- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2-533-766/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- D. S.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui D. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, pakeičiant priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė G. S. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-423-767/2017, pakeičiant priteistą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, jį padidinant ir mokant kiekvienam vaikui po 240 Eur dydžio išlaikymą: sūnui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai E. S., gim. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-423-767/2017 3.2. punktu įpareigojo atsakovą nepilnamečių vaikų dukros E. S. ir nepilnamečio sūnaus K. S. išlaikymui mokėti po 125 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį pradedant nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Piniginės lėšos sumokamos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą iki 15 einamojo mėnesio dienos. Taip pat atsakovas įsipareigojo be išlaikymo nepilnamečiams dukrai ir sūnui mokėjimo periodinėmis kas mėnesinėmis išmokomis, papildomai prisidėti prie nepilnamečių vaikų būtinų poreikių aprangai, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti. Per 5 metus nuo teismo sprendimo dienos šalyje išaugo infliacija, pakilo paslaugų ir prekių kainos, o augant vaikams jų poreikiai didėja. Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 570 Eur, valstybė kiekvienam vaikui (duomenys neskelbtini) kas mėnesį moką 80,5 Eur dydžio išmoką vaikui. Likusią dalį lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko minimalių poreikių užtikrinimo tiek ieškovė, tiek atsakovas – po 240 Eur per mėnesį. Atsakovas su vaikais visiškai nebendrauja, jais nesirūpina, neprisideda prie jų auklėjimo ir priežiūros, nesidomi jų mokymosi pasiekimais. Ieškovei vienai tenka pareiga nuolat rūpintis vaikų gerove, vaikus ugdyti, prižiūrėti jų sveikatos būklę ir auklėti juos, nors tokias pat pareigas vaikų atžvilgiu turi ir atsakovas. Be to, atsakovas netinkamai vykdo teismo sprendimą mokėti vaikų išlaikymui nustatytą dydį iki 15 einamojo mėnesio dienos, moka nereguliariai, taip neužtikrina vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą laiku. Per šiuos metus vaikų išlaikymui pritaikius indeksavimą iki 2022 m. lapkričio 15 d. atsakovas turėjo sumokėti 3161,12 Eur, o sumokėjo 2610,00 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nėra įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, kas sudarytų pagrindą keisti teismo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikais dydį. Atsakovo turtinė padėtis šiai dienai, palyginus su buvusia Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-423-767/2017 priėmimo dieną netgi pablogėjo. Nutraukiant santuoką atsakovui atiteko sodininkų paskirties žemės sklypas su nebaigtu statyti sodo nameliu jame, (duomenys neskelbtini), o ieškovei atiteko trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas buvo įpareigotas sumokėti ieškovei 10 000 Eur sumą jos prievolių įvykdymui bei šios dienos Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto. Kad įvykdytų jam nustatytą prievolę, atsakovas pasiskolino lėšų, o įgijęs nekilnojamojo turto nuosavybes teises, jį pardavė ir grąžino skolas. Už parduotą nebaigtą statyti sodo namelį atsakovas gavo 10 000 Eur. Važinėjimui į darbą (tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini)), atsakovas, pasiskolinęs lėšų, įgijo automobilį Opel Insignia, 2009 m. laidos, tačiau transporto priemonės vertė rinkoje, palyginus su nekilnojamojo turto verte, nėra tokia stabili, ji nuolat krenta. Be to, po teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovas sudarė 2021 m. rugpjūčio 22 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo apsunkindamas savo turtinę padėtį prisiimtais finansiniais įsipareigojimais (kredito suma 6000 Eur, grąžinimo terminas 2028-08-22, mėnesio įmokos 105,52 Eur, likusi negrąžinta suma 2023-01 yra 5009,96 Eur). Skolintos lėšos