimastingas, kalbėjo skubotai, jaudinosi, nerimavo, verkė, neklausiamas pradėjo kalbėti apie blogą brolio S elgesį, teigdamas, kad jis viską meluoja, nors nepaaiškino, ką būtent. T neklausiamas pradėjo pasakoti apie tai, kad skambino ir kvietė policiją 2018 m. rugsėjo ir spalio mėn. dėl to, kad tėtis mušė mamą, atžymėjo, kad yra labai baisu, klausiant, ar jo atžvilgiu nebuvo smurto, ar kitokio netinkamo elgesio, skubotai viską neigė, vėl kaltino brolį, nors apie tai ir nebuvo klausiamas. Susidarė nuomonę, kad jis yra gynybiškas, nėra atviras, nepasitikintis, minėjo, kad viskas dabar gerai, kad viskas buvo anksčiau, tačiau vengė kalbėti detaliau, kas buvo anksčiau. Nepastebėjo, kad berniuko elgesys būtų seksualizuotas, apie tai ji nebuvo gavusi informacijos ir iš Tomo mokytojos T. S. jų mokykloje mokosi nuo 2018 m. pavasario (1 t., b. l. 108-110).

2018 m. gruodžio 13 d. liudytoja N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) jau 23 metus. S. S. 2015 m. rugsėjo 1 d. priimtas į šios mokyklos 5b lavinamąją klasę, ji yra šios klasės vadovė. Vaikui pradėjus mokytis jų mokykloje pastebėjo berniuko seksualizuotą elgesį, pasireiškusį kalboje, veiksmuose, judesiuose. Mokinio kalboje, bendravime vyravo išsireiškimai seksualine tema: artimoje aplinkoje, esančius daiktus, pvz. rašiklio antgalį, vandens buteliuką kišo sau į tarpkojį, imituodamas seksualinius judesius, įkišęs buteliuką į tarpukojį judindavo pirmyn-atgal; šokių pamokose šoko labai manieringai, nevaikiškai, rankų mostai, klubų kraipymas šokio metu, keliant maikutę į viršų, apnuoginant savo pilvo dalį ir kraipant sėdmenis. Tai pastebėjus buvo pranešta mokyklos vadovui, surengtas Vaikų gerovės komisijos susirinkimas, kuriame nutarta raštiškai informuoti vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl seksualizuoto mokinio elgesio, taip pat bendrauta su S motina, kuri paaiškino, kad S kiša ne vieną, o du pirštus į išangę, ir motina mokytojas perspėjo, jeigu vaikas susižalos, atsakys mokykla. Mokinio mama minėjo, kad S mokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokinys patyrė patyčias, tačiau ji nekonkretizavo dėl ko būtent. Kiek jai žinoma, motina kreipėsi dėl S tuštinimosi problemų į proktologą. Reaguojant į S motinos pasakymą mamos buvo paprašyta, kad vaikas mūvėtų ne treningo kelnes, o kostiumines kelnes su diržu, vaikui buvo skiriamas didesnis dėmesys. Kai buvo imtasi minėtų priemonių S elgesys palaipsniui gerėjo, berniukas, bendradarbiaujant su mama ir patarus jai kreiptis į gydytojus dėl vaiko eisenos koregavimo, nustojo kraipyti klubus, jo eisena buvo pakoreguota ir tokių problemų nebeliko. S nors iš pradžių ir sunkiai sekėsi adaptuotis naujoje mokykloje, tačiau po truputį jo elgesys pasikeitė, berniukas tapo švelnesnis, paslaugus. Kiek jai žinoma, S turi brolį T, tačiau, kažkurį laiką broliai gyveno atskirai, to priežastys jai nežinomos. Nors T gyveno su netoliese gyvenančiais seneliais, tačiau senelis labiau globojo S, rūpinosi jo laisvalaikio užimtumu, vesdavo į bažnyčią. Kai senelį ištiko insultas, o močiutė išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, vaikai pradėjo gyventi kartu, kiek jai žinoma, viename kambaryje pertvertame pertvara. Ji 2016 m. vasario 9 d. lankėsi šioje šeimoje, tačiau jokių neigiamų dalykų nepastebėjo. Nuo 2017 m. pavasario jų mokyklą pradėjo lankyti ir S brolis T. S., bet ji jam jokių dalykų nedėsto. Kiek teko pastebėti, T ramesnio būdo nei S. S nėra jai skundęsis kažkokiu netinkamu seksualine prasme artimųjų elgesiu jo atžvilgiu. 2018 m. spalio 15 d. pastebėjo, kad S netikėtai, t.y. to nebuvo anksčiau, spyrė į kėdę, tokiu savo veiksmu išgąsdindamas kitus vaikus ir ją, nes pagal garsą buvo panašu į automobilių susidūrimą. Jai paklausus, kodėl jis taip pasielgė, jis savo tokio neadekvataus elgesio paaiškinti negalėjo. Po šios dienos sekė pasikartojantys S pykčio, agresijos priepuoliai, kiek jai žinoma, į namus net buvo kviesta greitoji med. pagalba. Dėl kokios priežasties S elgesys pasikeitė, jai nežinoma, todėl, prašant vaiko mamai, buvo kreiptasi dėl S elgesio pas mokyklos psichiatrę-gydytoją K, vaikas buvo konsultuotas. Po to kai S mokykloje adaptavosi ir jo elgesys po 2015 m. įvykių, apie kuriuos papasakojo aukščiau, koregavosi, ji daugiau nebepastebėjo S seksualizuoto elgesio. Tomą ir S. S. į mokyklą atveža ir iš mokyklos pasiima abu tėvai, kurie rūpinasi savo sūnumis (1 t., b. l. 112-113).

2019 m. birželio 7 d. . liudytoja Ž. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba asmens duomenų pažymoje nurodytoje įstaigoje gydytoja-vaikų ir paauglių psichiatre. Atlikdama savo darbą, ji gydė ir tebegydo nepilnamečius T ir S. S.. Apklausos metu ji remiasi berniukų medicininėje dokumentacijoje atliktais įrašais. S pradėjo lankytis jų įstaigoje nuo 2008 m. gruodžio mėn. Pirminė diagnozė: specifiniai emocijų ir elgesio sutrikimai vaikystėje, o nuo 2010 m. kovo mėn. diagnozė: potrauminio streso sutrikimas. 2011 m. sausio mėn. S buvo konsultuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) Vaikų ir paauglių psichiatro ir nustatytos diagnozės: lengvas protinis atsilikimas, veiklos ir dėmesio sutrikimas. Tais pačiais metais berniukas nukreiptas į Neįgalumo tarnybą ir nuo 2011 m. balandžio 21 d. jam nustatytas lengvas neįgalumas, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas. Po poros metų pakartojus tyrimus 2013 m. vasario 26 d. S buvo nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. 2014 m. rugsėjo mėn. S vėl konsultuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) Vaikų ir paauglių psichiatro, diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai. 2015 m. balandžio 17 d. S nustatytas vidutinis neįgalumas su kitais elgesio sutrikimais pratęsiamas iki 2022 m. rugpjūčio 21 d., buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, neterminuotas. S pas ją pradėjo lankytis nuo 2017 m. spalio 12 d., pirmus du kartus vaiko motina atvyko be vaiko dėl gydymo pratęsimo. 2018 m. rugpjūčio 9 d. ji pirmą kartą pamatė S. Konsultacijos metu S buvo kontaktiškas, mąstymas konkretus, nuotaika pakankama, emocijos lėkštos, nebrandžios, nusiskundimų savijauta pats neturėjo. Mama skundėsi pablogėjusiu S elgesiu, konfliktais su vyresniu broliu. 2018 m gruodžio 6 d. S apsilankymo su mama metu, mama papasakojo, kad S mokyklos psichologei papasakojo, kad tėtis nusimauna kelnes, liepia jam ir broliui daryti tą patį, čiupinėti lyties organus, mokyklos psichologė pranešė VTAS, kurios išsikvietė mamą. Mamos įsitikinimu, S viską išsigalvojo, bet abu sūnūs yra kažkada pasakoję, kad tėtis liepė žiūrėti pornografinius filmus ir buvo tuos filmus įjungęs. Jai S pasiteiravus, ar gali papasakoti tai, ką pasakojo psichologei, berniukas nudelbė akis žemyn, nieko nesakė. 2019 m. sausio 31 d. į konsultaciją mama atvyko be vaiko, su socialine darbuotoja ir teigė, kad S elgesys agresyvus, sūnus spjaudosi, trankosi, grasina visus užmušti, mokykloje skriaudžia vaikus ir teigė, kad gruodžio mėnesį dėl agresyvaus elgesio kvietė GMP, vaikas buvo nuvežtas į Klinikų priėmimo skyrių, ten elgėsi ramiai, motina medicininio išrašo neturėjo. T. S. pradėjo lankytis jų įstaigoje nuo 2007 m. liepos 11 d. Nustatyta pirminė diagnozė: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas. Kai į įstaigą 2007 m. liepos 12 d. kreipėsi vaiko senelis, jis nurodė, kad vaikų tėvas girtauja, girtas muša žmoną, triukšmauja, rėkia ant vaikų, vaikų motina taip pat girtavo, tačiau pastaruoju metu apsitvarkė, senelis jau 5 raštus rašęs į įvairias instancijas, kad sudrausmintų vaikų tėvus, priverstų rūpintis vaikais. Vaikų motina yra tai patvirtinusi savo apsilankymo pas juos metu. Nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. diagnozė: dėmesio ir veiklos sutrikimas. 2012 m. gegužės 10 d. diagnozė: lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu. 2012 m. gegužės 28 d. T. S. nustatytas lengvas neįgalumas. 2016 m. gegužės 3 d. jam nustatyta diagnozė: vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, ir nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. liepos 29 d. pratęstas vidutinis neįgalumas. Nuo 2017 m. kovo 9 d. T pradėjo lankytis pas ją. 2017 m. birželio 8 d.T mama skundėsi sūnaus padidintu seksualiniu potraukiu. 2017 m. spalio 12 d. mama į konsultaciją atvyko su berniuku, jai skundėsi sūnaus elgesio problemos, pažeminta nuotaika, verkimu bei namuose stebimu seksualizuotu elgesiu, o tai kelia nerimą. Mama nedetalizavo seksualizuoto elgesio, išsakė, kad mokykloje T patiria patyčias. 2018 m. sausio 5 d. T buvo konsultuotas VšĮ ,,Kauno klinikos“ Vaikų ir paauglių psichiatro, po paskirto gydymo, mamos teigimu, ,,slopino T norą lįsti prie mergaičių“. Apibendrindama gali pasakyti, kad bendravimo su T metu jis kontaktui ne visada buvo prieinamas, į klausimus ne visada atsakydavo pagal prasmę, mąstymas nenuoseklus, emocijos itin labilios, greit apsiverkia; dažnai prieštarauja pats sau prieš tai išsakytoms mintims; familiarus, neadekvačiai šypsosi, emocijos nebrandžios. S protinis atsilikimas yra gilesnis, kontaktas yra labiau apsunkintas. Remdamasi S ir T medicininiais dokumentais, gali teigti, kad negalima atmesti ar patvirtinti tikimybės, kad vaikai sako tiesą, bet jei jų parodymai daugiau ar mažiau sutampa, tada galima tikėti, kad sakoma tiesa. Žmonėms, turintiems lengvą, vidutinį ar sunkų protinį atsilikimą yra labiau išreikštas seksualinis potraukis, negebėjimas valdyti seksualinio potraukio socialiai priimtinu būdu ir ypač, jei atsiranda, kokie nors išoriniai dirgikliai, kaip pavyzdžiui, pornografinio filmo žiūrėjimas ir pan., kalbos apie seksualinį gyvenimą (1 t., b. l. 118-120).

