Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-407-544/2013

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. K. ir D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-847-828/2013 pagal ieškovės Aukštaitijos kredito unijos ieškinį atsakovams Z. P., A. K., D. B., D. M. dėl paskolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-14 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliantų nurodytus argumentus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė su atsakove Z. P. 2010-11-15 sudarė paskolos sutartį Nr. 10-00239, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 30000 Lt vartojimo paskola su galutiniu 2015-11-30 grąžinimo terminu (b. l. 5-8). Ieškovė su atsakovais A. K., D. B., D. M. 2010-11-15 sudarė laidavimo sutartis Nr. 10-00276, Nr. 10-00277, Nr. 10-00278, pagal kurias atsakovai įsipareigojo atsakyti ieškovei Aukštaitijos kredito unijai kaip solidariąją prievolę su paskolos gavėja Z. P. turintys bendraskoliai visu savo turtu, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal minėtą paskolos sutartį (laidavimo sutarčių 3 p.) (b. l. 9-14). Atsakovei Z. P. nevykdant paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovams ieškovės nurodytu raginime terminu neatsiskaičius, paskolos sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2012-10-10 ieškovės valdybos posėdžio protokolo nutarimu Nr. 53 (b. l. 15-25). Nesumokėta paskolos suma yra 23 244,92 Lt, palūkanos - 1194,73 Lt, delspinigiai - 61,57 Lt (b. l. 26).

Pagal įstatymą prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tas taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Solidarioji laiduotojo pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Šalių sudarytose 2010-11-15 laidavimo sutarčių Nr. 10-00276, Nr. 10-00277, Nr. 10-00278, 3 punktuose numatyta, kad paskolos gavėjo ir laiduotojų atsakomybė yra solidari (b. l. 9-14). Todėl, vadovaudamasis CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d. bei laidavimo sutarčių 3 p., ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tai yra kreditoriaus teisė, ir jos riboti nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo. Todėl, skolininkei neįvykdžius savo prievolės, kreditorius kreipdamasis į teismą turėjo teisę pasirinkti, ką byloje patraukti bendraatsakoviais.

Atkreiptinas dėmesys, kad civilinio proceso įstatymai teisę parinkti atsakovą numato tik pačiam ieškovui (CPK 45 str., 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.), bet ne teismui. Asmuo atsakovu gali būti patraukiamas tik ieškovo prašymu arba jo sutikimu. Ieškovė byloje patraukti atsakovu paskolos gavėjos sutuoktinį neprašė, nors atsakovai argumentus apie tai buvo išdėstę. Todėl vykdant teismo sprendimą bus reikalinga vadovautis įstatymo nuostatomis apie tai, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Priklausomai nuo to, ar bendra prievolė solidarioji ar dalinė, skiriasi jos vykdymas ir sutuoktinių atsakomybės apimtis. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek vienas jų, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 1 d.). Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 3.109 str. 2 d.). Jeigu prievolė dalinė, kiekvienas sutuoktinis privalo vykdyti savo dalį (CK 6.5 str.).

Laidavimu yra prisiimama rizika, todėl laiduotojas pats privalo domėtis asmeniu, už kurį laiduoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, 2005 m. spalio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514, ir kt.). Laidavimo sutartys yra nenuginčytos ir neginčijamos, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai jomis rėmėsi. Atleidimas nuo prievolės vykdymo pagal nenuginčytą laidavimo sutartį prieštarautų kitos sandorio šalies, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią, interesams. Patys apeliantai teismo posėdyje bei procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Podrigailų šeima turi vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir yra pajėgi atsiskaityti su ieškove (b. l. 43, 83-84), kad Z. P. yra dirbanti ir turi stabilias pajamas, kad ją pažįsta kaip dorą, sąžiningą, darbščią moterį, šeimos draugę, kuria pasitikėjo, todėl už ją ir laidavo, kad prisiima atsakomybę, jog nesidomėjo, kokia jos ekonominė padėtis (b. l. 62-63, 118-121). Paskolos gavėja Z. P. ieškinį pripažįsta ir žada paskolą grąžinti (b. l. 107). Todėl, nors apeliantai tvirtina, jog skolininkė ir kreditorius juos apgavo, jog kreditorė, suteikdama paskolą, netinkamai įvykdė savo pareigas, tačiau teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti patikimais, objektyviais įrodymais bei prieštarauja pačių apeliantų teiginiams.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie apeliantų gaunamas pajams, šeimos sudėtį, sveikatos būklę, darbingumo lygius, neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams sumas patvirtina, kad jų turtinė padėtis sunki (b. l. 51-52, 55-56, 85-91, 115-117, 135-149, 166). Jeigu būtų nustatytos kitos reikalingos įstatyme numatytos sąlygos, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, galėtų spręsti dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstytmo sąlygų buvimo (CPK 284 str.). Tačiau tai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo apeliantus atleisti nuo prievolės įvykdymo ir jų atžvilgiu atmesti ieškinį, kurio pagrindas yra galiojanti ir nenuginčyta laidavimo sutartis, turinti šalims įstatymo numatytą galią (CK 6.189 str. 1 d.).

LR CK 6.9 str. 1 d. nustatyta, kad solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turti teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė. LR CK 6.83 str. reglamentuotos laiduotojo teisės. Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Jeigu laidavimas atsirado skolininko prašymu ar sutikimu, tai prievolę įvykdęs laiduotojas turi teisę papildomai reikalauti iš pagrindinio skolininko atlyginti visus su laidavimu susijusius nuostolius, taip pat reikalauti palūkanų už kreditoriui sumokėtą sumą, nors pagrindinė prievolė palūkanų ir nenumato. Kiekvienas iš kelių laiduotojų turi teisę atgręžtinio reikalavimo būdu reikalauti iš skolininko savo sumokėtos sumos. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises (LR CK 1, 2, 3, 4 d.). Taigi apeliantai, įvykdę visą ar dalį prievolės, įgytų reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovės Z. P. sumokėti savo sumokėtas sumas.

Vadovaudamasi išdėstytu daroma išvada, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.