Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2169-852/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-03
Bylos Nr.: e2-2169-852/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00189-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Andrius Verikas
Ieškovas: UAB Naftos atliekų perdirbimo centras
Atsakovas: D. V., A. V.
Advokatai: Aleksander Višnevski, Artūras Vaišvila

Kategorijos

2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2-2169-852/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00189-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.18; 2.6.29.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei,

dalyvaujant ieškovo UAB Naftos atliekų perdirbimo centras atstovui advokatui Aleksander Višnevski,

atsakovui D. V. ir jo bei atsakovų A. V. ir D. V. IĮ atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Naftos atliekų perdirbimo centras ieškinį atsakovams D. V., D. V. IĮ ir A. V. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių priteisimo bei atsakovo D. V. priešieškinį ieškovui UAB Naftos atliekų perdirbimo centras dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas UAB Naftos atliekų perdirbimo centras kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo D. V. individualios įmonės be teisinio pagrindo įgytą 8400,26 Eur sumą ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o nepakankant D. V. individualios įmonės turto šio ieškinio reikalavimams patenkinti, šiuos reikalavimus nukreipti į subsidiarius skolininkus – D. V. ir jo sutuoktinę A. V.. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo D. V. 69910,35 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 72600 Eur turtinės žalos atlyginimo už prarastų įmonės apskaitos dokumentų atkūrimą (iš viso 142510,35 Eur) bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo šios sumos. Dėl reikalavimo priteisti be pagrindo įgytą turtą, ieškovas nurodo, kad atsakovas D. V. pagal 2007-05-03 darbo sutartį ėjo direktoriaus pavaduotojo statybos reikalams pareigas, o nuo 2010 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 20 d. veikė kaip įmonės vadovas. Nuo 2004 m. balandžio 6 d., atsižvelgiant į VĮ Registrų centro duomenis, atsakovas yra ir įsteigtos D. V. IĮ savininkas bei vadovas. Ieškovas paaiškina, kad 2017m. rugsėjo 20 d. atsakovas buvo atleistas iš vadovo pareigų, tačiau naujai paskirtam įmonės vadovui neperdavė nei įmonės buhalterinių dokumentų, nei turto. Ieškovas paaiškina, kad įvertinus iš BAB SNORO gautus mokėjimo išrašus apie atliktus pavedimus įmonėje, o būtent, 2009-09-16 mokėjimo nurodymą Nr. 091610407 bei 2009 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. 112411458, paaiškėjo, jog buvo atliekami mokėjimai į tuometinio direktoriaus pavaduotojo D. V. individualią įmonę viso 8400,28 Eur (29004,49) sumai, nesant nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Atsakovas nesąžiningais veiksmais pervedė į savo vadovaujamos D. V. IĮ, kurios savininku yra, sąskaitą įmonės lėšas, dėl ko, atsakovo D. V. individuali įmonė be teisinio pagrindo įgijo turtą, kurį privalo grąžinti. Nors mokėjimo paskirtyje yra nurodyti dokumentai, kurių pagrindu neva atliktas mokėjimas, tačiau jų, kaip pagrindžiančių atlikto mokėjimo teisinį pagrindą, buhalterinėje apskaitoje nėra. D. V. IĮ, be teisinio pagrindo gavusi ieškovui priklausančias lėšas nepagrįstai paturtėjo 8400,28 Eur sumoje, be to, atsakovas D. V. elgiasi nesąžiningai, slepia ieškovo buhalterinius dokumentus, taip galimai siekdamas išvengti gautų lėšų grąžinimo. Ieškovo įsitikinimu, bylos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog byloje turi būti taikoma CK 6.237 str. 1 d. (turto gavimas be teisinio pagrindo), kadangi