2019 m. rugsėjo 30 d. liudytoja J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba asmens duomenų pažymoje nurodytoje įstaigoje ir pareigose. V. S. ir E. S. šeimoje, atlikdama savo pareigas, lankosi nuo 2019 m. vasario 20 d., iki tol šeimoje lankydavosi socialinė darbuotoja J. V.. Jai žinoma, kad šioje šeimoje abu vaikai turi vidutinį protinį neįgalumą. Socialiniai darbuotojai šioje šeimoje lankydavosi ir iki šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pagalba šeimai buvo teikiama dėl problemų, susijusių su vaikų auklėjimu, taip pat ir paaiškėjus, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padaryto seksualinio pobūdžio nusikaltimo, be to, kiek jai žinoma, abu vaikai kurį laiką dėl šios priežasties buvo patraukti iš šeimos ir gyveno (duomenys neskelbtini) Jai žinoma, kad E. S. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis negalėjo būti tuose namuose, kur gyveno jo šeima. Kiek kartų lankėsi šioje šeimoje iki šiol nei karto nematė Egidijaus jo namuose, kur gyvena jo šeima, t.y. sutuoktinė Valerija su vaikais S ir T. 2019 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisimena, buvo suorganizuota Šeimos atvejo peržiūra – posėdis ir E. S. šeimai buvo sudarytas pagalbos teikimo planas, kurio vienas iš įsipareigojimų, užsiregistruoti į Dainavos jaunimo centrą, užsiėmimai vadinasi ,,Streso valdymo grupės“, skirta tėvams, taip pat lankytis ,,Tėvystės įgūdžių grupėje STEP“. Kiek jai žinoma, Valerija tikrai lankėsi visuose organizuojamuose užsiėmimuose, ne tik paskirtuose. Kiek jai teko šiuo laikotarpiu bendrauti su vaikais, jie jos akivaizdoje verkdavo, kad apie tėtį prikalbėjo netiesos ir kad nori, kad tėtis greičiau grįžtų namo. Negali tvirtinti, kad vaikai galėjo taip kalbėti kieno nors įtakoti. Kiek suprato bendraudama su šia šeima vaikai pasiilgę tėčio, nori, kad jis būtų su jais. V. S. stengiasi konsultuotis su ja ir kitais darbuotojais dėl iškylančių problemų, pati stengiasi ieškoti problemų sprendimo būdų, sakė, kad padės užsiregistruoti vyrui konsultacijoms pas psichologą. Kiek teko bendrauti su E, jai jis pasirodė motyvuotas lankyti tėvystės įgūdžių grupes, kad galėtų grįžti į šeimą. Neteko matyti nei V, nei E neblaivių ar netinkamai besielgiančių su vaikais, jos akivaizdoje vaikai nesiskundė tėvo ar mamos netinkamu elgesiu (1 t., b. l. 129-130).