atsakovo panaudotos skoloms grąžinti ir pragyvenimui. Jis dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna minimalią mėnesinę algą, darbas ilgalaikis, pastovus, pajamos oficialios. Esant darbdavio pasiūlymui, atsakovas imasi pavadavimo, dirba viršvalandžius, nakties metu, kad gautų didesnę algą. Pagal darbdavio išduotą pažymą jis vidutiniškai gauna apie 800 Eur/mėn., įprastai atsakovo atlygis siekia apie 650 Eur į rankas. Atsakovas nevedęs, gyvena pas pensijinio amžiaus ligotą motiną, (duomenys neskelbtini), ja rūpinasi. Dėl savo itin prastos finansinės būklės ir esant aukštoms būsto nuomos kainoms, atsakovas nepajėgia išsinuomoti atskiro gyvenamojo būsto. Sprendžiant apie vaiko motinos turtinę padėtį, vertintinas jos vardu registruotas turtas: trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 2020 m. įgytas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (šią informaciją iškovė nuo teismo nuslėpė), iš kurio nuomos galimai ieškovė gauna didelių pajamų. Taip pat po santuokos nutraukimo ieškovė įsigijo automobilį VW Golf, 2006 m. laidos. Ieškovės darbo užmokestis siekia 1934 Eur/mėn. į rankas, tai yra 2,5 karto didesnis nei atsakovo. Šie duomenys rodo G. S. turtinės padėties esminį pagerėjimą, lyginant su ta, kuri buvo po santuokos su atsakovu nutraukimo ir išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams nustatymo. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ženkliai išaugo būsto komunalinių mokesčių, maisto produktų, avalynės, rūbų, paslaugų ir kt. kainos, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo ieškiniui tenkinti, kadangi išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, o išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Byloje nėra ginčo dėl išlaikymo indeksavimo, kuriuo kompensuojamos dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastos pajamos, todėl visi ieškinyje išdėstyti argumentai dėl kainų padidėjimo atmestini. Ieškovė nurodo, kad minimalus mėnesinis atlygis pakilo nuo 555 Eur iki 840 Eur, tačiau atsakovo nuomone šis atlygis ir jo padidėjimas yra skirtas šalyje išaugusiai visuotinei infliacijai amortizuoti. Atsakovui taip pat reikalingos lėšos pragyvenimui, susimokėti komunalinius mokesčius, higienos reikmenis, namų apyvokos daiktus, maistą, sveikatos priežiūrai, sezoniniams rūbams ir avalynei, transporto priemonės išlaikymui, kurui nuvyti į darbą. Be to, 2019 metais atsakovui diagnozuotas „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko atsakovas turi ribotas galimybes renkantis darbą, turi papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai. Tačiau atsakovas deda pastangas, kad gautų geriau apmokamą darbą, šiuo tikslu jis mokėsi, siekdamas pasikelti vairuotojo kategoriją, C, CE kategorijų mokymai atsakovui kainavo 560 Eur, už teorijos egzaminą jis sumokėjo 10 Eur, bei papildomai jam dar kainuos 600 Eur už praktikos mokymus, pravažiavimus. Ieškovė taip pat nepateikia duomenų apie tai, kokie konkretūs vaikų poreikiai ir kaip būtent padidėjo. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad avalynė, rūbai vaikams perkami brangūs, žinomų prekių ženklų, atostogaujama su vaikais užsienyje, 5 žvaigždučių viešbutyje, kelis kartus metuose, perkamos įvairios brangios pramogos, kai tuos pačius vaikų poreikius galima patenkinti gerokai pigiau, todėl akivaizdu, kad yra tenkinami ne tik minimalūs būtinieji, bet ir prabangos poreikiai. Ieškovė turi tam finansinių galimybių, tačiau atsakovas finansiškai nėra pajėgus finansuoti tokių ieškovės patiriamų išlaidų. Susidariusi išlaikymo skola liudija, kad šiuo metu esanti išlaikymo prievolė atsakovui jau ir taip yra per didelė, todėl jos padidinimas neatitiktų vaikų interesų neprarasti paskutinio ryšio su tėvu. Atsakovas nevengia išlaikymo prievolės, pagal išgales ją vykdo, skola susidarė dėl sunkios finansinės padėties. 2022 m. lapkričio 15 d. ieškovės paskaičiuotą 551,12 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą atsakovas įsipareigoja padengti dalimis per įmanomai trumpiausią laikotarpį.
