Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto T. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimo, kuriuo T. J. nubaustas:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 127 str. 2 d., administracine nuobauda – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio bauda;

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., administracine nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir T. J. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. nubaustas už tai, kad jis 2015-01-04 17.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

T. J. apeliacinis skundas atmestinas.

T. J. galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad jis vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai T. J. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip prašoma T. J. apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog T. J., vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, t. y. sugadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.), įrodytos skundžiamame nutarime aptartais įrodymais – nukentėjusiojo R. L., liudytojų A. L., T. J. teisme duotais parodymais bei rašytiniais byloje esančiais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu (2, 3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5, 6 b. l.), nukentėjusiojo R. L. paaiškinimu (8 b. l.), paties T. J. paaiškinimu (9 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (10, 11 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (12, 13 b. l.), fotonuotraukomis (14, 15 b. l.), su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl laikydamasis nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo jų išsamiai nebeanalizuoja, atskleidžiant jų turinį. Tiek nukentėjusiojo R. L., tiek liudytojų A. L., T. J. parodymuose nurodytos T. J. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybės, tiek kita bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią T. J. kaltę padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

T. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su tuo, jog jis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 219.1 p. reikalavimus, nes tik 219.4 p. (jeigu įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus) įpareigoja vairuotoją, pasilikti įvykio vietoje, kiti Kelių eismo taisyklių punktai tokių įpareigojimų vairuotojams nenustato, todėl jis negali būti pripažintas kaltu pasišalinęs iš eismo įvykio vietos ir padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau teismas šias T. J. nurodytas aplinkybes vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti.

Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 punktą ir neatliko savo pareigų, kurias privalo atlikti kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas, t. y. apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, nesustojo ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos ir šie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimas.

T. J. teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas ne dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimo, o dėl Kelių eismo taisyklių 9 p. ir 219.1 p. pažeidimų, tačiau pažeidimų padarymo metu Kelių eismo taisyklės nenumatė, kas yra „eismo įvykis“.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, jog T. J. administracinių teisės pažeidimų padarymo metu Kelių eismo taisyklėse nebuvo numatyta, kas yra „eismo įvykis“, nepaneigia fakto, kad T. J. padarė jam inkriminuojamus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Be to, į minėtus T. J. skundo argumentus buvo išsamiai atsakyta ir skundžiamame nutarime. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Kelių eismo taisyklėse nėra eismo įvykio sąvokos apibrėžimo, tačiau šių taisyklių 3.17 punkte nurodyta, kad „kitos taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme“, kurio 2 str. 12 d. yra apibrėžtą, kas yra eismo įvykis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, T. J. paskirta administracinė nuobauda už jo padarytus pažeidimus nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti T. J. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-06 nutarimą nepakeistą ir T. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.