Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą antstoliui Kęstučiui Košiui, suinteresuotam asmeniui (išieškotojams) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – ir VMI), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei (toliau tekste – ir Pagėgių rinktinė), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui (toliau tekste – ir Jurbarko r. PK), dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skundžia antstolio 2018-07-16 patvarkymą Nr. S18-12425 vykdomosiose bylose Nr. 0118/11/00711/2, 0118/13/00308/2, 0118/15/00016/2, kuriuo antstolis pradėjo išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka, jog antstolis areštavo jo lėšas, esančias jo sąskaitoje, nors jis ir yra nedirbantis, tačiau antstolis vis tiek skolas išieško, o jo nuomone išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), kas sudaro 400 Eur (skunde nurodoma suma 350 Eur). Pareiškėjo nuomone, antstolis priimdamas patvarkymą dėl skolos išieškojimo, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus bei teismų praktiką, todėl pareiškėjas prašo panaikinti jo sąskaitos areštą.

Antstolis K. Košys 2018-08-31 Patvarkymu Nr. S18-15065 atsisakė tenkinti pareiškėjo V. B. skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0118/11/00711/2, 0118/13/00308/2, 0118/15/00016/2 perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme yra nurodoma, kad skolininko teiginys, jog iš jo sąskaitose esančių lėšų išieškojimas negalimas nuo sumos, neviršijančios 1 MGL yra nepagrįstas.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Vykdomosiose bylose nėra nustatyta, o skunde nėra nurodyta, kad įkalinimo įstaigoje esantis skolininkas per įkalinimo įstaigos sąskaitą gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, ar kurioms privaloma taikyti išskaitų dydžių ribojimus, todėl antstolis neprivalo riboti Pareiškėjo lėšų išskaitų dydžių pagal CPK 739 straipsnį.

Kasacinis teismas suformulavo vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausomų pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio išskaitymo dydį, nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Skundžiamas patvarkymas, kuriame nurodyta, jog išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų būti atliekamos vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais, bei kuriame nurodyta, jog: „Išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydį. Šis išskaitymo apribojimas - draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA - apima tiek grynus pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas", yra teisėtas ir pagrįstas, o jam panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 510 str.). Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (Lietuvos Respublikos CPK 513 str. 1 d.).

Iš pateikto skundo ir vykdomųjų bylų Nr. 0118/11/00711/2, 0118/13/00308/2, 0118/15/00016/2 medžiagų nustatyta, kad vykdomosios bylos:

1. Vykdomosios bylos numeris: Nr. 0118/11/00711/2, vykdoma pagal Kauno apygardos teismo 2011-10-13 išduotą vykdomąjį raštą dėl 22,23 Eur skolos išieškojimo kreditoriui Pagėgių rinktinei.

2. Vykdomoji byla numeris: 0118/13/00308/2, vykdoma pagal Jurbarko r. apylinkės teismo 2013-04-10 išduotą vykdomąjį raštą dėl 22,29 Eur skolos išieškojimo kreditorei VMI.

3. Vykdomoji byla numeris: 0118/15/00016/2, vykdoma pagal Jurbarko r. apylinkės teismo 2014-10-07 vykdomąjį raštą dėl 22,23 Eur skolos išieškojimo VMI naudai (kontroliuojant Jurbarko r. PK).

Pats skolininkas skunde neginčija vykdomųjų raštų pagrįstumo ar išieškomų skolų dydžių. Skolininko skundo esmė yra ta, kad jo nuomone antstolis neteisėtai areštavo skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir prašo šį areštą nuimti panaikinant savo patvarkymą dalyje, kur antstolis išieško skolą iš jo sąskaitų iki 1 MMA, nes jo nuomone, toks išieškojimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir formuojamai teismų praktikai.

Nustatyta, kad antstolis 2018-07-16 priėmė patvarkymą Nr. S18-12425 dėl skolos išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Vykdomoji byla Nr. 0118/15/00016/2; 96 l). Antstolis patvarkyme nurodė, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuojama 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Šis patvarkymas suponuoja tai, jog iš skolininko nėra išskaitoma 100 procentų jo gaunamų pajamų, likusia dalimi jis gali naudotis savo reikmėms - prašomoms prekėms įsigyti ir pan. Teismas su antstolio motyvais sutinka, kad antstolis teisėtai priėmė minėtą patvarkymą, nepažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų taisyklių.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą. Kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 str. nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamame antstolio patvarkyme šis apribojimas yra nurodytas, teismas neturi pagrindo pripažinti tokio patvarkymo neteisėtu.

Teismo vertinimu, antstolis savo patvarkyme aiškiai nurodė išieškojimo iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų pagrįstumą ir šio išieškojimo tvarką, teismui nėra pateikta duomenų, kad antstolis išieškodama skolas, nukrypo nuo reglamentuotos tvarkos, o skolininko argumentai yra iš esmės deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, todėl skolininko skundo nėra pagrindo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 str., teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.