Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. J., jo atstovui advokatui Z. L.,

išnagrinėjusi T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2015 m. sausio 4 d. 17.30 val. Šiaulių rajone, G. kaime, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

T. J. teismo posėdžio metu kaltu dėl pažeidimo prisipažino iš dalies. Teisme jis paaiškino, kad važiavo į G. kaimą, mašina pradėjo klimpti, snigo, užvažiavo ant vejos. Nepajuto, kaip atsirėmė. Vyras pradėjo daužyti į langą, moteris spardė mašiną, išsigando, užsirakino ir nuvažiavo. Automobilis buvo „Volvo S60“, buvo blaivus, stovėjo ant vejos. Kito automobilio nematė, buvo blogas matomumas, snigo, neapšviesta. Policija parodė, kur pas jį nubrėžta. Sužinojo po 2-3 val. po įvykio, kai atvyko pareigūnai į namus. Grįžęs automobilio neapžiūrėjo, pareigūnai parodė, bet apgadinimai buvo nedideli, šone nubrėžtas bamperis. Matė kito automobilio nuotraukas, bamperis irgi buvo nubrėžtas, nudaužtas numerio laikiklis. Smūgio nejuto, garso nebuvo. Aiškintis nebandė, bijojo, kad jį primuš. Buvo su panele, nežino pavardės, tikslesnių duomenų taip pat nežino, tik tiek, kad vardas R.. Buvo susitikę pirmą kartą. Gailisi dėl to, kas nutiko. Sutinka tik tiek, kad įvažiavo į kitą transporto priemonę.

Nukentėjusysis R. L. teisme parodė, kad dirbo name. Pamatė automobilį, kuris judėjo tiesiai į jų automobilį. Kiemas buvo apšviestas. Pavažiavo apie 50 m., grįžo atbulas, kliudė jo automobilį. Išbėgo lauk, pradėjo jį stabdyti, tada jis pavažiavo į priekį ir vėl atbulas stūmėsi, trenkėsi dar kartą į automobilio vidurį. Galėjo viskas būti sausio 4 d., (duomenys neskelbtini), automobilis buvo „Seat Leon“. Pažeidėjas važiavo „Volvo“ automobiliu. Pravažiuodamas turėjo matyti jo automobilį. Iš pradžių kliudė kairės pusės bamperį, nuvertė kuolelį. Jis su žmona pradėjo jį stabdyti, trenkė jam į langą. Tada automobilis važiavo atgal ir trenkėsi dar kartą. Vaikinas buvo su mergina. Lango neatidarė. Jis neragavo, žiūrėjo stiklinėmis akimis. Važiavo lėtai. Jo automobilio žalą įvertins draudimo bendrovė. Sugadintas bamperis, lempos, kapotas. Pareigūnai neprašė pakelti kapoto, bet ten viskas sulamdyta. Buvo apie 17.30 val. Viską matė žmona A. L.. Pareigūnams pranešė iš karto. Užsirašė automobilio numerį ir paskambino. Garsas buvo, atsitrenkus antrą kartą, suveikė signalizacija.

Liudytojas T. J. teisme parodė, kad T. J. žinomas, R. L. irgi žinomas. Buvo įvykis, pranešėjas nurodė automobilio numerį, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Atvykę rado R. L. automobilį, suformino įvykį. T. J. nebuvo. Atvyko per 20 min., nustatė priekinio bamperio, numerio laikiklio apgadinimus. Apgadinimai nėra labai dideli, bet nėra ir maži. Nukentėjusysis nurodė automobilį, spalvą, numerius, pasakojo, kad trenkėsi važiuodamas atbulas. Jie bandė jį stabdyti, bet trenkėsi dar kartą ir pasišalino. Teko bendrauti su T. J., jį apklausė Radviliškio pareigūnai. Po valandos atvyko pas juos. Buvo blaivus. Atvyko ne vienas, su 50-60 metų vyru. Tą vakarą buvo slidu, snigo, blogos eismo sąlygos. „Seat Leon“ stovėjo šalikelėje, pravažiavimas geras, eismui netrukdė. KET punktų nežino, bet po eismo įvykio, asmuo turi likti įvykio vietoje. Tai pabėgimas iš įvykio vietos. Tai eismo įvykis, nes apgadintas kitas automobilis. Eismo įvykio sąvoka yra.

Liudytoja A. L. teisme parodė, kad T. J. nepažįsta, matė visą įvykį. 17.30 val. vyras pamatė pravažiuojantį automobilį, pažiūrėjo pro langą. Pavažiavęs 30 metrų, sustojo, pradėjo važiuoti atbulas, bet kreivai. Jų automobilis stovėjo. Įvažiavo į kairę pusę. Bėgo jo stabdyti, nes pradėjo važiuoti į priekį. Šaukė, kad sustotų, bet pradėjo važiuoti atbulas, trenkėsi į mašinos vidurį, todėl ji trenkė jam į langą. Tada jis apsisuko ir nuvažiavo. Užsirašė valstybinius numerius ir paskambino policijai. Policija atvyko už 30 min., nustatė, kad įvažiuota du kartus. T. J. nuvertė geležinį vamzdį, nulaužė lentą. Matėsi visos vėžės. Buvo apgadintos abi automobilio lempos, bamperis, grotelės, plastmasės viduje, kapotas, nubraižytas automobilis. Šitas asmuo, kuris posėdyje teisme, apgadino automobilį. Jis buvo su mergina. Jis nereagavo, žiūrėjo didelėmis akimis. Jei būtų išlipęs iš mašinos, būtų išsiaiškinę. Smūgis buvo stiprus, suveikė signalizacija. Išbėgo į lauką, nes matė, kaip asmuo važiuoja tiesiai į mašiną. Visų pirma trenkėsi į vamzdį, tai jau tada turėjo pajusti. Signalizacija suveikė 2 kartus.

Kelių policijos biuro atstovas V. M. teisme parodė, kad asmuo pripažino dėl įvykio, tik nesupranta, ką bando ginčyti. Protokolas surašytas dėl eismo įvykio, kurio metu apgadintas turtas, pasišalinimo iš įvykio vietos. Medžiaga surinkta tinkamai. KET 219.1 punkte nurodyta pareiga sustoti ir nesukelti papildomo pavojaus kitiems eismo dalyviams bei pasilikti įvykio vietoje. Protokolas įformintas tinkamai. Naujoje Kelių eismo taisyklių redakcijoje yra išvardintos sąvokos, bet bendruosiuose reikalavimuose numatyta, kad reikia laikytis saugaus eismo automobiliu keliuose įstatymo. Jame nedingo sąvoka eismo įvykis ir nurodyta, kad reikia pasilikti įvykio vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad T. J. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6 b. l.), R. L. paaiškinimu (8 b. l.), T. J. paaiškinimu (9 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (10, 11 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (12, 13 b. l.), fotonuotraukomis (14-15 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (21 b. l.).

Nagrinėjant bylą teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, sutinka tik tiek, kad įvažiavo į kitą transporto priemonę. Nagrinėtinu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas kėlė klausimą dėl to, kad šiuo metu galiojančiose Kelių eismo taisyklėse, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nėra eismo įvykio sąvokos, todėl atsitrenkimas į kitą automobilį, nėra eismo įvykis, netaikomas 219.1 punktas, kad reikia likti įvykio vietoje. O dėl to, kad nėra eismo įvykio, vadinasi, nebėra ir atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismas sutinka su advokato išsakyta pozicija, kad naujai patvirtintose Kelių eismo taisyklėse neliko eismo įvykio sąvokos apibrėžimo, tačiau pažymi, jog šių taisyklių 3.17 punkte nurodyta, kad „kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme“. Be to, Kelių eismo taisyklių bendrųjų nuostatų 2 dalyje nurodyta, kad „Instrukcijos, taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti Kelių eismo taisyklėms“. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje yra nurodyta eismo įvykio sąvoka, apibrėžianti, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Todėl advokato pozicija, kad nesant sąvokos „eismo įvykis“ apibrėžimo Kelių eismo taisyklėse, nėra ir pažeidimo, yra nepagrįsta ir paneigiama aukščiau išdėstytais motyvais. Pažymėtina ir tai, kad Kelių eismo taisyklių atitinkamose dalyse, punktuose, papunkčiuose yra vartojama sąvoka „eismo įvykis“, pvz. ir 219.1 p. (219. Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka), pagal kurį T. J. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

Nors teisme T. J. neigė padaręs pažeidimą, tačiau pripažino, kad važiavo į G. kaimą, mašina pradėjo klimpti, snigo, užvažiavo ant vejos, nepajuto, kaip atsirėmė. Pripažino ir tai, kad vairavo automobilį „Volvo S60“, kurį nukentėjusysis nurodė policijai, kaip automobilį, kurio vairuotojas pasitraukė iš eismo įvykio vietos. T. J. teisme sutiko, kad įvažiavo į kitą transporto priemonę. Nukentėjusysis R. L. ir liudytoja A. L. teisme parodė, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis įvažiavo į jų automobilį ir nuvažiavo, nors jie bandė jį stabdyti. Kaip jau buvo minėta, norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto bei fotonuotraukų matyti, kad automobiliui „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: priekinis bamperis, valstybinio numerio ženklas (priekinis). Užfiksuoti automobilio sugadinimai atitinka aukštį tarp liniuotės 4 ir 5 gradacijų padalas. Tas pačias liniuotės padalas atitinka ir ant automobilio „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti sugadinimai ant galinio bamperio. Be to, šie byloje esantys duomenys sutampa tiek su nukentėjusiojo R. L., tiek su liudytojų A. L., T. J. teisme duotais parodymais, kad T. J. į automobilį atsitrenkė galu.

Tokių duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad T. J. vairuojamas automobilis „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį ir jį apgadino. Todėl teismas sprendžia, kad T. J. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad T. J. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 punktą ir neatliko savo pareigų, kurias privalo atlikti kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, t. y., įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Iš bylos aplinkybių matyti, kad T. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį ir jį apgadinęs nuvažiavo. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad buvo įvykio vietoje, pripažino, jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau neigia tą faktą, kad suprato sukėlęs eismo įvykį, kas reiškia, kad neigė ir pasišalinimą iš įvykio vietos, tačiau teismas, ištyręs bylos aplinkybes, daro priešingą išvadą. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent T. J. vairuojamas automobilis „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Sprendžiant klausimą, ar T. J. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam padaryta žala negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimai akivaizdūs, taip pat, kaip ir ant T. J. vairuojamo automobilio „Volvo S60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Liudytojas T. J. teisme parodė, kad automobilio „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai nėra labai dideli, bet nėra ir maži, pažymėjo, kad automobilis „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo šalikelėje, pravažiavimas buvo geras, eismui netrukdė. Pažymėtina ir tai, kad ant abiejų automobilių buvo likusios avarijos žymės. Be to, aplinkybę, jog T. J. eismo įvykio metu suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, įrodo jo veiksmai po įvykio. Nukentėjusysis R. L. ir liudytoja A. L. teisme parodė, kad pamatė automobilį, kuris judėjo tiesiai į jų automobilį, išbėgo į kiemą jo stabdyti, šaukė, kad sustotų, bet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo važiuoti atbulas ir trenkėsi į jų automobilį. Nurodė, kad iš pradžių kliudė kairės pusės bamperį, nuvertė kuolelį, tada jie pradėjo jį stabdyti, trenkė jam į langą, tačiau automobilis pavažiavo atgal ir dar kartą trenkėsi. Liudytojai teigė ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į juos nereagavo, jei būtų išlipęs iš mašinos, būtų viską išsiaiškinę. Tokius nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus iš dalies patvirtina ir pats T. J., nurodydamas, kad buvo eismo įvykio vietoje, tačiau nepajuto, kaip atsirėmė, vyrui pradėjus daužyti į langą, o moteriai spardyti mašiną, išsigando, užsirakino ir nuvažiavo, aiškintis nebandė, nes bijojo, kad jį primuš. T. J. nurodytą aplinkybę, kad bijojo, jog jį primuš, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, jog jis pats neginčijo atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, todėl suprantama, kad nukentėjusysis ir liudytoja turėjo pakankamą pagrindą jį stabdyti. Pažymėtina ir tai, kad asmuo bijodamas galėjo ir nelipti iš savo transporto priemonės, tačiau apgadinęs kitą automobilį pasilikti įvykio vietoje ir kviesti policijos pareigūnus. Tai, kad T. J. suprato sukėlęs eismo įvykį, patvirtina ir ta aplinkybė, jog nukentėjusysis R. L. bei liudytoja A. L. teismui patvirtino, jog smūgis į jų automobilį buvo stiprus, po smūgio suveikė garsinė automobilio signalizacija. Teismas remiasi minėtais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių teisme apklausti asmenys būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti T. J. administracinių teisės pažeidimų padarymu.

Todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos dydį, automobilio „Seat Leon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų pobūdį, į T. J. elgesį eismo įvykio metu ir po jo, darytina išvada kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juto smūgį, suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir tai suvokdamas nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors ir matė, kaip nukentėjusysis ir liudytoja A. L. bandė jį stabdyti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį.

T. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą (ATPK 31, 32 str.) nenustatyta, todėl atsižvelgus į T. J. asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti T. J. paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas – minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.

Už atskirus pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintinos pagal ATPK 33 straipsnio taisykles, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 224 str., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

T. J. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

T. J. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir T. J. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.