Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. L., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Teismo posėdyje L. L. prašė jo skundą tenkinti. Nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, supranta, kad jam reikalingas gydymas vaistais, kuris jam ir šiuo metu taikomas ir yra efektyvus. Tvirtina, kad gydomas bendro stebėjimo sąlygomis jis turėtų daugiau galimybių užsiimti naudingomis veiklomis, kurios galimos psichiatrijos ligoninėje. Jo gynėja taip pat prašė skundą patekinti. Prokurorė prašė L. L. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas atmetamas.

6. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, apelianto teigimu, jo psichikos būklė yra pakankamai stabili, kad jis toliau galėtų gydytis stacionare bendro stebėjimo sąlygomis. Tai jis iš esmės patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodydamas, jog jis supranta, kad turi gydytis stacionare, kad šiuo metu jo būklė nėra tiek gera, kad jam galėtų būti skirtas ambulatorinis gydymas. Tačiau, su tuo negalima sutikti. Išklausius asmenį, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, susipažinus ir įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus apie jo sveikatos būklę, gydytojų specialistų nuomonę ir jų situacijos vertinimą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad L. L. psichikos sveikatos būklė šiuo metu dar nėra pakankamai stabili, ji nepagerėjo, jis visiškai nekritiškas nei savo ligai, nei padarytai nusikalstamai veikai, todėl dar nėra galimybės jo gydymą stacionare tęsti bendro stebėjimo sąlygomis.

7. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinę sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

8. Apylinkės teismas, vadovaudamasis Komisijos (duomenys neskelbtini) medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovo paaiškinimais teismo posėdyje, padarė rašytiniais dokumentais bei proceso dalyvių paaiškinimais pagrįstą išvadą, kad L. L. psichikos būklė išlieka nepakitusi, jis visiškai nekritiškas ligai, savo padarytai nusikalstamai veikai, todėl dar yra būtinas jo tolesnis gydymas stacionare sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas ir šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja gydytojų psichiatrų išvados bei rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal Komisijos medicininės apžiūros išvadą šiuo atveju nustatyta, kad L. L. psichikos būklė nestabili, išlieka ryškus mąstymo sutrikimas pagal formą (paralogiškas, autistiškas, nenuoseklus, rezonieriškas), bei pagal turinį (savęs pervertinimo, santykio, poveikio, persekiojimo didybės kliedesiai); jis išlieka ambivalentiškas, ambitendentiškas, jo emocijos skurdžios, neadekvačios, nuotaika nepastovi, dažnai pakili, subeuforiška; fizinės agresijos prieš kitus pacientus nefiksuota, tačiau kartais būna pykčio afektai, mėgsta nurodinėti, vadovauti personalui; jis visiškai nekritiškas savo ligai, nuvertina savo veiksmų padarytą žalą, laiko save sveiku, realių ateities planų neturi, socialiniai ryšiai nepakankami. Teismo posėdyje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovas patvirtino, kad išlieka L. L. mąstymo sutrikimai, kurie turi įtakos jo elgesiui, todėl jo stebėjimas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis būtų sunkiai įgyvendinamas. Duomenų, kurie galėtų paneigti ar sukelti pagrįstų abejonių tokia Komisijos medicininės apžiūros išvada, ligoninės atstovo paaiškinimais byloje nėra.

9. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

10. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų L. L. nepalankios Komisijos medicininės apžiūros išvados duomenis. Tokiu atveju apygardos teismas, įvertinęs šioje išvadoje pateikiamus duomenis apie L. L. diagnozuotos ligos istoriją ir jo psichikos būklę šiuo metu, vertina, kad L. L. padaryta įstatymo uždrausta veika yra susijusi su jo ligos paūmėjimu, todėl jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės režimas galėtų būti keičiamas į švelnesnį tik esant medicininės apžiūros išvadai, kuri leistų neabejoti dėl jo pagerėjusiosios psichikos būsenos, jos stabilumo ir jo socialinio pavojingumo sumažėjimo. Dar kartą pabrėžtina, kad L. L. esama psichinė būsena, kritikos stoka tiek ligai, tiek padarytai nusikalstamai veikai yra tie kriterijai, kurie lemia dabartines teismų išvadas dėl asmens socialinio pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl jam taikomas gydymas stacionare sustiprinto stebėjimo sąlygomis yra pateisinamas.

11. Skunde L. L. išsakyta nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo, jo psichikos būklės pagerėjimo Iš bylos matyti, kad L. L. savo ligos nepripažįsta, praeityje gydomas ambulatoriškai vaistų nevartojo. Visa tai lėmė, kad, paūmėjus ligai, jis padarydavo nusikalstamas veikas. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos medicininės apžiūros išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad L. L. psichikos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili ir jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas jam išties turi būti tęsiamas.

12. Tokiu būdu, pripažįstama, jog L. L. priverstinis gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Kadangi L. L. psichikos būklė nepasikeitė, tai sudaro pagrindą jam toliau tęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ką skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai ir padarė. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. L., skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.