Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus) ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui D. Š. (ieškovo pusėje) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-03-24 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-07, kuriame konstatuota, kad atsakovas A. G. savavališkai vykdo statybos darbus, t.y. pastatė tvorą (iš lentų, metalinių stulpų su cokoliu, aukštis iki 2 m.) ant D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Minėtame akte daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Tas pats departamentas 2009-06-29 surašė A. G. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (100)-1.55-1003, kuriame pareikalavo atsakovo savo lėšomis iki 2009 m. liepos 31 d. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ant D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), likviduoti visus savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. 2009-08-24 faktinių aplinkybių nustatymo akte konstatuota, kad A. G. neįvykdė departamento 2009 m. birželio 29 d. reikalavimo Nr. (100)-11.55-1003 ir iki 2009 m. liepos 31 d. nenugriovė pastatytos tvoros, esančios D. Š. žemės sklypo ribose.

Kaip matyti iš ieškinio, dubliko ir kitų procesinių dokumentų, pasak ieškovo, atsakovo pastatyta tvora laikytina savavališka statyba dėl dviejų priežasčių: 1) tvora pastatyta neturint supaprastinto statinio projekto, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; 2) tvora pastatyta ant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Taigi, ieškinys teismui pareikštas iš esmės dviem pagrindais. Tačiau teismo posėdžio (2012-09-13) metu ieškovo atstovė šių ieškinio pagrindų nebepalaikė, nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas dėl to, jog tvora pastatyta ant besiribojančių žemės sklypų ribos be kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu savo reikalavimus grindė iš esmės visiškai nauju pagrindu, t.y. kad ginčytina tvora pastatyta ant besiribojančių žemės sklypų ribos be vieno iš žemės sklypo savininko sutikimo, tačiau šiam pagrindui pateikti ieškovas nesilaikė nustatytos tvarkos ir termino. Ieškovas nepateikė teismui rašytinio pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Šioje byloje atsakovas prieštaravo pavėluotam ieškinio pagrindo pakeitimui. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes ir konstatavęs, kad bus užvilkintas bylos nagrinėjimas, 2012-09-13 protokoline nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl termino nustatymo ieškinio pagrindo pakeitimui. Ieškovas buvo pasyvus, t.y. netinkamai įgyvendino savo procesines teises, todėl jam tenka ir dėl to atsiradusios neigiamos teisinės pasekmės. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovo atstovės tik 2012-09-13 vykusio teismo posėdžio metu nurodytas naujas ieškinio pagrindas, kad atsakovo pastatyta tvora ant besiribojančių žemės sklypų ribos yra nelegalus statinys dėl to, kad jo statybai nebuvo gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas, yra siurprizinė aplinkybė atsakovui, pažeidžianti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12 str., 17 str.), ši aplinkybė teismui turėjo būti teikiama keičiant ieškinio pagrindą nustatyta tvarka ir terminu, tačiau to tinkamai ir laiku nebuvo padaryta, todėl minėta aplinkybė šiuo atveju tampa teisiškai nereikšminga. Kita vertus, ta aplinkybė, kad ginčijama tvora stovi ant besiribojančių žemės sklypų ribos nėra įrodyta. Ieškovui siekiant, jog atsakovas būtų įpareigotas nugriauti tvorą dėl to, kad ji pastatyta be supaprastinto projekto ar dėl to, jog atsakovas neturi kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo - turėjo būti surašomas savavališkos statybos aktas, kuriame būtų nurodyti minėti pažeidimai, atsakovui turėjo būti suteiktas terminas pažeidimams pašalinti ir pan. Kitoks taikytinos teisės aiškinimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas teismui tokio dokumento nepateikė. Byloje esantys faktinių duomenų patikrinimo aktai nelaikytini tokiais dokumentais, nes jie neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų, jų priėmimo procedūrų ir pan., taigi ieškovo nurodoma aplinkybė yra ir nepagrįsta.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliantas skundą grindė argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė proceso normas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2012-09-13 teismo posėdžio metu pateiktas 2012-09-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK (23.31)-2693 (toliau-Aktas), kuriame nurodyta, kad ginčo statinys pagal UAB „Minorante" parengtą žemės sklypų planą yra ant žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribos yra naujas ieškinio pagrindas. Pažymėtina, kad pateiktas minėtas Aktas yra tik faktines aplinkybes patvirtinantis dokumentas, kuris turi tik papildomą įrodomąją galią, kad ginčo statinys pastatytas pažeidžiant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir yra ieškinio reikalavimų pagrindas. Atsižvelgiant į tai, faktines aplinkybes nurodančio dokumento pateikimas nėra ieškinio pagrindo