2019 m. vasario 20 d. liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba asmens duomenų pažymoje nurodytoje klinikoje, vaikų chirurgu. Gavęs pranešimą, kad turi atvykti apklausai į policiją dėl paciento T. S., jis perskaitė šio paciento ligos istoriją, kad prisimintų šį atvejį, todėl ir parodymus duos remdamasis šiais dokumentais. 2017 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena į LSMUL Kauno Klinikų konsultacinę vaikų kliniką, kreipėsi pacientas T. S. su mama dėl nusiskundimų siaura apyvarpe, berniukui buvo skirtas konservatyvus gydymas, būklei negerėjant, buvo rekomenduotas chirurginis gydymas, cirkumcizija (apipjaustymas). T. S. stacionarizuotas gydymui 2017 m. liepos 24 d., tą pačią dieną operuotas, kitą parą, esant normaliai pooperacinei eigai, išrašytas iš ligoninės. Patarta priežiūra, kontrolė. Pacientams ir jų atstovams konsultacijų ar pooperacinių rekomendacijų metu būna paaiškinama anatomija, fiziologija, higiena. Kadangi nusiskundimai yra dėl anatominių dalykų, todėl seksualinio švietimo temomis nekalbama. Jei su pacientu berniuku atvykusi jo atstovė motina ir pareikštų, kad jai nesmagu kalbėti apie lytinių organų higieną ir anatomiją su vaiku, neatmestina, kad jis pasiūlytų apie anatomijos ir higienos klausimus su berniuku pasikalbėti tėčiui. Jis ir pats visada paaiškina minėtus ligos ir pooperacinės eigos aspektus, t.y. apie anatomiją ir lytinių organų higieną, bet lytinio švietimo tema nekalba ir rekomendacijų neteikia, nors jei ir būtų klausiama, būtų pateikiamos medicininės rekomendacijos (1 t., b. l. 115-116).

2019 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis: (duomenys neskelbtini), Kaune. Protokole užfiksuota, kad atvykus prie penkių aukštų daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) ir patekus į butą, pažymėtą Nr. 53 yra prieškambaris, virtuvė, higienos kambarys ir du gyvenamieji kambariai. Prieškambario kairėje pusėje yra durys į kambarį Nr. 1. Kambaryje tarp priešakinės sienos ir dešinėje pusėje, esančios sienos stovi medinis šviesiai rudos spalvos stalas, ant stalo lentynėlės stovi kompiuterisCOMPUTERS ACC-5AD Nr. 8578, kuris yra paimamas Nr. 1 (1 t., b. l. 20-43).

