Kauno apygardos teismo sprendimas

2024-08-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-224-919/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-444-1132/2024Nutartis · 2024-06-28Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-224-919/20242024-08-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2024-08-22
Bylos Nr.
AN2-224-919/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00249-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Pareiškėjas
R. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-224-919/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00249-2024-5Procesinio sprendimo kategorija: 18.1.; 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 15 d. priėmė nutarimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną M. V. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

2. Pareiškėjas R. A. nesutikdamas su Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimu pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. birželio 28 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, jog M. V. veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tokie pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

3. R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nubausti M. V. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir paskirti administracinio poveikio priemonę - administracinę nuobaudą. Atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir kviesti duoti parodymus M. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyresniąją tyrėją D. M..

3.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, išdėstyti motyvai prieštarauja administracinio nusižengimo byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjo nuomone, skundžiamoje nutartyje klaidingai konstatuota, jog Institucija išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje atliko visus reikalingus procesinius veiksmus, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Be to, klaidingai konstatavo, kad Institucija įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

3.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje sutikdamas su Institucijos nuomone padarė neteisingą ir neprotingą išvadą, kad tarp pareiškėjo ir M. V. susiklostė tarpasmeniniai santykiai ir jų sudėtyje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pareiškėjas pažymi, kad jokių asmeninių santykių su M. V. neturėjo ir net M. V. vardo nežinojo. Pareiškėjo nuomone, įvykį būtų galima vertinti kaip tarpasmeninių santykių aiškinimąsi tik tuo atveju, jei pareiškėjas būtų tyčia fotografavęs M. V. automobilį daugiabučio namo kieme siekdamas jį suerzinti ir į M. V. išsakytus necenzūrinius žodžius būtų atsakęs taip pat necenzūriniais žodžiais.

3.3. Skunde nurodoma, kad į teismą iškviestas duoti parodymus liudytojas M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ryte pamatė, jog pareiškėjas fotografuoja jo automobilį, nurodė, kad pareiškėjas savo telefonu fotografavo būtent jo automobilį, todėl paklausė, ką jis fotografuoja. Liudytojas M. V. paaiškino, kad necenzūrinių žodžių pareiškėjo atžvilgiu nevartojo. Atėjęs į kiemą prašė pareiškėjo parodyti telefoną, tačiau jam atsisakius, išvažiavo. Jo tikslas buvo sutrukdyti pareiškėjui fotografuoti jo automobilį. Pareiškėjas nurodo, jog tai, kad M. V. teisme duodamas tokius parodymus sąmoningai melavo įrodo 2023 m. kovo 10 d. 07 val. 14 min. darytas garso įrašas.

3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad M. V. duodamas parodymus melagingai nurodė, kad tarp jo ir pareiškėjo ne pirmą kartą kyla žodiniai konfliktai dėl automobilių parkavimo. Šiuos M. V. parodymus pareiškėjas laiko tikrovės neatitinkančiais neparemtais jokiais objektyviais neginčijamais įrodymais. Dėl automobilių parkavimo (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme tarp pareiškėjo ir tuo metu šiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) butą nuomavusio M. V. niekada nebuvo kilę žodinio konflikto. Tai buvo tik M. V. vienašališki žodiniai išpuoliai. Pareiškėjas į žodinius konfliktus su emociškai nestabiliu M. V. nesiveldavo, o dėl įžūlaus ir užgaulaus M. V. elgesio civilizuotai kreipdavosi į policiją su prašymu pravesti prevencinį pokalbį su M. V..

3.5. Skunde nurodoma, kad Institucija administracinį tyrimą atliko neišsamiai, kadangi vyresnioji tyrėja M. V. neapklausė ir nesurašė jo apklausos protokolo. Be to, administraciniame tyrime surašant protokolą nėra priimto kito būtino procesinio sprendimo - atskiro nutarimo pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju patyrusiu neturtinę (moralinę) žalą, o jei atsisakoma priimti tokį nutarimą pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju, tuomet priimtame nutarime nutraukti (nepradėti) administracinės teisenos bylą turi būti nurodyti atsisakymo motyvai.

3.6. Skunde nurodoma, kad administracinio tyrimo sprendimo priėmimas buvo vilkinamas, kadangi pareiškėjas su pareiškimu į policiją kreipėsi 2023 m. liepos 5 d. prašydamas pradėti administracinės teisenos bylos tyrimą M. V. atžvilgiu. Tačiau Institucija priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną M. V. atžvilgiu nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, tik po šešių mėnesių trukusio administracinio tyrimo, t. y. 2024 m. vasario 15 d.

3.7. Skunde nurodoma, kad Institucijos atstovė teismo posėdžio metu atsakydama į pareiškėjo klausimą, kodėl nutarimas atsisakyti (nutraukti) administracinę teiseną M. V. atžvilgiu buvo priimtas tik 2024 vasario 15 dieną t. y. praėjus beveik pusmečiui, atsakė, kad „policija darbo užduotis susidėlioja pagal prioritetus pagal bylų svarbumą, kad pirmiausiai yra tiriamos rimtos bylos, o po to visos kitos“, išreiškė pareiškėjo atžvilgiu diskriminacinio pobūdžio nuostatas.

3.8. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas buvo šališkas ir išreiškė pareiškėjo atžvilgiu psichologinį spaudimą, kadangi teismo posėdžio metu teisėja griežtu balso tonu pareiškėjo klausė, kodėl pareiškėjas R. A. įvedinėja tvarką daugiabučio namo kieme. Pareiškėjas nurodo, kad savo tvarkos neįvedinėja ir šios tvarkos neišgalvoja, o tik prižiūri (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo kiemą ir su juo besiribojančius valstybinius žemės plotus, kurie keliasdešimt metų buvo apleisti, netvarkomi ir neprižiūrimi.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimu į pareiškėjo R. A. apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija atlikusi tyrimą, byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir 2024 m. vasario 15 d. priėmė pagrįstą sprendimą - nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, pareiškime nurodyto įvykio.

4.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 481 straipsnio nuostatos taikymo svarbu ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, bei išsireiškimą, yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Konfliktinėse situacijose susijaudinę žmonės ne visuomet parenka tinkamus žodžius savo priekaištams išreikšti, nesugeba pasirinkti tinkamų veiksmų konfliktui spręsti. Išsakomas pyktis, pakeltas tonas, gali rodyti ne siekį sutrikdyti viešąją rimtį ir tvarką, o labiau atskleisti asmens dirglumą, susierzinimą, nervinimąsi, atspindėti kitas neigiamas reakcijas, nukreiptas į asmenis, su kuriais norima išsiaiškinti aplinkybes dėl susidariusios juos netenkinančios situacijos. Šioje byloje Institucijos vertinimu abiejų konfliktuojančių pusių veiksmai neperžengė privataus konflikto ribos, nes duomenų, kad buvo sutrikdyta pašalinių žmonių rimtis ar viešoji tvarka nebuvo nustatyta, o kiekviena iš konfliktuojančių pusių situaciją vertina skirtingai, prieštaringai, kaltindami vienas kitą tam tikrais dalykais, kurie juos piktina. Taigi, iš byloje surinktų duomenų darytina išvada, jog R. A. ir kaimynas M. V. tarpusavyje konfliktuoja dėl asmeninių nesutarimų, t. y. automobilių statymo vietos. Kitų asmenų mačiusių, girdėjusių pokalbį nenustatyta. Vertinant asmens veiką kaip administracinį nusižengimą turi būti nustatyti visi būtinieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tačiau pareiškime minimas įvykis įvyko prieš pusę metų laiko iki pareiškimo pateikimo, asmenų, kurie galėtų paliudyti pareiškime minimų faktų ir pasipiktinimo jais nenustatyta.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad tai, jog apreiškėjas nesutinka su skundžiamu Institucijos nutarimu yra tik subjektyvi jo nuomonė ir tai nereiškia, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pažymima, kad asmuo, manantis, jog jis buvo įžeistas, taip pat patyręs dėl kito asmens žalos, savo teises ir pažeistus asmeninius interesus gali ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytais būdais, o ne tokius konfliktus dirbtinai kriminalizuoti ir savo smulkių asmeninių nesutarimų sprendimui pasitelkti teisėsaugos institucijas.

4.4. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija ištyrė visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir 2024 m. vasario 15 d. priėmė pagrįstą sprendimą - nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo numatyto ANK 481 straipsnio sudėties.

4.5. Institucija pažymi, kad Kauno apylinkės teismas nagrinėdamas asmens skundą aktyviai ėmėsi priemonių ištirti bylos aplinkybes, įsigilino į byloje surinktus duomenis ir įrodymus, juos įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, rėmėsi įstatymu ir teismų suformuota praktika analogiškose bylose, ir, Institucijos nuomone, priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartimi, kuria buvo paliktas galioti Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimas, kuriuo buvo nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną M. V. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

6. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog M. V. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutarta nutraukti pagrįstai. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinių nusižengimų nebuvimo M. V. veiksmuose. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai, o tuo tarpu naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.

7. ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

8. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo. Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.