pakeitimas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aukščiau nurodyta faktinė aplinkybė turėjo būti teikiama keičiant ieškinio pagrindą, o to tinkamai ir laiku nepadarius, minėta aplinkybė tampa teisiškai nereikšminga. Pažymėtina, kad faktinė aplinkybė nėra ginčo tarp šalių objektu, nes ginčo esmę sudaro tai, ar atsakovo pastatytas ginčo statinys yra pastatytas savavališkai. ginčas yra dėl nustatyto savavališkos statybos fakto pagrįstumo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą kad, byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo tvora stovi ant besiribojančių sklypų ribos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog būtent statytojui (atsakovui) tenka pareiga turėti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai) todėl būtent atsakovui ir tenka procesinė pareiga įrodyti šių Statybos įstatymo reikalavimų tinkamą įvykdymą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjau atveju, tai kad statinys yra pastatytas ne ant sklypo ribos atsakovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, nes byloje esančių įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savavališkai pastatė ginčo statinį. Aplinkybės, kad statinys nėra pastatytas ant sklypo ribos, nenurodė ir bylą dėl žemės sklypo ribų nustatymo nagrinėję teismai. Pažymėtina ir tai, kad nei savavališkos statybos aktas, nei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius teismine tvarka atsakovo nebuvo apskųsti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą-savavališką statybą buvus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad ieškovo argumentas, kuriuo jis nesutinka su ieškinio pagrindo pakeitimu, yra neteisėtas. Ieškovas ieškinį grindė savavališkos statybos aktu, kuriame buvo fiksuota aplinkybė, jog atsakovas tvorą pastatė ant kaimynui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Priėmus teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl ginčijamų žemės sklypų ribų, tapo aišku, kad inspekcijos surašytu aktu konstatuotas teisės pažeidimas neatitinka tikrovės, todėl atitinkamai išnyko ieškovo ieškinio pagrindas. Tada ieškovas ėmė teigti, kad tvora stovi ant sklypų ribos ir tam pagrįsti pateikė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, o nauju ieškinio pagrindu nurodė, kad tokiu atveju yra reikalingas gretimo sklypo savininko sutikimas. Teismas pagrįstai neleido ieškovui paskutinio teismo posėdžio metu pakeisti ieškinio pagrindo, o jeigu būtų ir sudarytos tokios galimybė, tai ieškovas visų pirma privalėtų atlikti Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatytus veiksmus. Savavališka statyba turi būti fiksuojama teisės aktų patvirtintu savavališkos statybos aktu, kuris yra pirminis ir pagrindinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas savavališkos statybos faktas, fiksuojami konkretūs pažeidimai, ir tik šio dokumento, o ne faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto pagrindu inspekcija turi teisę reikalauti iš pažeidėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, ieškovo pateiktas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas yra netinkamas įrodymas, nes dokumente nėra nurodytas asmuo, surašęs dokumentą, dokumente užfiksuotų aplinkybių nėra patvirtinęs patikrinimą atlikęs asmuo, dokumentas yra ne tik iš esmės anoniminis, tačiau ir jame užfiksuoti duomenys yra akivaizdžiai nepatikimi ir netikslūs, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad patikrinimo metu buvo naudojama tik metrinė liniuotė. Nenaudojant specialių tam skirtų prietaisų, su metrinės liniuotės pagalba nustatyti sklypų ribas ir atitinkamai padaryti išvadas, kad tvora stoviu ant sklypų ribos, nėra galima, todėl toks dokumentas neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų ir juo vadovautis nagrinėjant ginčą negalima. Neteisėtas ieškovo argumentas, kad atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, jog tvora stovi ne ant ribos su gretimu sklypu, nes atsakovas atsikirto į tuos argumentus, kurie buvo pateikti su pradiniu reikalavimu, o pakeistas ieškinio pagrindas nebuvo teismo priimtas, todėl nebuvo dėl ko ir atsikirsti. Taip pat neteisėtas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis išnagrinėtos dėl žemės ribų bylos nustatytomis aplinkybėmis, nes kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog ankstesnis įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje ar administracinėje byloje sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims, o tokiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės taip pat turi prejudicinę galią.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Dėl apelianto argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog 2012-09-13 teismo posėdžio metu pateiktas 2012-09-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK(23.31)-2693, kuriame be kita ko nustatyta, kad ginčo statinys- tvora pagal 2009-12-14 UAB „Minorantė“ parengtą žemės sklypų planą yra ant žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ribos, yra naujas ieškinio pagrindas.

CPK 135 straipsnis nustato, kad ieškinyje turi būti nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Ieškinio dalykas yra materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindą sudaro teisinis ir faktinis reikalavimo pagrindas. Nuo faktinio ieškinio pagrindo reikia skirti teisinį ieškinio pagrindą – ginčo santykiui taikytinas materialinės teisės normas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva, tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Faktinis ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios ieškovo turimą teisę ar interesą, taip pat faktai, patvirtinantys ieškovo teisės ar intereso pažeidimą arba ginčijimą, kuriais grindžiami reikalavimai atsakovui. Gali būti reiškiamas tas pats reikalavimas, tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau faktinis pagrindas –konkretų pažeidimą apibūdinančios, jį individualizuojančios faktinės aplinkybės gali būti iš esmės skirtingos, t. y. apibūdinančios šį pažeidimą kaip atskirą, pažeidžiantį kitas konkrečias subjektines teises ir interesus, ir tokiu atveju ieškinys nėra vertinamas kaip tapatus. Jeigu sutampa ieškinyje ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir teisinis pagrindas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad sutampa ieškinio pagrindas. Taigi ieškinio dalyką, t. y. ginamų teisių ribas, atskleidžiantys duomenys yra bylos dokumentuose ieškovo įvardijami konkretūs jo teisių pažeidimai, kas ir sudaro faktinį ieškinio pagrindą.

Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas ir atitinkamai teisinis ieškinio pagrindas yra savavališką statybą reglamentuojančių teisės aktų taikymas, o faktinis ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios ieškovo (viešo) intereso pažeidimą. Nors apeliantas skunde nurodė, kad 2012-09-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK(23.31)-2693 yra tik faktines aplinkybes patvirtinantis dokumentas, tačiau neteisingai vertino, kad jis nėra ieškinio faktinis pagrindas. Apelianto vertinimu, ginčo esmę sudaro tai, jog atsakovo pastatytas ginčo statinys yra pastatytas savavališkai, todėl teismas privalėjo ištirti ir įvertinti visas aplinkybes ir visus jas pagrindžiančius įrodymus, kad padaryti pagrįstą išvadą – savavališka atsakovo statyba ar ne. Su tokiu apelianto argumentavimu negalima sutikti, nes pačią sąvoką „ginčo esmė“ galima aiškinti tik kaip ieškinio pareiškimą, t.y. ginčo esmė turi būti pagal jau minėtą CPK 135 straipsnyje nustatytą tvarką išdėstyta ieškinio pareiškime, kuriame ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškiai atriboti ir apsprendžia kiekvieno konkretaus ginčo nagrinėjimo ribas, numatant, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, ieškovas turi teisę pakeisti arba ieškinio dalyką, arba ieškinio pagrindą (CPK 141 str.1d.), kas taip pat patvirtina ieškinio dalyko ir pagrindo procesinę svarbą ir jų atskirtinumą.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vertino, kad ieškovas 2012-09-13 teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės, nepalaikęs ieškinio pareiškime nurodytais faktiniais pagrindais pareikšto ieškinio, o prašęs jį tenkinti dėl naujai nurodomos faktinės aplinkybės, kurią grindė pateiktu 2012-09-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK(23.31)-2693, reikalavimus grindė visiškai nauju ieškinio faktiniu pagrindu. Pirmosios instancijos teismui atsisakius tenkinti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, buvo padaryta teisėta išvada, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog ginčytina tvora pastatyta ant besiribojančių žemės sklypų ribos be vieno iš žemės sklypo savininko sutikimo, kuri buvo grindžiama 2012-09-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK(23.31)-2693, tapo teisiškai nereikšminga ginčo iš esmės išsprendimui, nes minimas įrodymas grindė faktinę aplinkybę, kuri nebuvo susijusi su byla (CPK 180 str.).

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą išvadą, teigdamas, jog ieškovas galėjo priimti sprendimą ir kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tik nustatyta tvarka surašyto savavališkos statybos akto ir tik jame nustatytų pažeidimų pagrindu, yra atmestina kaip neteisėta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad siekiant nustatyti, ar statyba atlikta laikantis statybos procesą reglamentuojančių reikalavimų, gali būti sprendžiama pagal tai, ar buvo užfiksuota savavališka statyba ir taikytos su savavališka statyba susijusios priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-406/2003). Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis), kuri turi teisę tikrinti statinių statybos teisėtumą, sustabdyti statybą, atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą (nurodyto straipsnio 3 dalies 4 punktas). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jam priskirtą kompetenciją, ir nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą ir iš statinio ar jo dalies savininko, valdytojo, naudotojo, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo pareikalauja savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Taigi įstatyme nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kompetencija nustatyti savavališkos statybos atvejus ir spręsti dėl priemonių joms taikymo. Savavališkos statybos nustatymas atliekamas administracine tvarka, laikantis tam nustatytų procedūrų ir atlikus statinio statybos vietoje patikrinimą. Visa tai atlieka nurodyta administracinė institucija. Tik kilus ginčui dėl šios institucijos surašyto akto ir (ar) jo padarinių taikymo teismas patikrina savavališkos statybos akto surašymo ir numatytų savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių teisinį pagrįstumą. Taigi, pagal Statybos įstatymo nuostatas savavališkos statybos faktas nustatomas administracine tvarka kompetentingai institucijai surašius savavališkos statybos aktą, o faktinė padėtis nereiškia savavališkos statybos fakto, kol tai nėra nustatyta tvarka konstatuota statybų valstybinę priežiūra atliekančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Savavališkos statybos nustatymas atliekamas administracine tvarka, laikantis tam nustatytų procedūrų ir atlikus statinio statybos vietoje patikrinimą bei tam įgaliotai administracinei institucijai surašius savavališkų statybų aktą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas išvadas, kad savavališkos statybos aktas yra tas pirminis ir pagrindinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas savavališkos statybos faktas, nustatomi teisės aktų pažeidimai, dėl kurių statybos laikomos savavališkomis, ir, kad ieškovas galėjo priimti sprendimą ir kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tik konkretaus akto ir jame nustatytų pažeidimų pagrindu.

Apelianto motyvai, kad jam nedalyvavus civilinės bylos pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams D. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Nekilnojamojo turto projektai“, UAB „Minorantė“, VĮ „Registrų centras“, Vilniaus r. savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nagrinėjime Vilniaus rajono apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-51-723/2011), pirmosios instancijos teismas negalėjo savo sprendimo grįsti minėtoje byloje priimtu teismo sprendimu, yra atmestini. Priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18). Sprendimu nuspręsta nustatyti ieškovui A. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ribas, kurių pagrindas generalinis SB „(duomenys neskelbtini)“ planas ir SB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinta 2000-12-28 schema, ir 2009-12-14 UAB „Minorantė“ parengtas žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas. Todėl minėtos ribos yra privalomos visiems, ir atsižvelgiant į įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas ribas ieškovas privalėtų jau pirmiau minėta administracine tvarka nustatyti, ar ginčo tvora stovi ant sklypų ribos. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, susijusių su įrodymais dėl tvoros pastatymo ant sklypų ribos bei jų vertinimo, nes, kaip jau pirmiau argumentuota, šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos ginčo išnagrinėjimui.

Kiti apelianto argumentai, kad atsakovas privalėjo pateikti statybą leidžiantį dokumentą ir įrodyti Statybos įstatymo reikalavimų tinkamą įvykdymą, kad privalėjo pagrįsti, jog tvora yra pastatyta ne ant sklypo ribos, neįtakoja teisingo ginčo išnagrinėjimo ir teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimo, nes nėra susiję su ieškinio pagrindu, todėl dėl jų kolegija plačiau nepasisako.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus apie 726 Lt sumokėjimą už advokato teiktą teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos prašė priteisti iš ieškovo. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, spręstina, kad ieškovui iš apelianto priteistini 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus) 726 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G..