2019 m. birželio 17 d. Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo valdybos specialisto išvada Nr. 20-IS1-670, kurioje matyti, kad informacinių technologijų tyrimui buvo pateiktas iš įvykio vietos paimtas stacionarus kompiuteris ACC-5AD, atlikus tyrimą buvo rastos 3 vaizdo bylos, galimai pornografinio turinio. Rasta Skype internetinio susirašinėjimo programa. Rastos bylos ir Skype susirašinėjimai įrašyti į DVD-R diską. Taip pat buvo rastos 3 ištrintos vaizdo bylos, galimai pornografinio turinio. Jos įrašytos į DVD-R diską. Rasta visa interneto naudojimosi istorija pateikta DVD-R diske. Galimai pornografinio turinio svetainės pateiktos DVD-R diske. Taip pat konstatuojama, kad kompiuteryje nerasta informacijos, susijusios su nepilnamečių asmenų pornografija (2 t., b. l. 92-93).

2019 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokolu, kuriame matyti, kad apžiūrėtas prie 2019 m. birželio 17 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-670 pateiktas DVD-R kompaktinis diskas. Apžiūros metu kompiuteriu atidarius kompaktinį diską, matomi keturi aplankai: ,,Galimai pornografija“, ,,Internetiniai tinklapiai“, ,,Pornografiniai tinklapiai“, ,,Skype“. Atidarius aplanką ,,Galimai pornografija“, matomi šeši aplankai, kuriuose yra pornografinio turinio filmai, kuriuose vaizduojami suaugę asmenys, filmų įkėlimo data 2010 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. vasario 10 d. Atidarius aplanką ,,Internetiniai tinklapiai“ ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Atidarius aplanką ,,Pornografiniai tinklapiai“, matomi prisijungimai prie pornografinių tinklapių 2018 m. spalio 28 d. 20:01 val.; 2018 m. spalio 22 d. 17.10 val.; 2015 m. birželio 11 d. 01:19 val.; 2015 m. balandžio 17 d. 20:41 val.; 2015 m. balandžio 26 d. 00:55 val.; 2015 m. gegužės 14 d. 02:36 val.; 2015 m. gegužės 21 d. 00:10 val.; 2015 m. balandžio 16 d. 00:42 val.; 2015 m. kovo 26 d. 00:09 val.; 2015 m. vasario 25 d. 23:28 val.; 2013 m. gegužės 10 d. 11:04 val.; 2013 m. balandžio 7 d. 00:57 val.; 2013 m. kovo 22 d. 00:00 val.; 2013 m. kovo 21 d. 23:59 val.; 2012 m. rugsėjo 20 d. 23:36 val.; 2011 m. gruodžio 6 d. 23:53 val. Atidarius aplanką ,,Skype“ informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui nepastebėta (2 t., b. l. 94-97).

2019 m. vasario 26 d. Globos namų (duomenys neskelbtini) vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro pateiktos nepilnamečių T. S. ir S. S. įvertinimo išvada ir ilgalaikes kompleksinės pagalbos rekomendacijos matyti, kad:

nepilnamečio T. S., galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje teigiama, kad T. S. globos namuose (duomenys neskelbtini) vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, Pagalbos centre (toliau – Pagalbos centras) apgyvendintas vienas be suaugusio lydinčio asmens nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 11 d. Į Pagalbos centrą vaikiną atvežė jo mama V. S.. Atvykimo metu T nerimauja, tačiau gana greitai adaptuojasi prie naujos vietos ir žmonių. Pagalbos centre laisvą laiką linkęs leisti kartu su broliu, žiūrėdamas televizorių arba skaitydamas religinio turinio tekstus. Vaikinas noriai bendrauja su Pagalbos centro darbuotojais, stengiasi padaryti gerą įspūdį, gauti individualaus dėmesio. Nepaisant išreikšto kontakto su psichologe bei individualaus jos dėmesio siekio, stebimas didelis gynybiškumas kalbantis emociškai reikšmingomis temomis (šeima, šeimos narių tarpusavio santykiai, lytiškumas). Šių pokalbių metu tik trumpai, lakoniškai atsakinėja į pateikiamus klausimus. Projekcinėse veiklose, atsiskleidžia T emociniai sunkumai - nerimas, įtampa, nepasitikėjimas - sietini su tarpasmeninėmis patirtimis šeimoje. Apie tai liudija itin stipriai išaugantis vaikino gynybiškumas, kalbantis šeimos tema: konsultacijų metu jis kartoja „pas mus šeimoje viskas gerai“. Tačiau vaikino žodžiais abejoti verčia, konsultacijų metu spontaniškai pasidalijamos situacijos apie galimai traumuojančias bei jo psichiką neigiamai veikiančias, tarpasmenines patirtis šeimoje. T pasakoja, apie patirtą smurtą (fizinį, psichologinį, nepriežiūrą) iš senelio („mušdavo per galvą, negražiai vadindavo“, „senelis buvo piktas“, „baisu ten būdavo“, „duodavosi jie ten“), stebėtą tėčio smurtą prieš mamą („mušė tik du kartus“, „vieną kartą S buvo iškvietęs policiją“), tėčio rodytą jo amžiaus neatitinkančią seksualinio turinio vaizdo medžiagą („tėtis sakė, kad pasiutusią kekšę pasiėmė ir davėsi jie ten.“), mamos kritiškumo stoka, dalinantis vaikų amžiaus ir pažintinių gebėjimų neatitinkančia informacija su jais („mama pasidarė du abortus. Sakė, taip padarė, kad negimtų tokie kaip mes“). Kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastis T teigia, kad „pridirbo čia mums ta psichiatrė, sakė, kad niekam nesakys, o čia dabar turime važiuoti“. Jis aktyviai neigia, kad informacija, kurią pasidalijo brolis su mokyklos specialistais yra tiesa, sako, kad „S čia visko prisigalvoja“. Vėliau, vertinimo metu, nuolat psichologei primena, kad jų šeimoje „buvo visko, kaip ir visur, bet dabar jau viskas gerai“. Pastebima, kad vertinimo metu vaikinas nei karto spontaniškai, nei klausiamas tiesiogiai, nekalba apie tėtį, kai tuo tarpu apie kitus šeimos narius epizodiškai dalijasi. Toks stiprus tėčio temos vengimas, leidžia kelti prielaidas apie įtemptą tarpusavio santykį su tėvu. Klausiamas tiesiogiai apie, galimai netinkamą tėčio elgesį jo arba jo brolio atžvilgiu, tokia galimybę aktyviai neigia. Vėliau, spontaniškai pasidalija, kad yra matęs S laiptinėje „užlipusį ant draugo“. Tikslinantis nurodo, kad abu berniukai buvo su rūbais, S gulėjo ant draugo ir jiedu bučiavosi. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog T aktyviai neigia galimą seksualinio pobūdžio prievartos patyrimą artimoje aplinkoje, jo spontaniškai pasidalijamas turinys apie galimai, turimas patirtis šiuos žodžius paneigia. T pasakoja, apie tėčio rodytą seksualinio turinio vaizdo medžiagą. Kalbant lytiškumo temomis stebimos aptariamam turiniui adekvačios gėdos reakcijos. Pastebima, kad vaikinas nuolat pabrėžia įvairias moralinės/religinės normas „taip negalima“, „kunigas sako, kad taip negražu“, „pas mus nevyksta tokie dalykai, mes krikščioniška šeima“, kas liudija apie jo stiprų „geras“ ir „blogas“ suvokimą, kas galimai, veikia jo atsiskleidimą. Išaugantis gynybiškumas kalbantis šeimos ir lytiškumo temomis, nuolat pabrėžiamos moralinės/religinės normos bei nenuoseklūs pasakojimai apie patirtis namuose, neleidžia atmesti prielaidos apie galimai patirtą seksualinę prievartą (1 t., b. l. 142-144).

Nepilnamečio S. S., galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, iš kurios matyti, kad S. S. globos namuose (duomenys neskelbtini) Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, Pagalbos centre apgyvendintas vienas be suaugusio lydinčio asmens nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 11 d. Į Pagalbos centrą vaikiną atvežė mama V. S.. Atvykimo metu S nerimauja, tačiau gana greitai adaptuojasi prie naujos vietos ir žmonių. Buvimo Pagalbos centre metu stebimi vaikino savireguliacijos sunkumai (sunkiai valdomas, linkęs veikti impulsyviai, kyla sunkumų laikantis susitarimų, išlaikant tinkamas asmenines ribas, linkęs jas pažeisti, pykčio metu muša brolį, stumdosi). Buvimo Pagalbos centre metu S nesiekia kontakto su kitais vaikais, neįsitraukia į bendras veiklas su jais. Su naujai sutiktais suaugusiais, greitai mezga kontaktą, tačiau santykis išlieka paviršutiniškas. S motyvacija psichodiagnostiniam tyrimui netolygi, noriai ateina į konsultacijas, santykyje yra įsitraukęs, atvirai dalinasi savo patirtimis, noriai atlieka užduotis. Sunkumų kyla struktūruotose užduotyse laikantis instrukcijų, stebimi dėmesio išlaikymo sunkumai, reikalingas paskatinimas veiklos pabaigimui. Tokie vaikino ypatumai, gali būti siejami su jo intelektinėmis charakteristikomis. Vertinimo metu atsiskleidžia Simo emociniai sunkumai, nerimas, įtampa sietini su tarpasmeninėmis patirtimis šeimoje. Tiek vaiko pasakojimuose, tiek projekcinėje veikloje atsispindi įtempti santykiai su broliu ir tėčiu. Konsultacijų metu S spontaniškai dalinasi traumuojančiomis bei neigiamai jo psichiką veikiančiomis patirtimis. S pasakoja apie patiriamą fizinį bei emocinį smurtą iš tėčio („bijau aš jo, jis labai griežtas, keikiasi, daužo stiklus, mušasi), stebėtą tėčio smurtą prieš mamą („tėtis smarkiai ją daužo, buvo su peiliu pašokęs prieš mamą norėjo užmušti“), tėčio rodytą jo amžiaus neatitinkančią seksualinio turinio vaizdo medžiagą („duodasi jie ten, čiulpia, baisu ten“). Vertinimo metu išryškėja adekvačios mamos reakcijos stoka į galimą pavojų vaikams bei jos pasyvumas. Vertinimo metu išryškėja ryškus neatitikimas tarp vaikino fizinės ir emocinės brandos. Stebimi emocijų diferenciacijos sunkumai, sunkiai skiria emocijas, negali susieti jų su situacijomis, numatyti kilimo priežasčių. Sutrikusi savireguliacija, emocijas linkęs reikšti impulsyviais veiksmais, negalvojant apie tokio elgesio pasekmes. Kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastis S pasakoja tiek apie brolio T, tiek apie tėvo netinkamą elgesį. S išsako, kad brolis T „davė pimpalą čiulpt, sakė laižyt užpakalį“. Tikslinantis papasakoja, kad visa tai vyko namuose, matant tėčiui. Taip pat S dalinasi ir apie kitas patirtis su broliu „T laiptinėje sakė, man nusimauti kelnes ir bučiavo mano pimpalą“. Konsultacijų eigoje S pasakoja apie galimai, netinkamą tėvo elgesį, kuomet ne tik neužtikrinama vaiko apsauga nuo netinkamo ir psichiką žalojančio turinio, tačiau, pasak vaikino, tikslingai rodoma seksualinio turinio medžiaga, kurios metu „tėtis nusimauna kelnes, liečia savo pimpaliuką ir jam bėga sperma“. Šių pasidalinimų metu stebimas stiprus berniuko nerimas ir gėdos reakcijos. Vertinimo metu stebimas, susirūpinimas lytiškumo tema, kuris reiškiasi tiek dideliu interesu pokalbiams apie intymias patirtis, tiek piešiniuose (brolis T ir tėtis vaizduojami su lytiniais organais. Tikslinantis S paaiškina, kad „čia yra pimpalai ir iš jų bėga sperma“). S stokoja žinių lytiškumo tema: neskiria atvirų ir intymių kūno vietų, nežino su kūno saugumu susijusių taisyklių. Vertinimo metu sudėtinga atskirti, kiek tai sietina su intelektinių gebėjimų ypatumais, edukacijos lytiškumo tema stokos, kiek su negatyviomis patirtimis. Apibendrinus vertinimo metu surinktos medžiagos duomenis, galima kelti prielaidą apie S galimai patirtą seksualinį smurtą. Vaikino naivumas, patiklumas, intelektinės charakteristikos, žinių lytiškumo tema, stoka gali jį daryti pažeidžiamą išnaudojimui (1 t., b. l. 147-148).

2019 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktų T. S. ir S. S. sveikatos raidos istorijų bei dokumentų kopijų (1 t., b. l. 151-161).

2015 m. rugsėjo 24 d. mokinio S. S. charakteristikos matyti, kad nurodyta apie išaiškėjusį S. S. seksualizuotą elgesį (1 t., b. l. 152).

2019 m. rugsėjo 16 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. S-6-(13.8) Kauno (duomenys neskelbtini) pateikta T. S. ambulatorinė asmens sveikatos istorija. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimą T. S. ambulatorinę asmens sveikatos istoriją sudaro 12 lapų. Pirmas įrašas 2018 m. kovo 29 d., kuriame nurodyta, kad berniukas priimtas į mokyklos 9 b klasę nuo 2019 m. kovo 26 d. 10 psl. matomi 2018 m. lapkričio 26 d. įrašai: ,,Berniukas ugdomas 10b lavinimo klasėje. Nusiskundimų sveikata neišsako. Obj. tvarkingos išorės, kiek nerimastingas, nuolat kalbantis, klausinėjantis. Supranta ir vykdo pavedimus. Į klausimus atsako nuosekliai, pagal prasmę, tačiau kalba skubotai, jaudinasi, nerimauja. Neklausiamas pradeda kalbėti apie blogą brolio elgesį, sakydamas, kad ,,jis viską meluoja, išsigalvoja“, nors nepaaiškina, ką būtent. Staiga ima pasakoti apie tai, kad jam teko pačiam skambinti ir kviesti policiją, kai ,,tėtis mušė mamą“. Nurodo, jog tokie įvykiai buvo rugsėjo ir spalio mėn. Kalbėdamas apie tai, jaudinasi, akyse ašaros. Pažymi, kad ,,yra labai baisu“. Klausiant ar jo atžvilgiu nebuvo smurto ar netinkamo elgesio, skubotai neigia, įtikinėja, vėl kaltina brolį, nors nieko neklausiamas. Vienuoliktame puslapyje matomi įrašai: mąstymas nuoseklus. Mokyklinės žinios silpnos, tačiau sugeba paskaityti trumpą tekstą, atlikti aritmetinius veiksmus dvidešimties ribose. Mąstymas konkretus. Intelektiniai gebėjimai labai žemi. Labilių emocijų, yra vidinė įtampa, nerimas, nesaugumas. gynybiškas, nėra atviras, nepasitikintis. Kartoja ,,dabar viskas gerai, ten buvo anksčiau“, tačiau vengia kalbėti apie tai, kas vyko, nedetalizuoja. F7.1.1 vidutinis protinis atsilikimas, elgesio reikšmingas sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Įrašų pabaigoje matomas spaudas, kuriame nurodyta: gyd. Vitalija S. K. (1 t., b. l. 162-163).

Moteris: S paklausyk, ne taip buvo, ne taip buvo, su manim pakalbėjo, manęs paklausė ko tavęs paklausė, pirma sako, ko paklausė, kodėl jūs kreipėtės pagalbos, aš atsakiau, kad jisai atsikėlė, mėto daiktus, viską daužo ir eina ramus, sakau ir patikėtumėt....( neaiškus tekstas), ko jam, ką padėt, galima padėt jinai žino, kad tave buvo į ligoninę išvežę ir viską ir ji paskui tavęs klausė, S. Kodėl tu taip elgiesi, ką tu darai, kas tave nervina? o tu iš karto pasakei, man nepatinka. Kas nepatinka?, tėtis. Kodėl tau tėtis nepatinka? už tai, kad jis negražiai daro. Kodėl jis negražiai daro? aš dabar jau negaliu, kad aš tau.

S: aš galiu pasakyti, aš galiu Tomas pasakyti?

Moteris: o tu pasakei, kad man nepatinka kaip tėtis čia yra?

Vyras: o tu pats pasakei ant tėčio, nu?

Vyras: o tai kodėl ant manęs pasakei?

Vyras: o tai, kodėl ant tėčio pasakei visokių?

S: dar jisai vieną kartą mokykloj pasakojo apie tėtį, buvo policija, atvažiavę mentai, dar jie pasakojo, pasakojo.

BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.