Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant M. Šapokaitei - Sosyan, dalyvaujant ieškovo atstovei R. Š., atsakovui A. G., jo atstovei adv. padėjėjai I. U., trečiajam asmeniui D. Š., jo atstovui adv. A. P., vertėjai G. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyriaus) ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui D. Š. (ieškovo pusėje) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti tvorą, savavališkai pastatytą ant D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę;

nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo (b.l. 1 - 3).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Tačiau paiškino, kad Vilniaus apygardos teismui 2012-05-11 nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-29 sprendimą, kuriuo naujai buvo nustatytos atsakovo ir trečiojo asmens besiribojančių žemės sklypų ribos, ieškinio pagrindas, kad atsakovas savavališkai pastatė tvorą ant trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo – neteko prasmės. Taip pat ieškovo atstovė nepalaikė ir ieškinio pagrindo, kad atsakovas ginčijamą tvorą pasistatė be supaprastinto statinio projekto (kurį turėjo patikrinti atitinkamas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas). Nepaisant to, ieškovo atstovė teismo posėdžio metu (2012-09-13) pareiškė, kad atsakovo ginčijama tvora yra nelegalus statinys, nes jis pastatytas ant besiribojančių žemės sklypų ribos be kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo. Šiam teiginiui pagrįsti, t.y. kad tvora stovi ant besiribojančių sklypų ribos, pateikė 2012-09-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK(23.31)-2693. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys turi būti tenkinamas.

Tiek atsakovas, tiek jo atstovė nesutiko su ieškovo atstovės teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais. Atsakovo atstovė nurodė, kad ši aplinkybė, t.y. kad tvora pastatyta be kaimyno sutikimo, nėra nurodyta 2009-03-24 savavališkos statybos akte kaip pažeidimas, todėl juo negalima remtis; taip pat šia aplinkybe nėra remiamasi ieškinyje, ši aplinkybė yra ieškinio pagrindo pakeitimas, tokio pagrindo pakeitimui, reikalaingas naujas savavališkos statybos aktas, nesutinka, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų pakeistas ieškinio pagrindas; nesutinka, kad ginčijama tvora stovi ant besirobojančių žemės sklypų ribos, ieškovas šios aplinkybės neįrodė, teigia, kad tvora stovi atsakovui priklausančio sklypo ribose, todėl kaimyno sutikimas iš vis nereikalingas; į bylą naujai pateiktas 2012-09-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas neatitinka tokiems dokumentms keliamų reikalavimų, todėl juo negali būti vadovaujamasi.

Tretysis asmuo ir jo atstovas palaikė ieškovo ieškinį. Teigė, kad nors 2012-09-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas turi tam tikrų trūkumų, nėra pareigūno pasirašytas ir pan., tačiau jis yra užregistruotas institucijoje, todėl jame užfiksuotais duomenimis glima vadovautis. Minėtas aktas aiškiai patvirtina, kad ginčo tvora stovi ant besiribojančių žemės sklypų, ji pastatyta be D. Š. sutikimo, t.y. neteisėtai, todėl ji turi būti nugriauta, vėliau atsakovas galės vėl pasistatyti tvorą pagal visus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-03-24 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-07, kuriame konstatuota, kad atsakovas A. G. savavališkai vykdo statybos darbus, t.y. pastatė tvorą (iš lentų, metalinių stulpų su cokoliu, aukštis iki 2 m.) ant D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4 - 5). Minėtame akte daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Tas pats departamentas 2009-06-29 surašė A. G. reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (100)-1.55-1003, kuriame pareikalavo atsakovo savo lėšomis iki 2009 m. liepos 31 d. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ant D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), likviduoti visus savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 7). 2009-08-24 faktinių aplinkybių nustatymo akte konstatuota, kad A. G. neįvykdė departamento 2009 m. birželio 29 d. reikalavimo Nr. (100)-11.55-1003 ir iki 2009 m. liepos 31 d. nenugriovė pastatytos tvoros, esančios D. Š. žemės sklypo ribose (b.l. 8).

Vėliau, t.y. 2010-04-02, buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. 40-317, kuriame užfiksuota daugiau pažeidimų (b.l. 9); teismo posėdžio metu (2012-09-13) teismui pateiktas dar vienas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK(23.31)-2693, surašytas 2012-09-10, kuriame be kita ko nustatyta, kad tvora pagal 2009-12-14 UAB „Minorantė“ parengtą žemės sklypų planą yra ant žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) ribos (akto 4 p.).