kitų teisių gynimo būdų taikymas neužtikrintų visiško ir pakankamo ieškovo pažeistų teisių gynimo ir grąžinimo iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovas nurodo, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.), todėl D. V. IĮ neturint pakankamai lėšų ieškinio reikalavimams patenkinti, iškiltų būtinybė nukreipti išieškojimą į subsidiarių skolininkų, t.y. savininko D. V. bei jo sutuoktinės A. V., turtą. Grįsdamas ieškinio reikalavimą dėl 69910,35 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovas nurodo, kad naujai paskirtasis ieškovo vadovas, įvertinęs įmonėje rastus buhalterinius/finansinius dokumentus bei iš buvusio ieškovo banko – BAB SNORAS, gautus dokumentus, nustatė, kad laikotarpyje nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. atsakovas D. V. elektroninių ryšių pagalba iniciavo ir atliko finansines operacijas, kurių pagrindu iš ieškovo banko sąskaitos į savo banko sąskaitą pervedė 42910,35 Eur (148160,86 Lt) sumą, mokėjimo paskirtyse nurodant įvairius pagrindus be kita ko PVM sąskaitų faktūrų duomenis, tačiau šie dokumentai naujam įmonės vadovui nebuvo perduoti. Be to, atsakovas D. V. iš ieškovo banko sąskaitos per du kartus, nenurodant jokio pagrindo, sau kaip įmonės vadovui, grynaisiais pinigais išsimokėjo 27000,00 Eur sumą. Ieškovo įsitinimu, šiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovui žalos, kuri lygi 69910,35 Eur (42910,35 Eur + 27000,00 Eur = 69910,35 Eur). Ieškovas taip pat nurodo, kad iš atsakovo D. V. papildomai reikalauja 72600 Eur žalos atlyginimo už atsakovo prarastų buhalterinės apskaitos dokumentų atkūrimą. Paaiškina, kad, buvęs ieškovo vadovas D. V. naujam ieškovo vadovui bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavė bei nurodė, jog nežino kur jie yra, t.y. iš esmės atsakovas pripažino, jog jis jam patikėtus ieškovo apskaitos dokumentus prarado. Buhalterinės apskaitos dokumentai ieškovo veiklai už praėjusį laikotarpį yra būtini dėl daugelio priežasčių: visų pirma, kad būtų galima tinkamai nustatyti bei apskaičiuoti bendrovėje vykstančias finansines operacijas, kad būtų galima apskaičiuoti bendrovei priklausantį turtą bei jo kintamumą, bendrovės sąnaudas, pajamas, statistinius rodiklius ir kt. Antra, įstatymai numato atsakomybę už netinkamai tvarkomą buhalterinę apskaitą ją tvarkantiems asmenims. Šiuo atveju, kaip jau yra nurodyta, buvęs bendrovės vadovas D. V., jam perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus prarado. Siekiant atkurti prarastus buhalterinės apskaitos dokumentus ieškovas kreipėsi į audito paslaugas teikiančią bendrovę UAB „Audata“, kuri nurodė, kad ieškovo buhalterinės apskaitos duomenų atstatymas, suvedimas, metinės atskaitomybės paruošimas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – BAĮ) reikalavimus, atsižvelgiant į įmonės dydį bei darbų poreikį kainuos 1000 Eur + PVM už kiekvieną kalendorinį mėnesį. Atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 str. 1 d. numatytą mokesčio administratoriaus teisę apskaičiuoti mokesčius už praėjusius paskutinius 5 metus, ieškovas bus priverstas už šį laikotarpį, t.y. už 2012-2016 m. (60 mėnesių), atkurti buhalterinę apskaitą, t.y. buhalterinės apskaitos atstatymas, atsižvelgiant į UAB „Audata“ pasiūlytą kainą, ieškovui kainuos 60000 Eur + 12600 PVM – iš viso 72600 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovas D. V. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nepagrįstai gautas lėšas, paaiškina, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad būtent atsakovas nesąžiningais veiksmais pervedė į savo vadovaujamos D. V. IĮ, kurios savininku yra, sąskaitą įmonės lėšas. Teigia, kad jis nepervedė ieškovo nurodytos sumos į D. V. IĮ sąskaitą ir negalėjo atlikti tokio mokėjimo pavedimo, nes neturėjo tokių teisių ir įgaliojimų. Kaip matyti iš paties ieškovo pateiktų dokumentų, atsakovas D. V. buvo ieškovo direktoriaus pavaduotojas. Mokėjimo pavedimus atlieka arba įmonės vadovas, arba įmonės buhalteris vadovo pavedimu, o įrodymų, kad mokėjimo pavedimą būtų atlikęs atsakovas byloje nėra. Be to, ieškovo atsakovui atliktuose 2009 m. rugsėjo 16 d. ir 2009 m. lapkričio 24 d. mokėjimo pavedimuose yra nurodyti mokėjimo pavedimų pagrindai, mokėjimo paskirtis, t.y.: 2009 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo paskirtis: .P/I PVMSF DVI-2009011; 2009 m. lapkričio 24 d. mokėjimo paskirtis: .P/I PVMSF DVI-2009016. Atsakovas nurodo, jog teismui teikia D. V. IĮ 2009 m. rugsėjo 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą DVI-2009011, pagal kurią atsakovas D. V. IĮ pardavė ieškovui sąskaitoje nurodytas prekes už 16335 Lt (kas sudaro 4730,94 Eur) sumą bei D. V. IĮ 2009 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą DVI-2009016, pagal kurią atsakovas D. V. IĮ pardavė ieškovui sąskaitoje nurodytas prekes už 12669,49 Lt (kas sudaro 3669,34 Eur) sumą. Taigi, ieškovas atsakovui D. V. IĮ sumokėjo už iš atsakovo D. V. IĮ įsigytas prekes. Tai reiškia, kad nėra pagrindo taikyti ieškovo nurodytų nuostatų dėl nepagrįsto praturtėjimo. Dėl reikalavimų nukreiptų į atsakovę A. V., atsakovas D. V. paaiškina, kad nėra jokio pagrindo pagal CK 2.50 str. 3 d. nuostatas laikyti ją solidaria atsakove dėl to, kad ji yra atsakovo D. V. sutuoktinė. Paaiškina, kad atsakovų D. V. ir A. V. santuoka buvo sudaryta 2013 m. rugsėjo 6 d., t.y. praėjus 4 (keturiems) metams po byloje nagrinėjamų mokėjimo pavedimų. Todėl A. V. neturi jokio ryšio su minėtais mokėjimo pavedimais. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą, atsiradusią dėl neišsaugotų dokumentų, atsakovas D. V. paaiškina, kad jis ieškovo direktoriumi pradėjo dirbti nuo 2010 m. balandžio 6 d. Taigi, už laikotarpį iki 2010 m. balandžio 6 d. atsakovą ir ieškovą išimtinai sieja darbo santykiai ir atsakovas prieš ieškovą atsako tik kaip darbuotojas pagal darbo santykius reglamentuojančias teisės normas, o ne kaip vadovas pagal civilines normas. Paaiškina, kad per laikotarpį nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2013 m. vasario 20 d. atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, sumokėjo (atsiskaitė) už ieškovą pastarojo tiekėjams 474873,46 Lt sumą, o ieškovas jam už tai atlygino (grąžino, kompensavo, suteikė) 386877,42 Lt sumą. Kas reiškia, kad ieškovas liko skolingas atsakovui, kaip atskaitingam asmeniui, 25485,41 Eur sumą. Tai patvirtina Sąskaitų aktyvumo ataskaita. Atsakovas D. V. pažymi, kad Sąskaitų aktyvumo ataskaita parengta ir sudaryta ieškovui buhalteriją tvarkiusių asmenų, remiantis jiems pateiktais pirminiais apskaitos dokumentais. Tiek ieškovo pateiktuose mokėjimo pavedimų išrašuose, tiek Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje yra nurodyti bei atitinka ir pinigų išmokėjimo atsakovui pagrindai, t.y. mokėjimo paskirtis. Todėl ieškovo ieškinio argumentai, kad nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog ieškovo vardu už minėtas sumas būtų įgytas koks nors turtas ar kaip kitaip pagrįstai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų šios lėšas būtų panaudotos ieškovo naudai ir interesais, ir kad mokėjimai atlikti nesant jokio pagrindo, yra deklaratyvūs. Vien tai, kad ieškovas tariamai neturi pirminių apskaitos dokumentų, nereiškia ir neįrodo, kad visos ieškovo atsakovui išmokėtos sumos yra išmokėtos neturint jokio pagrindo ir visos tos sumos yra ieškovo nuostoliai, kuriuos turi atlyginti