Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant ieškovo atstovui G. A., ieškovo advokatui A. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. A. personalinės įmonės ieškinį atsakovui UAB „Bergiris“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5073,52 Eur skolos, 155,25 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015 m. balandžio 14 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė medienos pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas 2015 m. balandžio 14-15 dienomis pardavė 182,297 m³ medienos. Ieškovas nurodė, kad 2015-05-05 išrašė atsakovui 10 605,62 EUR PVM sąskaitą- faktūrą GA Nr. 00317 ir 373,50 EUR PVM sąskaitą- faktūrą GA Nr. 00318. Nurodė, kad iš viso per abi sąskaitas buvo parduota atsakovui medienos už 10 978,96 EUR. Ieškovas nurodė, kad medienos pirkimo pardavimo sutarties 5.4 punkte buvo nurodyta, kad atsakovas UAB „Bergiris“ už parduotą medieną atsiskaitys per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos- faktūros išrašymo. Nurodė, kad atsakovas už parduotą medieną 2005-04-21 sumokėjo 1000 EUR avansu ieškovui. Ieškovas nurodė kad atsakovui PVM sąskaitos- faktūros buvo išrašytos 2015-05-05, tačiau atsakovas 2015-06-08 sumokėjo 3000 EUR, t.y. tik dalį privalomos sumokėti sumos, iki šiol atsakovas nesumokėjo likusios 5073,52 EUR sumos. Nurodė, kad atsakovas nepareiškė pretenzijų dėl perkamos medienos. Ieškovas nurodė, kad atsakovas buvo įspėtas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kad žadėdavo sumokėti skolą, tačiau savo pažadų netesėdavo, o vėliau ir susisiekti su atsakovu buvo neįmanoma. Ieškovas nurodė, kad paskaičiavo atsakovui 155,25 EUR delspinigių. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovo atstovas G. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įsigijo Varėnos rajone žemės sklypą, vėliau išsiėmė leidimą kirsti medienai. Ieškovas paaiškino, kad su atsakovu pasirašė medienos pirkimo- pardavimo sutartį, kad atsakovas pats atvyko ir išsirinko medieną kuri jam labiau patiko, atvažiavo atsakovo miškovežiai ir išsivežė medieną. Buvo sutarta, kad tą pačią dieną praves avansus, t.y. 2015-04-14 pasirašė sutartį, o medieną išvežė 2015-04-15, kad 6 miškovežius išvežė, viso 182 kubus, ir už tą kiekį paskaičiuota suma. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas du kartus padarė pavedimus- 1000 eurų ir 3000 eurų, dėl likusios sumos sumokėjimo nepavyko susitarti, atsakovas nekėlė ragelio ir neatsiliepinėjo į skambučius. Ieškovas papasakojo, kad uždėjus areštą atsakovo turtui, pastarasis siūlė įvairius atsiskaitymo variantus, tačiau jų įforminti raštu nesutiko, t.y. siūlė nuimti areštą ir pažadėjo pervesti 2000 eurų, o paskui likusius pinigus dalimis išmokėti, tačiau atsakovas nesutiko pasirašinėti jokios taikos sutarties dėl atsiskaitymo grafiko. Ieškovas patvirtino, kad atsakovas pats rinkose medieną, kad buvo išrašytos dvi sąskaitos: brokuotos medienos sąskaitos, kita sąskaita- geros medienos. Paaiškino, kad dėl medienos kokybės raštiškai jokių pretenzijų atsakovas nereiškė. Ieškovas prašo tenkinti ieškinį.

Ieškovo atstovas advokatas A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškovo ieškinį. Atstovas paaiškino, kad šalys susitarė dėl medienos pardavimo ir buvo sudaryta medienos pirkimo- pardavimo sutartis, buvo sutarta dėl medienos kainos ir sąskaitų apmokėjimo. Atstovas paaiškino, kad atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kad atsakovas pasiėmė iš ieškovo medieną, patvirtina pateikti atsakovo važtaraščiai, kad mediena buvo išvežta. Už parduotą medieną buvo išrašytos sąskaitos, atsakovas sumokėjo tik dalį sumos, t.y. per du mokėjimus- 4000 eurų. Atstovas paaiškino, kad su atsakovu susitarti dėl mokėjimo nepavyksta, likusios skolos nesumoka. Paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros nepasirašytos, nes jos buvo išrašytos kompiuteriu ir atsakovui pateiktos elektroniniu būdu, kad sąskaitų nepasirašymas netrukdė atsakovui sumokėt dalį sumos. Ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovas priėmė medienos kiekius, pats nurodė kokius kiekius priėmė, kad tai patvirtina pateiktos teismui žinučių išklotinės. Patvirtino, kad buvo siūloma atsakovui raštiškai sudaryti atsiskaitymo sutartį, tačiau atsakovas nesutiko, nors reikalavo nuimti areštą ir siūlėsi sumokėti dalį pinigų, o kitus grąžinti dalimis. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas UAB „Bergiris“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovas ir atsakovas sudarė medienos pirkimo- pardavimo sutartį, kuria ieškovas, vadovaujantis sutarties 2.1.1. punktu įsipareigojo parduoti, o atsakovas, vadovaujantis sutarties 2.2.1 punktu, priimti prekes pagal išankstinį susitarimą. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pateiktos PVM sąskaitos- faktūros yra nepasirašytos, kad nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė PVM sąskaitose- faktūrose nurodytus kiekius prekių. Atsakovas nurodė, kad sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad apmokėjimo už parduotas prekes pagrindas- važtaraštis ir PVM sąskaita- faktūra, kad ieškovas nepateikė jokio važtaraščio. Atsakovas nurodė, kad sumokėjo ieškovui 4000 EUR už medieną, t.y. už kokybiškas prekes, tačiau dėl prekių, už kurias nebuvo sumokėta ieškovo reikalaujama suma- 5 073,00 EUR, kiekio ir kokybės kilo tarp šalių ginčas, nepavykus derybų būdu išspręsti ginčo, atsakovas susilaikė nuo tolesnių mokėjimų. Atsakovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai 2016-02-12 pranešta atsakovo advokatui A. A. (b.l. 22), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnis). 2016-02-26 teisme gautas adv. A. A. pranešimas apie tai, kad su atsakovu UAB „Bergiris“ teisinių paslaugų sutartis nutraukta (b.l. 19).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2015 m. balandžio 14 d. pasirašyta medienos pirkimo- pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo (c.b. Nr. L2-1883-759/2015, b.l. 7-9); sąskaitos išrašas (c.b. Nr. L2-1883-759/2015, b.l. 14-15); VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas Varėnos r. (b.l. 24), leidimas kirsti mišką minėtame sklype (b.l. 25); 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 00317 10 605,46 EUR sumai (b.l. 32); 2015 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. 00318 373,50 EUR sumai (b.l. 33); susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovo (b.l. 23, 34, 35, 36); krovinių važtaraščiai (b.l. 26, 27, 28, 29, 30, 31).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu pasirašė medienos pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui medienos ir išrašė PVM sąskaitas- faktūras bendrai 10 978,96 EUR sumai. Iš bylos medžiagos ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas įsigijo žemės sklypą (b.l. 24) ir gavo leidimą kirsti mišką (b.l. 25). Ieškovas paaiškino, kad atsakovas atvyko į sandėlį ir pats išsirinko medieną išsivežimui, o PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašytos pagal atsakovo pateiktus duomenis. Atsakovas dalį skolos apmokėjo, t.y. keliais pavedimais sumokėjo ieškovui 4000 EUR, likusios skolos - 5073,52 EUR neapmokėjo. Pagal pasirašytą sutartį, šalys susitarė, kad pirkėjas atsiskaito už parduotas prekes per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (sutarties 5.4 punktas). Atsakovui PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2015 m. gegužės mėnesį. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nėra jokių įrodymų apie tai, kad ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė PVM sąskaitose faktūrose nurodytus prekių kiekius. Šis atsakovo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas, nes byloje pateikti krovinių važtaraščiai (b.l. 26-31), iš kurių matyti kokius kiekius medienos atsakovas išsivežė iš ieškovui priklausančio sklypo, taip pat atsakovas jau yra 4000 EUR pervedęs ieškovui už pirktą medieną. Atsakovas nurodė, kad nesumokėjo likusios sumos dėl netinkamos kokybės medienos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad išvežta mediena būtų netinkama. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad viena sąskaita buvo išrašyta už pušinius rąstus (b.l. 32), kita – už brokuotus pušinius rąstus (b.l. 33), ir rąstų kaina nurodyta mažesnė. Iš pateiktų susirašinėjimų išklotinių tarp ieškovo ir atsakovo matyti, kad pats atsakovas ieškovui nurodė, kiek ir kokios brokuotos medienos išsivežė, o taip pat pats atsakovas nurodė, kad pasirašytų taikos sutartį ir sumokėtų visą skolą, įskaitant delspinigius ir advokato išlaidas (b.l. 34-35).

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (LR CPK 185 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str. 1 d.). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta, bei nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Atsižvelgiant į tai, bei į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu ieškovo atstovų duotus paaiškinimus, teismas mano, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 5073,52 EUR skolos, 155,25 EUR delspinigių LR CK 6.38 str., 6.62 str. pagrindais.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteisiama 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-09-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštą atsakovo turtui, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 149 str.).

Priteisti iš atsakovo UAB „Bergiris“ 157,00 EUR žyminio mokesčio, 300,00 EUR teisinės pagalbos išlaidų ieškovo G. A. personalinės įmonės naudai (LR CPK 93 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Bergiris“, į.k. 183247595, buv. Vilties g. 15, Ukmergės m., 5073,52 EUR (penkis tūkstančius septyniasdešimt tris eurus 52 ct) skolos, 155,25 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 25 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 457,00 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo G. A. personalinės įmonės, į.k. 165210983, buv. Gudeliškių k., Lazdijų r., naudai.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015-09-07 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.