Šalies argumentai
4. Ieškovė G. S. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė ji tenkinti. Nurodė, kad 2017 metais vyko skyrybų procesas, sūnui buvo tik (duomenys neskelbtini) metai, dukra buvo (duomenys neskelbtini). Auginant vaikus jų poreikiai didėja, mergaitė dabar (duomenys neskelbtini), aktyvi, gerai mokosi, jai samdomas anglų kalbos korepetitorių, pernai ji vyko į Slovėniją, kur reikėjo taip pat prisidėti. Sūnus (duomenys neskelbtini), reikėjo jį išleisti į (duomenys neskelbtini) klasę, buvo didelės išlaidos, jam taip pat samdomas korepetitorius, valanda kainuoja 15 Eur, lanko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) treniruotes. Sūnus (duomenys neskelbtini), tačiau neįgalumas nenustatytas nė vienam vaikui. Atsakovas teigia, kad negali mokėti didesnės išlaikymo sumos, tačiau atsakovo prašė pateikti sandorius dėl turto, nes turėdamas nekilnojamojo turto dėl teismo proceso galėjo jį perrašyti artimam žmogui. Atsakovo įsipareigojimai kreditoriams yra pateikti senų metų ir neaišku kokie jie yra šiai dienai. Atsakovas gyvena pas savo mamą name, jam yra visos sąlygos, kad galėtų vaikus pasiimti. Atsakovas taip pat teigia, kad po skyrybų jam nieko neliko, tik sodo namelis, tačiau namas sode buvo įvertintas 20 000 Eur, bei jis pardavęs šį namą galėjo nusipirkti kitą nekilnojamąjį turtą. Pati apie savo nekilnojamąjį turtą nepateikė jokių dokumentų, nes mano, kad tai neįtakoja atsakovo prievolės išlaikyti vaikus. Butui (duomenys neskelbtini) yra paimta paskola, nes planuoja keltis ten gyventi. Jos vidutinės pajamos 2022 m. spalį - apie 1924 Eur, o šiuo metu apie 2000 Eur. Kitų pajamų negauna, jos atlyginimas yra vienintelės jos pajamos, taip pat vaiko periodinės išmokos po 80 Eur abiem vaikams, bei išlaikymas iš tėvo. Nuo (duomenys neskelbtini) jos turtinė padėtis liko tokia pati, neženkliai padidėjo atlyginimas, po ištuokos paimta paskola, butas įkeistas bankui. Po skyrybų jai liko trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), šiuo metu dar turi vieną dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), tačiau butas remontuojamas, jam paimta paskola virš 60 000 Eur. Turi automobilį 2006 m. Mano, kad atsakovo pareiga prisidėti prie vaikų išlaikymo. Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisti neprašo.
5. Atsakovas D. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad po skyrybų jo padėtis labai suprastėjo, liko žemės sklypas ir sodo namelis jame, namas sode liko neįrengtas, be elektros, vandentiekio, teko skolintis pinigų, paskui namą parduoti. Ieškovei sumokėjo 10 000 Eur, ką buvo gavęs už tą namą. Šiai dienai jo pajamos yra 700 Eur, sausio mėnesį jo atlyginimas buvo 660 Eur, dirba (duomenys neskelbtini), todėl kiek gali, tiek moka, su vaikais bendrauti nori, bei jei gautų didesnį atlyginimą – neatsisako teikti didesnį išlaikymą. Ieško geriau apmokamo darbo, stengiasi, laikė teoriją C klasės vairuotojo pažymėjimui gauti, tačiau dabar trūksta lėšų pravažiavimui. Laikėsi teises, kad galėtų pereiti dirbti vairuotoju ir gautų geresnį atlyginimą, taip pat ieško darbo ir kitur. 2017 metais jo atlyginimas buvo apie 1000 Eur, nes turėjo (duomenys neskelbtini), užsiiminėjo (duomenys neskelbtini), tačiau veiklos nebetęsia, nes viskas stojo, niekas nebepirko. Šiuo metu savo vardu turi paprastą automobilį, kad galėtų nuvažiuoti į darbą, jokio nekilnojamojo turto neturi, po skyrybų jokio turto neturi įgijęs, papildomų pajamų negauna, glaudžiasi pas mamą, net neturi galimybės išsinuomoti sau būsto. Po skyrybų ieškovės padėtis ženkliai pagerėjo, taip pat ir atlyginimo atžvilgiu. Ieškovė pati reiškė nuomonę, kad geriau jam su vaikais susitikti nereikia. Kiek įmanoma su vaikais jis bendrauja ir nori susitikti. Prašo ieškinį atmesti, nes šiai dienai neturi galimybės mokėti vaikams