atsakovas. Mokėjimo pavedimuose ir Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje yra nurodyti atsakovo už ieškovą sumokėtų pinigų gavėjai – ieškovo tiekėjai, sąskaitų numeriai, datos ir sumos, kas leidžia ir leido ieškovui kreiptis į pastaruosius ir prašyti pateikti tiek pirminių apskaitos dokumentų patvirtintas kopijas, tiek kitus įrodymus, pagrindžiančius pinigų sumokėjimo pagrįstumą, t.y. paslaugų suteikimą ar prekių pardavimą. Atsakovo teigimu, šiuo atveju būtent ieškovas turėjo surinkti duomenis ir pateikti įrodymus, kad tokios operacijos realiai neįvyko. Atsakovas pažymi, kad iki 2010 m. balandžio 6 d. atsakovas pas ieškovą dirbo direktoriaus pavaduotoju statybos reikalams, todėl pagal DK 255 str. jei ieškovas įrodytų atsakovo padarytą žalą, jis galėtų reikalauti iš atsakovo ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimo, t.y. ne daugiau kaip 4500 Lt, kadangi tuo metu atsakovo alga buvo 1500 Lt per mėnesį, o ne 11651,33 Lt, kuri buvo pervesta šiuo laikotarpiu atsakovui. Ieškovo ieškinys dalyje dėl atsakovui iki 2010 m. balandžio 6 d. pervestas pinigines lėšas yra atmestinas ne tik kaip nepagrįstas, bet ir dėl to, kad pareikštas praleidus DK 27 str. ir CK 1.127 str. 1 d. numatytus ieškinio senaties terminus daugiau kaip 5 metus ir dėl to, kad viršija maksimalią įstatymais įtvirtintą galimą išsireikalauti iš darbuotojo sumą. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalą už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 6 d., atsakovas D. V. paaiškina, kad ieškovui, reiškiančiam reikalavimą taikyti vadovui civilinę atsakomybę, tenka pareiga įrodyti, kad pažeista būtent įstatyme įtvirtinta vadovo pareiga, o ne darbuotojui DK numatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-177-701/2017). Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 3 d. iki 2010 m. balandžio 6 d. ieškovo direktoriumi buvo M. K., kuris atlikdavo mokėjimo pavedimus arba duodavo nurodymus bei priimdavo sprendimus dėl ieškovo mokėjimo pavedimų. Vadinasi, už visas per šį laikotarpį atsakovui pervestas sumas (11651,33 Lt), jei jos būtų pervestos nepagrįstai ir neteisėtai, kaip kad nurodo ieškovas, atsakomybė ieškovo ieškinyje nurodytais pagrindais (CK 2.87 str., CK 2.81-2.82 str., ABĮ 19 str. ir kt.) turėtų tekti tuometiniam ieškovo direktoriui M. K. arba, jei nebuvo vadovo nurodymo, tuometinei buhalterei, o ne atsakovui. Atsakovas patvirtina, kad 27000 Eur suma grynais pinigais jam iš tiesų buvo išmokėta. Pinigai buvo išmokėti tam, kad atsakovas tuometinio ieškovo direktoriaus M. K. pavedimu nuvyktų į Vokietiją ir nupirktų direktoriaus nurodytas dvi transporto priemones. Paaiškina, kad jis nupirko šias transporto priemones. Tai gali patvirtinti buvęs ieškovo direktorius M. K. ir tuo metu ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys. Atsakovo nupirktos transporto priemonės buvo užregistruotos ieškovo vardu ir ligi šiol yra registruotos. Kaip matyti iš Sąskaitų aktyvumo ataskaitos, visų atsakovui išmokėtų sumų panaudojimas buvo pagrįstas ir apskaitytas atitinkamais pirminiais apskaitos dokumentais. Pagal šį dokumentą ne atsakovas, o ieškovas yra skolingas 25485,41 Eur sumą. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius, susijusius su įmonės dokumentų atkūrimu, atsakovas D. V. paaiškina, kad jis įmonės dokumentų neturėjo ir neturi. Dokumentus tvarkė įmonės samdoma buhalterinė įmonė, o jie buvo saugomi akcininko A. M. nurodytoje vietoje patalpose (duomenys neskelbtini). Jokie teisės aktai neįpareigoja įmonės vadovo su savimi ar pas save turėti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, atsakovo įsitikinimu, ieškovo nurodyti dokumentų atkūrimo kaštai nėra realūs.

