Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-769-1093/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei M. V. dėl skolos priteisimo skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovė 2019 m. spalio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovei suteiktas 100 Eur vartojimo kreditas, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 37,50 Eur palūkanas ir 7,50 Eur administravimo mokestį, kredito grąžinimo data 2020 m. rugpjūčio 28 d. Sutartis buvo nutraukta 2020 m. kovo 29 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi 2020 m. kovo 3 d. pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į nurodytą atsakovės skolą. Ieškovė 2020 m. balandžio 6 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei.

16. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė, nesutikdama su sprendimo už akių dalimis, kuriomis netenkinti reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos; nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos bei negautų pajamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą

17. Apeliaciniame skunde apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis dėl nepriteistų 31,92 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties bei nepriteistų 32,13 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, nurodė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

20. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Apeliantė, prašydama priteisti 31,92 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 29 d. ) iki sutarties termino pabaigos (2020 m. rugpjūčio 28 d.), negautas pajamas paskaičiavo iš viso už 152 dienų nuo negrąžintos kredito dalies (100 Eur). 2020 m. kovo 29 d. sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, kadangi ji nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti jos negautas pajamas, kuris ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovė būtų vykdžiusi tinkamai (mokėjusi įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Negautų pajamų (75 proc.) skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra nepagrįstas, nes atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jai nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Dėl išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 31,92 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo negrąžintos kredito sumos nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos.

22. Netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 32,13 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (100 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki ieškinio parengimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja 75 proc. procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, nes ieškovė galėjo tikėtis gauti tik tokio dydžio pajamas, kurios buvo numatytos sutartyje ir jų dydis negali viršyti 37,50 Eur dydžio, t. y. sutartimi sulygtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos. Be to, pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatytą reguliavimą, po sutarties nutraukimo, netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir negali viršyti 180 dienų vadovaujantis, ieškovės prašomas taikyti 75 proc. pelno palūkanas dydis, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų).

23. Pagal šalių sudarytą sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. Iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų ir jose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 37,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, metinė palūkanų norma 75 proc. Todėl iki sutarties galiojimo pabaigos atsakovei tinkamai vykdant sutartį, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti sutartyje numatyto dydžio pajamas. Byloje nustatyta, kad atsakovei tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė, 2020 m. kovo 8 d. sutartį nutraukė ir iki sutarties nutraukimo priskaičiavo 26,37 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų. Minėtą sumą ginčijamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas priteisė (ginčo dėl to byloje nėra). Todėl ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos sudarytų 11,13 Eur sumą (37,50 Eur –26,37 Eur). Tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kiek atsakovė yra sumokėjusi palūkanų iki sutarties nutraukimo, pagrįstai paskaičiavo ir priteisė 11,13 Eur, nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma, o ne procentinę negautų pajamų išraišką.

24. Todėl nėra pagrindo priteisti prašomas 31,92 Eur negautas pajamas (nuostolių), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos bei 32,13 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.

Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos

25. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 75 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 100 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino.

26. Byloje nustatyta, kad atsakovei tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta 2020 m. kovo 29 d. Teismas iš atsakovės priteisė negautas pajamas iki ir po sutarties nutraukimo. Taigi teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti negautas mokėjimo (pelno) palūkanas, kaip kreditoriaus negautas pajamas, atlyginimą sutarties termino laikotarpiui.

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pradinis kreditorius, gavęs įmokas, jas būtų galėjęs perskolinti, būtų išlikęs pastovus 75 procentų ar didesnių palūkanų srautas, todėl negauto pelno palūkanos turi būti priteistos nuo sutarties nutraukimo iki visiško skolos grąžinimo.

28. Kaip minėta aukščiau, sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221– 6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Priteisus 26 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Skolininkės neturi prievolės mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nes tokios skolininko prievolės nenumato nei šalių sudaryta sutartis, nei iš įstatymas (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Pastebima, jog ieškovė teises įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, o ne pati suteikusi atsakovei paskolą, todėl jos argumentas, kad negali negražinamų lėšų perskolinti ir taip negauna pajamų, vertinamas kaip nepagrįstas.

29. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 75 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų), sprendė, kad yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.