9. Byloje nustatyta, jog 2023 m. liepos 7 d. Institucijoje gautas pareiškėjo R. A. skundas, kuriuo prašoma pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną asmens iš 22-ojo buto atžvilgiu dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto ANK 481 straipsnyje dėl to, kad minėtas asmuo savo priešingo visuomenei elgesio nekeičia, elgiasi priekabiai, įžūliai ir neprognozuojamai. Skunde pareiškėjas R. A. nurodė, kad 2023 m. kovo 10 d., apie 7.14 val., ryte, jam būnant (duomenys neskelbtini), kieme, prie namo antros laiptinės išgirdo, kaip antrame aukšte asmuo pro (duomenys neskelbtini) buto virtuvės langą šaukia: „dink nachui iš čia!“. Nustebęs jam pasakė: „Nesupratau?“. Asmuo dar kartą pakartojo: „dink nachui iš čia!“. Asmens dar kartą paklausė: „kam čia sakai?“. Asmuo jam pagrasino: „aš tau ateisiu į apačią, nori?“. Suprato tai, kaip grasinimą ir dar kartą asmens paklausė: „tu man čia sakai?“. Asmuo patvirtino: „taip, tau sakau“. Po to, asmuo įžūliai paklausė: „ką čia fotkini?“. Asmuo dar kartą pareikalavo, kad atsakytų: „ką fotkini?“. Jis atsakė: „čia asmeninis reikalas“. Po minutės asmuo nusileido į apačią, išėjo iš namo antros laiptinės į kiemą, priėjo prie jo ir dar kartą pareikalavo, kad parodytų jam savo mobilaus ryšio telefoną. Asmeniui atsakė: „kad ne jo reikalas, ką aš fotografuoju ir kad taip reikalauti yra nemandagu“. Matė, kaip asmuo buvo stipriai susijaudinęs, kaip drebėjo jo rankos, tačiau pavartoti fizinės jėgos asmuo nesiryžo. Po to asmuo įsėdo į savo mėlynos spalvos „Škoda“ markės automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo iš kiemo. Pareiškėjas mano, kad tokiu elgesiu bei pasakytais necenzūriniais žodžiais M. V. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir apeliacinį skundą, pritardamas skundžiamos Kauno apylinkės teismo nutarties ir Institucijos nutarimo motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

10. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo už M. V. galimai vartotus necenzūrinius žodžius R. A. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu vertinant konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakytus nemalonius žodžius ar atliktus nepagarbius veiksmus. Tokiose situacijose visada būtina atsižvelgti ne tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, tačiau ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti pavojinga. Tokio pobūdžio bylose nukentėjusiojo subjektyvaus situacijos suvokimo ir vertinimo sureikšminti negalima. Taip pat svarbu yra objektyviai įvertinti ir kitas aplinkybes, pvz. kokioje situacijoje buvo atlikti veiksmai, kam ir kokio turinio žodžiai buvo išsakyti, pačių veiksmų intensyvumas ir trukmė, pažeidėjo būsena ir kt. Svarbu nustatyti ir pasakytų žodžių prasmę, tai yra kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu, ar jie buvo nukreipti į minėtus asmenis, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

11. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjo ir M. V. konfliktas kilo daugiabučio namo kieme dėl pastatyto M. V. automobilio, kurį fotografavo pareiškėjas. Konflikto metu M. V. pareiškėjo atžvilgiu galimai pavartojo necenzūrinius žodžius. Aukštesniojo teismo vertinimu, konfliktas tarp asmenų neabejotinai įvyko viešoje vietoje – daugiabučio namo kieme. Tačiau, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, kad M. V. galimai išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti į R. A. asmenį, išreiškiant nepasitenkinimą, susierzinimą dėl jo atliekamų veiksmų - M. V. automobilio fotografavimo, tai yra M. V. elgesyje nebuvo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Surinkti byloje įrodymai leidžia pagrįstai manyti, jog 2023 m. kovo 10 d. įvykusio konflikto tarp R. A. ir M. V. priežastis buvo išimtinai asmeninio pobūdžio ir M. V. žodžiai buvo nukreipti į tarpusavio santykių išsiaiškinimą, dėl nepasitenkinimo dėl R. A. minėtų veiksmų atlikimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad M. V. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, asmenų konfliktas neperžengė privačių tarpusavio nesutarimų ribos, o administracinio nusižengimo byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad M. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

12. Apeliacinio skundo teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir psichologinio spaudimo pareiškėjo atžvilgiu yra atmestini kaip nepagrįsti. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs pateiktą bylos medžiagą nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo šališkumą ar psichologinį spaudimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo pasakyta frazė dėl R. A. atliekamų veiksmų daugiabučio kieme, negali būti laikoma nei psichologiniu spaudimu, nei teismo šališkumu.

13. Apeliacinio skundo teiginiai, jog Institucija administracinį tyrimą vilkino bei atliko jį neišsamiai taip pat yra atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Be to, Institucija administracinį tyrimą atliko per pakankamai tinkamą laiko tarpą, kuris šiuo atveju nėra laikytinas per ilgu. Aukštesnysis teismas sutinka, jog M. V. apklausa nebuvo įforminta apklausos protokole, tačiau pažymėtina, jog jis buvo papildomai apklaustas teismo posėdžio metu apylinkės teisme bei pateikė išsamius paaiškinimus. Pasisakant dėl Institucijos atstovės, pareiškėjo nuomone, diskriminacinio pobūdžio išsireiškimų, pažymėtina, jog Institucijos atstovė tikslo diskriminuoti pareiškėjo neturėjo, tik įvertino Institucijos darbo užimtumą ir didelį krūvį.

14. Pareiškėjas skunde išreiškė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir kviesti duoti parodymus M. V. ir vyresniąją tyrėją D. M.. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu nagrinėjamu atveju atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti minėtus asmenis nėra tikslinga, kadangi šių asmenų apklausa naujų aplinkybių, kurios nebuvo vertintos ar tirtos byloje nenurodys.

15. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis