Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-28221-909/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
2YT-28221-909/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22535-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Justa Raciūtė (pirm.)
Pareiškėjas
A. V.
Suinteresuotas asmuo
Skolvalda
Skolininkas
D. V.
Kreditorius
G. Š., A. V., K. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-28221-909/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22535-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; (S) 3.4.5.11.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Dalius Traigys, nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolvalda“, skolininkas D. V., išieškotojai - G. Š., A. V., K. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja A. V. skunde dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0241/11/01856 nurodė, kad pareiškėjai 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Antstolis Dalius Traigys vykdo išieškojimą iš skolininko D. V. (pareiškėjos sutuoktinio) išieškotojų G. Š., A. V., K. S. naudai. Vykdydamas šį išieškojimą, antstolis Dalius Traigys neteisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos turtą – gaunamą darbo užmokestį. Išieškotojai nėra pareiškėjos kreditoriai, šių kreditorių reikalavimai nebuvo įtraukti į pareiškėjos bankroto byloje patvirtintą kreditorinių reikalavimų sąrašą. Pareiškėjos bankroto bylą nagrinėjęs teismas sprendė, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio prievolės nėra solidarios, todėl pareiškėja nėra ir negali būti pripažinta išieškotojų skolininke. Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja prašė pateikti informaciją, kiek iš viso buvo gauta piniginių lėšų iš pareiškėjos tenkinant išieškotojų reikalavimus nuo 2015-12-16 iki skundo pateikimo dienos bei grąžinti visas neteisėtai išieškotas skolas į pareiškėjos sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis Dalius Traigys 2020 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino pareiškėjos skundą, pateikė prašomą informaciją apie išieškotas sumas. Likusioje skundo dalyje nutarė pareiškėjos reikalavimų netenkinti ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis Dalius Traigys nurodė, kad nagrinėjamu atveju skolininko D. V. prievolės pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomuosius (duomenys neskelbtini) yra asmeninės D. V. prievolės, todėl išieškojimas yra galimas iš jam priklausančios turto dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-07-16 nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo nutarta nustatyti, kad ½ dalis pareiškėjos gaunamų pajamų priklauso skolininkui D. V., todėl antstolis nukreipė išieškojimą ne į pareiškėjai priklausantį turtą, o į skolininkui D. V. priklausantį turtą – ½ dalį pareiškėjos gaunamų pajamų. Minėta nutartis nėra panaikinta, yra galiojanti.

2020 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas suinteresuoto asmens UAB „Skolvalda“ atsiliepimas į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog 2015 m. gruodžio 16 d. pareiškėjai buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla. Nepaisydamas šio fakto, antstolis Dalius Traigys, atstovaudamas išieškotojų G. Š., A. V., K. S. interesus, net ir po bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo tęsė išieškojimo veiksmus ir išieškojo atitinkamas sumas iš pareiškėjos turto. Išieškotojai nėra bankroto byloje patvirtinti pareiškėjos kreditoriai. Bankroto procedūros 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi yra baigtos, likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašyti. Nurodė, jog apie šią situaciją informavo antstolį, taip pat pateikė informaciją, jog pareiškėja su sutuoktiniu turi povedybinę sutartį, sudarytą 2011 m. lapkričio 16 d., kurioje pareiškėja ir jos sutuoktinis susitarė, jog kiekvieno iš jų pajamos, įgytos po povedybinės sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė (Povedybinės sutarties 2.3 punktas). Antstolio Daliaus Traigio atstovaujami išieškotojai G. Š., A. V., K. S., kurių interesais buvo priimta aukščiau aptarta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartis, reiškė kreditorinius reikalavimus pareiškėjos A. V. fizinio asmens bankroto byloje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi juos tvirtinti atsisakė. Todėl akivaizdu, kad antstolis lėšas šių ieškotojų naudai išieškojo neteisėtai, nes šie asmenys net nėra pareiškėjos kreditoriai. Nemokumo administratoriaus nuomone, tokiais savo veiksmais antstolis ne tik atliko neteisėtus veiksmus, bet taip pat pažeidė tiek A. V. kreditorių, tiek bankrutuojančio asmens interesus bankroto proceso metu, kadangi bankrutuojantis asmuo negalėjo pilna apimti naudotis lėšų suma, skirta būtinųjų poreikių tenkinimui, o jos kreditoriai negavo dalies lėšų kreditorinių reikalavimo tenkinimui, todėl, pasibaigus bankroto procesui, nurašomų kreditorinių reikalavimų suma buvo didesnė.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydama, jog antstolis Dalius Traigys klaidingai teigia, jog nevykdė ir neatliko jokių išieškojimo veiksmų iš pareiškėjos nuo nutarties iškelti bankroto bylą pareiškėjai. Pridedami dokumentai, t. y. paties antstolio Daliaus Traigio ir/ar jo padėjėjų siųsti pranešimai dėl vykdymo veiksmų atlikimo, t. y. piniginių lėšų nuo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausančios sąskaitos nurašymo įrodo, jog sumos buvo nurašomos. Pareiškėja pažymi, jog jos darbdavys (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį perveda į antstolio Daliaus Traigio sąskaitą po 149,92 Eur. Pareiškėja taip pat informavo, jog antstoliui pateikė povedybinę sutartį sudarytą su sutuoktiniu D. V., kuria šalys nustatė, kad po sutarties sudarymo sutuoktinių įsigytos lėšos (šioms lėšoms priskiriamos ir lėšos, gaunamos kaip darbo užmokestis) yra sutuoktinio, kurio vardu pinigai yra įgyti, asmeninė nuosavybė.

Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalį, 154 straipsnio 1 dalį byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš šioje civilinėje byloje bei teismui pateiktoje vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstoliui Daliui Traigiui buvo pateikti vykdyti Vilniaus apygardos teismo vykdomieji dokumentai (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. V. išieškotojų G. Š., A. V. ir K. S. naudai.

2015 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjai A. V. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėtoje byloje nebuvo patvirtinti kreditorių K. S., A. V. ir G. Š. kreditoriniai reikalavimai, teismui konstatavus, jog šie kreditoriai yra skolininko D. V. asmeniniai kreditoriai ir reikalavimo teisės į bankrutuojantį asmenį jie neturi.

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. rugsėjo 25 d. antstolio kontoroje buvo surašyti patvarkymai dėl skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 20 d. antstolio kontoroje buvo surašyti patvarkymai dėl skolos išieškojimo patikslinimo (duomenys neskelbtini) bei persiųsti skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) darbovietei bei pareiškėjai. Nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki skundo pateikimo teismui dienos atskaityta ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 9 575,69 Eur pareiškėjos gauto darbo užmokesčio.

2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos bankroto procedūros yra baigtos, likę nepatenkinti pareiškėjos kreditorių reikalavimai nurašyti.

Antstolių kontoroje buvo gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini). Antstolis minėtą skundą tenkino iš dalies ir, remdamasis CPK 510 straipsniu, perdavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad esant iškeltai fizinio asmens bankroto bylai, antstolis atliko išieškojimo veiksmus iš bankrutuojančio asmens turto, be to, išieškojimo veiksmai pareiškėjos atžvilgiui atlikti neturinčių į pareiškėją reikalavimo teisių asmenų.

Remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 6 straipsnio 5 dalimi, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą: 1) draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. FABĮ 5 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Pagal tai, po bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, t. y. 2015 m. gruodžio 16 d., visi išieškojimo veiksmai iš pareiškėjos turto turėjo būti sustabdyti. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo, jog po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, išieškojimas iš šio asmens turto yra nebegalimas, šios aplinkybės antstolis Dalius Traigys neneigia, tačiau tarp šalių kilo ginčas, dėl pareiškėjos A. V. darbo užmokesčio statuso (nuosavybės).

Antstolis Dalius Traigys, nukreipdamas išieškojimą į ½ pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio, laikė, jog šis turtas nuosavybės teise priklauso skolininkui D. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini). Minėta nutartimi teismas nustatė, jog ½ dalis A. V. gaunamų pajamų priklauso skolininkui D. V.. Pagal tai, antstolis laikė, jog vykdo išieškojimą iš skolininko D. V. asmeninio turto pagal jo asmeninių kreditorių G. Š., A. V. ir K. S. reikalavimus. Pareiškėja bei suinteresuotas asmuo UAB „Skovalda“ remiasi byloje pateikta 2011 m. lapkričio 16 d. vedybų (povedybine) sutartimi, sudaryta tarp pareiškėjos ir skolininko D. V.. Šios sutarties 2.3. punktas numato, jog turtas ir turtinės teisės, įskaitant, bet neapsiribojant, pajamas, gautas kiekvienos iš šalių, tame tarpe pajamas, gautas iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, taip pat pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas, kurios bus įgyjamos po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvienos iš šalių nuosavybė, taip pat kiekvienos iš šalių įgytos prievolės be kitos šalies sutikimo yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Minėta sutartis yra patvirtinta Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D.. Pagal šios sutarties nuostatas, pareiškėja traktuoja, jog jos gaunamas darbo užmokestis yra asmeninė jos nuosavybė, į kurią negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal jos sutuoktinio prievoles. Su tokia pareiškėjos pozicija sutikti teismas neturi pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.103 straipsnį, vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti vedybų sutarčių registre. Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jei sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Nors pareiškėjos ir jos sutuoktinio vedybinė sutartis yra notarinės formos, tačiau, patikrinus išsamią informaciją VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registre, nei pareiškėjos, nei jos sutuoktinio vardu sudarytų ir įregistruotų vedybų sutarčių nėra. Svarbu paminėti, jog pačioje vedybų (povedybinėje) sutartyje nurodyta, jog ši sutartis turi būti įregistruota Vedybų sutarčių registre. Atsižvelgiant į tai, jog minėta sutartis nėra įregistruota Vedybų sutarčių registre, ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (antstolį, išieškotojus).

Svarbu ir tai, jog nei sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), nei nagrinėjant minėtą bylą apeliacine tvarka (duomenys neskelbtini) pareiškėja neįrodinėjo fakto, jog turtas tarp šalių jau yra padalintas sudaryta povedybine sutartimi, todėl laikoma, jog sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, traktuotina, jog skolininkui D. V. nuo 2012 m. lapkričio 13 d. priklauso ½ pareiškėjos A. V. gaunamų pajamų, įskaitant darbo užmokestį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos A. T. 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Pripažinus, jog D. V. priklauso ½ pareiškėjos darbo užmokesčio, konstatuotina, jog antstolis turėjo teisę į šias sumas nukreipti išieškojimą pagal asmenines D. V. prievoles ir pareiškėjos argumentai dėl to, jog išieškotojai nėra jos bankroto byloje patvirtinti kreditoriai, neturi esminės reikšmės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolio Daliaus Traigio veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), teisėtumu, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos A. V. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė