Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis A. U. individualioje įmonėje aludariu, teistas:

1. 2012 m. balandžio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 7 mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

2. 2013 m. rugsėjo 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

3. 2018 m. kovo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

4. 2019 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės atlikimo laikotarpį ir 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. A. 2019 m. spalio 11 d., apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu su sutuoktine V. A., tyčia savo kakta smogė jai į kaktą, taip sukėlė savo šeimos narei – nukentėjusiajai V. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. A. yra jo žmona, jie kartu gyvena virš dvidešimt metų. V. girtuokliauja, dėl to jie pykstasi. Su V. gyvena dviese, vaikai jau suaugę ir išėję iš namų. 2019 m. spalio 11 d., vakare, apie 18.45 val. V. buvo išgėrusi , jis buvo išgėręs alaus. Namuose nebuvo pagaminta valgyti, todėl tarp jo ir žmonos kilo konfliktas, kurio metu jis tyčia vieną kartą savo kakta sudavė jai į kaktą. Ar sukėlė skausmą, pasakyti negali. Dėl smurto prieš žmoną yra teistas ne vieną kartą, supranta, kad ir šį kartą padarė nusikaltimą, labai gailisi ,sudavęs smūgį V., jos atsiprašė, žmona jam atleido. Jis dirba A. U. įmonėje aludariu, todėl prašo skirti jam švelnesnę bausmę, nes artėja šventės, reikės gaminti alų.

Po kaltinamojo V. A. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei , įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad 2019 m. spalio 11 d. apie 18.30 val., į namus (duomenys neskelbtini), grįžo akivaizdžiai neblaivus vyras V. A.. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir apie 18.45 val., namuose, jai stovint gyvenamojo namo virtuvės kambaryje, prie jos priėjo vyras ir, nieko nesakęs, vieną kartą iš kaktos sudavė jai į kaktą, taip sukėlė fizinį skausmą, iki šiol skauda sumuštą kaktą. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė ir nesikreips. Apie patirtą smurtą artimoje aplinkoje paskambino telefonu 112 ir nurodė, kad namuose prieš ją smurtavo vyras. Atvykę policijos pareigūnai jai nustatė girtumą. Jiems žodžiu nurodė, kad skauda sumuštą kaktą. Konflikto daugiau niekas nematė, nes gyvena tik dviese (b. l. 38–39);

iš 2019 m. spalio 12 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK vyriausiojo patrulio A. D. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2019 m. spalio 11 d. apie 18.56 nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), V. A. paaiškino, kad į namus grįžęs neblaivus vyras V. A. jai trenkė iš galvos į jos galvą. V. A. girtumą tikrintis atsisakė, tačiau akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo bei kalbėjo nerišliai (b. l. 12);

iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvės kambaryje (b. l. 13–15);

iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad V. A. kaktos srityje stebimas patinimas (b. l. 19–22);

iš 2019 m. spalio 12 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint V. A. veidą, ant kaktos matosi patinimas (b. l. 29–30).

Kaltinamojo V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sutuoktinei V. A..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. A. teistas keturis kartus už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs (b. l. 54–65), bausmės neatlikęs (b. l. 68), padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), administracine tvarka baustas (b. l. 69–72), dirbantis (b. l. 73), darbovietės charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad V. A. jau tris kartus buvo baustas laisvės apribojimo bausmėmis už smurtinius nusikaltimus prieš tą patį asmenį-žmoną, laisvės apribojimo bausmę atliko netinkamai, nes probacijos tarnyba kreipėsi į teismą su teikimu dėl teismo jam skirto įpareigojimo - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų- pažeidimo ir laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, tačiau teismas teikimo netenkino, naują nusikalstamą veiką V. A. padarė, vėl būdamas neblaivus, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. A. atžvilgiu bus pasiekti, jam paskiriant už nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, arešto bausmę (BK 49 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus arešto bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, V. A. į arešto bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 12 d. 9.30 val. (b. l. 77) iki 2019 m. spalio 14 d. 9.30 val. (b. l. 109), tai yra dvi paros (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktis).

V. A. 2019 m. spalio 14 d. skirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios ( b.l.103-104).

V. A. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėjos 2019 m. spalio 14 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė –įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. A. ( b. l. 106-107).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrintina su 2019 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 papunkčiu, prieš tai ją pakeitus į arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinti V. A. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. A. bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Į paskirtą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 12 d. 9.30 val. iki 2019 m. spalio 14 d. 9.30 val. kas prilyginama dviem arešto paroms.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2019 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos 3 mėnesių 1 dienos laisvės apribojimo bausmės dalies, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 papunkčiu, prieš tai ją pakeitus į 45 parų arešto bausmę, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 15 parų arešto ,ir V. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam V. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbo metu, atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis V. A. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.