didesnes įmokas, taip pat prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad ieškovės turtinė padėtis liko nepakitusi, atsakovo atlyginimas neženkliai krito, vaikų poreikiai su amžiumi padidėjo. Taip pat reikia atsižvelgti į paslaugų, maisto, rūbų kainų padidėjimą, dėl ko reikėtų keisti buvusį teismo sprendimą. Mano, kad prašoma priteisti vaikams išlaikymo suma yra reali, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė G. S. ir atsakovas D. S. yra nepilnamečių vaikų K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) sprendimu Radviliškio rajono apylinkės teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys sutarė, kad atsakovas D. S. nepilnamečiams vaikams K. S. ir E. S. teiks išlaikymą po 125 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, vaikų išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat D. S. nepilnamečiams vaikams įsipareigojo be išlaikymo mokėjimo papildomai prisidėti prie nepilnamečių vaikų būtinų poreikių aprangai, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinimo. Gaunamas lėšas uzufrukto teise paskirta valdyti vaikų motina G. S.. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad nepilnamečiai K. S. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje ir lanko (duomenys neskelbtini), o E. S. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, vaikai lanko (duomenys neskelbtini) atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir lauko (duomenys neskelbtini) užsiėmimus/treniruotes. Ieškovė vaikams vidutiniškai išleidžia po 570 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto – automobilį VW Golf, 2006 m., butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba, jos vidutinės mėnesinės pajamos 2022 metais - 1934 Eur, taip pat gauna po 80,50 Eur mėnesines išmokas kiekvienam vaikui. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinės mėnesinės pajamos – 800 Eur, šiuo metu yra išlaikęs C, CE kategorijos teorijos egzaminą, turi nekilnojamojo turto – automobilį Opel Insignia, duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Atsakovas taip pat pateikė byloje duomenis apie vartojimą kreditą, paimtą 2021 m. rugpjūčio 22 d., kurio gražinimo terminas 2028-08-22, kredito suma – 6 000 Eur, mėnesio įmokos 105,52 Eur, likusi negrąžinta suma – 2023 m. sausio mėn. - 5009,96 Eur. Atsakovui 2019 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu vaikų išlaikymui moka po 125 Eur bei papildomai prisideda prie nepilnamečių vaikų būtinų poreikių tenkinimo (2022-05-20 100 Eur gitarai, 2022-06-12 - 50 Eur, 2022-06-20 – 100 Eur mokytojai). Byloje nėra duomenų, kad kuri nors šalis turėtų kitų išlaikytinių.
8. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
9. Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai.
10. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 555,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 669 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2020 m. sausio 1 d. MMA – 607,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA – 642,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2022 m. sausio 1 d. MMA – 730,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1014 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-209-916/ 2016 ir kitos), – tačiau šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas tėvų turtinei padėčiai – tėvų galimybėms. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009 ir kitos). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pavyzdžiui, vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kita), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pavyzdžiui, dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 3K-3-303/ 2008, 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013 ir kitos). Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga.
11. Šiuo atveju teismas įvertina nustatytą aplinkybę, kad šalių vaikai paaugo, bei suprantama, kad vaikų poreikiai padidėjo, atsirado papildomų užsiėmimų. Be to, atsižvelgtina ir į visuotinai žinomas aplinkybes apie pasikeitusią ekonominę situaciją, kainų kilimą, dėl ko vaikų poreikiams tenkinti patiriamos didesnės išlaidos nei 2017 metais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalių vaikų poreikiai padidėjo. Pažymėtina, kad ieškovė su vaikais gyvena jai priklausiančiame būste, užtikrina vaikams gyvenamąjį plotą, būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, laikant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda kitokia forma. Atsakovas dirba, be darbo užmokesčio papildomai jokių pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi ir po santuokos nutraukimo neįgijo, įsigijo tik kilnojamąjį turtą – automobilį, tačiau po Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-423-767/2017, turėjo parduoti jam atitekusį sodo sklypą ir jame esantį neįrengtą sodo namą, už kurį gavo 10 000 Eur, bei šią sumą sumokėjo ieškovei, įvykdydamas minėto teismo sprendimo 2.2 punktą, gyvena pas savo motiną, 2023 m. sausio mėn. duomenimis turi 5009,96 Eur dydžio kreditą, duomenų apie kitus išlaikytinius nepateikė, šiuo metu atsakovas moka po 125 Eur kiekvienam vaikui bei be išlaikymo mokėjimo papildomai prisideda prie nepilnamečių vaikų būtinų poreikių aprangai, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinimo. Atsakovas pateikė įrodymus apie jo sveikatos sutrikimus ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių, kaip nurodo atsakovas, jis turi ribotas galimybes renkantis darbą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui. Be to, atsakovas ėmėsi priemonių, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams – išsilaikė C, CE kategorijos teorijos egzaminą, tačiau neturi pajamų praktinei egzamino daliai pasiruošti. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo D. S. turtinė padėtis po Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-423-767/2017 pablogėjo. Ieškovė G. S. išlaikė jai po santuokos nutraukimo atitekusį nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), įgijo būtą (duomenys neskelbtini), pasak ieškovės ji yra paėmusi kreditą, nors duomenų teismui apie tai nepateikė, taip pat įgijo transporto priemonę, jos mėnesinės pajamos, kaip teigia ieškovė, šiuo metu yra apie 2000 Eur, be valstybės skiriamų pinigų vaikams ir atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams sūnui ir dukteriai, tai yra beveik 2,5 karto didesnės nei atsakovo, tai yra ieškovės G. S. turtinė padėtis po Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-423-767/2017 pagerėjo. Atsižvelgiant į ieškovės pajamų ir išlaidų santykį, į atsakovo uždirbamas pajamas, į tai, kad atsakovo elgesys nėra nerūpestingas, jis ėmėsi priemonių, kad gautų didesnes pajamas, šalių turimus kreditorinius įsipareigojimus (aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008)), į vaikų amžių, darytina išvada, jog nuo (duomenys neskelbtini), kuomet Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams K. S. ir E. S. išlaikymą, jų poreikiai ženkliai išaugo ir atsakovo teiktino 125 Eur per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui nepakanka net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Todėl siekiant išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą (gaunamas pajamas ir galimybes gauti pajamų, turimą turtą), nepažeidžiant proporcingumo principo, ieškovės prašymas padidinti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo D. S. sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 180 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2022 m. lapkričio 15 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.198 straipsnis), pakeičiant Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl nepilnamečių vaikų K. S. ir E. S. išlaikymo (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
12. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimo 3.3. punkte numatyta, kad ieškovei suteikiama uzufrukto teisė valdyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas pinigines lėšas, todėl pakartotinai ši teisė nenustatytina.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.
14. Ieškovė, kreipdamasi į teismą ieškiniu dėl išlaikymo, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį iš dalies (? 75 proc.), bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 72,90 Eur (žyminis mokestis dėl išlaikymo (97,2 Eur ((180x12)x2)) x3 proc. x 75 proc.) x 75 proc.)) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas prašė priteisti 300 Eur advokato atstovavimo išlaidas, tačiau teismui nepateikė duomenų apie patirtas tokias išlaidas, todėl jos, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai nepriteistinos iš ieškovės. Iš atsakovo taip pat priteistinos 14,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios iš viso šioje byloje sudaro 19,92 Eur; iš ieškovės šios išlaidos nepriteistinos, nes jai tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma – 4,98 Eur, neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur).
15. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-423-767/2017, ir iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 72,90 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 90 ct) žyminį mokestį bei 14,94 Eur (keturiolikos eurų 94 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, šias sumas sumokant į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). Įmokos kodas mokant žyminį mokestį ir išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.