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-51-723/2011 pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovui D. Š. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo bei atsakovo priešieškinį dėl įpareigojimo patraukti savavališkai pastatytą tvorą ir grąžinimo į vietą sklypo ribas žyminčius stulpelius, 2011-03-29 sprendimu be kita ko A. G. ieškinį tenkino (pripažino neteisėtu ir negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-10 įsakymą Nr. 2.3-13022-(41) „Dėl D. Š. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo Vilniaus rajone“; nustatė A. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurių pagrindas generalinis SB „Riešė“ planas ir SB „Riešė“ patvirtinta 2000-12-28 schema bei 2009-12-14 UAB „Minorantė“ parengtas žemės sklypų Nr. 190, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. 191, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas), D. Š. priešieškinį atmetė (c/b Nr. 2-51-723/2011, III tomas, b.l. 27 - 44). Vilniaus apygardos teismas 2012-05-11 nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (c/b Nr. 2-51-723/2011, IV tomas, b.l. 16 - 27).

Ieškinys teismui pareikštas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Kaip matyti iš ieškinio, dubliko ir kitų procesinių dokumentų, pasak ieškovo, atsakovo pastatyta tvora laikytina savavališka statyba dėl dviejų priežasčių: 1) tvora pastatyta neturint supaprastinto statinio projekto, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; 2) tvora pastatyta ant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Taigi, ieškinys teismui pareikštas iš esmės dviem pagrindais. Tačiau teismo posėdžio (2012-09-13) metu ieškovo atstovė šių ieškinio pagrindų nebepalaikė, nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas dėl to, jog tvora pastatyta ant besiribojančių žemės sklypų ribos be kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo.

Byloje keliamas klausimas tik dėl atsakovo tvoros (jos dalies), kaip neteisėto statinio, kuri ribojasi su trečiojo asmens žemės sklypu, todėl teismas tik toje apimtyje nagrinėja bylą ir plačiau nepasisako.

Teismas visų pirma pažymi, kad tokio pobūdžio bylose (dispozityviose) nagrinėjimo teisme ribas apsprendžia ieškinio pagrindas ir dalykas. LR CPK 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškinys teismui buvo pareikštas dviems pagrindais, teismo posėdžio metu ieškovo atstovė šių pagrindų nebepalaikė. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu savo reikalavimus grindė iš esmės visiškai nauju pagrindu, t.y. kad ginčytina tvora pastatyta ant besiribojančių žemės sklypų ribos be vieno iš žemės sklypo savininko sutikimo, tačiau šiam pagrindui pateikti ieškovas nesilaikė nustatytos tvarkos ir termino. Ieškovas nepateikė teismui rašytinio pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Net ir laikant, kad toks poreikis iškilo vėliau, t.y. Vilniaus apygardos teismui 2012-05-11 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2011-03-29 sprendimą, kuriuo buvo naujai nustatytos šalių besiribojančių žemės sklypų ribos, palikus nepakeistą, ieškovas turėjo pakankamai laiko, kad nebūtų vilkinama byla, ieškinio pagrindui pakeisti, tačiau to laiku ir tinkamai nepadarė: teismas dar 2012-05-16 nutartimi, atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2012-05-11 nutartį, joje nustatytas faktines aplinkybes, pasiūlė ieškovui per 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos tikslinti ieškinį (b.l. 167 - 168); po minėtos Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo įvyko teismo posėdis, t.y. 2012-06-26, kuris buvo atidėtas, tačiau ieškinys taip pat nebuvo tikslinamas. Be to, teismas, dar iki civilinės bylos Nr. 2-51-723/2011 išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, siūlė ieškovui įstoti į minėtą bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, galimai su savarankiškais reikalavimais, nes minimoje byloje iš esmės dalis reikalavimų sutapo su šios bylos dalyku, tam, kad ginčijami klausimai būtų greičiau ir operatyviau išnagrinėti kartu, tačiau ieškovas šiuo siūlymu taip pat nepasinaudojo. Iš esmės ieškovo veiksmai rodo veikimą prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą (CPK 7 str.), kas neatitinka civilinio proceso tikslų, numatytų CPK 2 straipsnyje. Šioje byloje atsakovas prieštaravo pavėluotam ieškinio pagrindo pakeitimui. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes ir konstatavęs, kad bus užvilkintas bylos nagrinėjimas, 2012-09-13 protokoline nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl termino nustatymo ieškinio pagrindo pakeitimui. Ieškovas buvo pasyvus, t.y. netinkamai įgyvendino savo procesines teises, todėl jam tenka ir dėl to atsiradusios neigiamos teisinės pasekmės. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovo atstovės tik 2012-09-13 vykusio teismo posėdžio metu nurodytas naujas ieškinio pagrindas, kad atsakovo pastatyta tvora ant besiribojančių žemės sklypų ribos yra nelegalus statinys dėl to, kad jo statybai nebuvo gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas, yra siurprizinė aplinkybė atsakovui, pažeidžianti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus (CPK 12 str., 17 str.), ši aplinkybė teismui turėjo būti teikiama keičiant ieškinio pagrindą nustatyta tvarka ir terminu, tačiau to tinkamai ir laiku nebuvo padaryta, todėl minėta aplinkybė šiuo atveju tampa teisiškai nereikšminga.

Kita vertus, ta aplinkybė, kad ginčijama tvora stovi ant besiribojančių žemės sklypų ribos nėra įrodyta. Ieškovas šią aplinkybę įrodinėja per teismo posėdį pateiktu ir prie bylos prijungtu 2012-09-10 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK(23.31)-2693, kurio 4 punkte nustatyta, kad tvora pagal 2009-12-14 UAB „Minorantė“ parengtą žemės sklypų planą yra ant žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) ribos. Tačiau šis pateiktas dokumentas neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų, t.y. jame nenurodyta tarnautojo, surašiusio šį dokumentą vardas, pavardė ir pareigos, dokumentas nepasirašytas, todėl neaišku, kas už šio dokumento surašymą ir jame esančių duomenų tikrumą yra atsakingas. Tokiu dokumentu negalima vadovautis, jis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 177 str.). Be to, neaišku, kaip minėtame akte tarnautojas galėjo nustatyti, kad ginčo tvora stovi ant besiribojančių žemės sklypų ribos, jeigu, kaip byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, teismų sprendimais naujai nustatytos besiribojančių sklypų ribos nėra natūroje pažymėtos, tarnautojas atlikdamas tikrinimą nenaudoja jokių techninių priemonių, tik paprastą metrinę ruletę. Taigi, dokumentas, kuriuo ieškovas įrodinėja aplinkybę, kad ginčo tvora stovi ant besiribojančių žemės sklypų ribos, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, be to, jame užfiksuoti duomenys akivaizdžiai leidžia abejoti jų tikrumu. Pats atsakovas (jo atstovė) neigia, kad ginčo tvora stovi ant besiribojančių žemės sklypų ribos, teigia, kad tvora stovi atsakovui priklausančio žemės sklypo ribose. Iš teismų sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-51-723/2011 taip pat negalima nustatyti tikslią tvoros dislokacijos vietą, akivaizdu tik viena, kad tvora tikrai nestovi trečiajam asmeniui D. Š. priklausančiame žemės sklype. Byloje nėra kitų duomenų, kurie tvirtintų, kad ginčo tvora stovi ant besiribojančių sklypų ribos. Taigi, ieškovui neįrodžius aplinkybės, kad ginčo tvora tikrai stovi ant sklypų ribos, nėra ir pagrindo teigti, kad ji pastatyta neteisėtai, be kaimyninio sklypo savininko sutikimo.

Ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl kitų priežasčių.

LR statybos įstatymo 28 straipsnyje reglamentuojamas savavališkos statybos padarinių šalinimas. Pagal minėtą įstatymo straipsnį: pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal šio įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai - nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo), statinio ar jo dalies savininko ar kito atsakingo asmens nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) ar kitam atsakingam asmeniui savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka; savavališkos statybos aktą pateikia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui ar jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui; Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal Statybos įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) ar kito atsakingo asmens savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius; šiems reikalavimams įvykdyti nustatomas terminas; asmuo, kuriam pateikti nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir pan.; jeigu asmuo per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją jis pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri panaikina asmeniui pateiktą reikalavimą. Taigi, analizuojant tiek šio straipsnio nuostatas, tiek kitas Statybos įstatymo ir atitinkamų poįstatyminių teisės aktų (STR „Statybos sustabdymas, savavališkos statybos padarinių šalinimas“ ir kt.) nuostatas, tiek aktualias taisykles, tiek neteisėtos statybos fiksavimo metu galiojusias, akivaizdu ir sutiktina su atsakovo pozicija, kad savavališkos statybos aktas yra tas pirminis ir pagrindinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas savavališkos statybos faktas, nustatomi teisės aktų pažeidimai, dėl kurių statybos laikomos savavališkomis.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, 2009-03-24 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-07, kuriame konstatuota, kad atsakovas A. G. savavališkai vykdo statybos darbus, t.y. pastatė tvorą (iš lentų, metalinių stulpų su cokoliu, aukštis iki 2 m.) ant D. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Daugiau jokių pažeidimų minėtame savavališkos statybos akte nekonstatuota. Todėl ieškovas galėjo priimti sprendimą ir kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tik minėto akto ir jame nustatytų pažeidimų pagrindu. Ieškovas kreipėsi į teismą, tačiau minėtame akte nustatytas pažeidimo pagrindas, t.y. kad atsakovas savavališkai pastatė tvorą ant trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, šiuo metu jau yra išnykęs, dėl to ginčo byloje nebėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovui siekiant, jog atsakovas būtų įpareigotas nugriauti tvorą dėl to, kad ji pastatyta be supaprastinto projekto ar dėl to, jog atsakovas neturi kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo - turėjo būti surašomas savavališkos statybos aktas, kuriame būtų nurodyti minėti pažeidimai, atsakovui turėjo būti suteiktas terminas pažeidimams pašalinti ir pan. Kitoks taikytinos teisės aiškinimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas teismui tokio dokumento nepateikė. Byloje esantys faktinių duomenų patikrinimo aktai nelaikytini tokiais dokumentais, nes jie neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų, jų priėmimo procedūrų ir pan.

Kita vertus, net ir pripažinus ieškovo teiginius pagrįstais, atsižvelgiant į tai, kad atlikti statybos darbai (pastatyta tvora) iš esmės yra galimi, o ieškovo nurodamas pažeidimas objektyviai gali būti nesunkiai ištaisomas negriaunant tvoros, pavyzdžiui, atsakovui kreipiantis į teismą dėl leidimo statyti tvorą ant besiribojančių žemės sklypų ribos be kaimyno sutikimo patvirtinimo, ieškinio patenkinimas nagrinėjamoje byloje būtų neadekvati (neproporcinga) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ir prieštarautų bendriesiems teisės principams. Juo labiau, kad trečiasis asmuo jokių objektyvių duomenų dėl ko nesutinka, jog tvora skirtų jo ir atsakovo besiribojančius žemės sklypus, nenurodė. Iš trečiojo asmens pozicijos matyti, kad jis iš esmės nesutinka su sklypų ribomis, t.y. kvestionuoja įsiteisėjusius teismų sprendimus. Apskritai trečiojo asmens pozicija, teigiant, kad tegul atsakovas pirma nugriauna tvorą, paskui tegul vėl stato, rodo jo piktnaudžiavimą savo teisėmis. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis (CK 1.137 str. 3 d.).

Kaip minėta, civilinėje byloje Nr. 2-328-860/2012 buvo pareikštas priešieškinys, kuriuo be kita ko buvo prašoma įpareigoti A. G. patraukti savavališkai pastatytą tvorą; šioje byloje buvo keliamas klausimas, kad tvora pastatyta neteisėtai ir dėl to, kad nėra gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas; bylos medžiaga tvirtina, kad teismas šias aplinkybes aiškinosi ir dėl jų, kad ir glaustai, bet pasisakė; teismai A. G. priešieškinį atmetė, tad byla šiuo klausimu iš esmės yra išspręsta. Nors ieškovas minėtoje civilinėje byloje nedalyvavo ir šio fakto negalima pripažinti prejudiciniu (CPK 182 str. 2 p.) nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas šių duomenų negali nevertinti.

Teismas atmeta trečiojo asmens (jo atstovo) teiginius, kad atsakovui sklypų ribas, kurios nustatytos teismų įsiteisėjusiais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-51-723/2011, neįregistravus VĮ Registrų centre, jis negali gintis naujomis sklypo ribomis, t.y. naudoti to fakto, prieš pareikštą ieškinį – kaip nepagrįstus. Teismas pažymi, kad teisių registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjant šią bylą yra aktualios sklypo ribos, kurios nustatytos minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o ne tos, kurios šiuo metu yra įregistruotos VĮ Registrų centre.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 000 Lt. Teismas, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, nuostatomis, įvertinęs atsakovo patirtas išlaidas, atsižvelgęs į tai, kad daugumą teisinių paslaugų atsakovui teikė advokato padėjėja, į atstovų teiktas darbo ir laiko sąnaudas, nors byla tęsiasi pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau didžiąją jos dalį byla buvo sustabdyta, byla nėra itin sudėtinga, joje nesprendžiami nauji ir itin sudėtingi teisės klausimai ir pan., į kito proceso dalyvio patirtas atstovavimo išlaidas, t.y. trečiasis asmuo taip pat naudojosi profesionalaus teisininko – advokato pagalba, tačiau už teisines paslaugas patyrė daugiau negu dvigubai mažesnes išlaidas nei atsakovas, kuriam, kaip minėta, daugumą teisinių paslaugų suteikė advokato padėjėja, mano, kad atsakovo pagrįstos, racionalios ir būtinos atstovavimo išlaidos yra 2 000 Lt, todėl tokia bylinėjimosi suma jam ir priteistina. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas (CPK 47 str.). Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo D. Š. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, byloje dalyvavo ieškovo pusėje, todėl iš ieškovo ir trečiojo asmens lygiomis dalimis priteistina 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui (CPK 93 str., 96¹ str. 1 d., 98 str.). Iš trečiojo asmens taip pat priteistina pusę teismo patirtų pašto išlaidų, t.y. 15,73 Lt (31,46 Lt / 2), valstybei (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str.). Ieškovas nuo tokių bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus), į.k. 288600210, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš trečiojo asmens D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš trečiojo asmens D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,73 Lt (penkiolika litų ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.