3. Atsakovė A. V. atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti. Paaiškina, kad atsakovų A. V. ir D. V. santuoka buvo sudaryta 2013 m. rugsėjo 6 d., t.y. praėjus keliems metams po ieškinyje nurodytų mokėjimo pavedimų atlikimo bei grynųjų pinigų išmokėjimo atsakovui D. V., todėl ji negali patikslinti jokių su tuo susijusių aplinkybių. Pažymi, kad jai iš pokalbių su D. V. yra žinoma, jog UAB Naftos atliekų perdirbimo centras yra skolingas atsakovui D. V., kad šiai įmonei nuolat trūkdavo apyvartinių lėšų, kad dėl to, siekiant išvengti galinčių kilti ieškovo teisminių ginčų D. V. už įmonę atsiskaitydavo su iš darbo pas ieškovą išeinančiais darbuotojais. Atsakovei yra žinoma tik tai, kad ieškovo pretenzijos D. V. prasidėjo nuo tada, kai atsakovas D. V. ieškovo buvo raginamas pasirašyti dokumentus dėl paskutinio turto pardavimo už įmonei nuostolingą sumą ieškovo nurodytiems asmenims. Atsakovės nuomone, ieškovo reikalavimas dėl įmonės dokumentų išreikalavimo iš atsakovo D. V. yra nepagrįstas. Kiek yra žinoma atsakovei, D. V. neturi ir, bent jau atsakovų D. V. ir A. V. santuokos metu, niekad neturėjo jokių ieškovo dokumentų. Tokių dokumentų atsakovas pas save nelaikė ir nesaugojo. Atsakovas D. V. ne kartą yra minėjęs atsakovei A. V., jog įmonės dokumentai yra laikomi akcininko UAB „Folis“, kuriam vadovauja kitas ieškovo akcininkas A. M., patalpose.

Šalies argumentai

4. Atsakovas D. V. priešieškiniu prašo priteisti iš UAB Naftos atliekų perdirbimo centro 33058,13 Eur skolos, 1562,31 Eur palūkanų už naudojimąsi 7572,72 Eur paskolos suma, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas paaiškina, kad jis eidamas įmonės vadovo pareigas ir būdamas atskaitingu asmeniu iki 2013 m. vasario 20 d. sumokėjo už ieškovą įmonės tiekėjams 87996,04 Lt (25517,86 Eur) sumą. Tą patvirtina Sąskaitų aktyvumo ataskaita, kurios 17 lapas rodo, kad bendrovė išleido 474873,46 Lt, kai mokėjimams turėjo debete tik 386877,42 Lt. Būtent jis ir sumokėjo šios sumos skirtumą, t.y. 87996,04 Lt (474873,46-386877,42 Lt = 87996,04 Lt), kas atitinka 25485,41 Eur. Įmonė avansu mokėjimams tokios sumos neišdavė ir negrąžino šios jo sumokėtos sumos. Todėl ieškovas liko skolingas 25485,41 Eur sumą. Be to, atsakovo D. V. teigimu, 2013 m. balandžio 15 d. jis dar paskolino UAB Naftos atliekų perdirbimo centrui 26148,08 Lt, kas atitinka 7572,72 Eur, sumą atsiskaitymui su bendrovės tiekėjais. Šios 26148,08 Lt sumos gavimą UAB Naftos atliekų perdirbimo centras patvirtino 2013 m. balandžio 15 d. Kasos pajamų orderiu Nr. F00000000042. Paskolos suma turėjo būti grąžinta pagal pareikalavimą, bet įmonė jos taip ir negrąžino ir liko skolinga 7572,72 Eur paskolos sumą. Paaiškina, kad ieškovas ir atsakovas suderino įsiskolinimo likutį 2017 m. liepos 31 dienai, kuris tuo metu sudarė 53167,16 Eur sumą. Iš šios sumos 20076,54 Eur sudarė įsiskolinimas atsakovui dėl nesumokėto darbo užmokesčio, o likusią 33090,58 Eur sumą sudarė atsakovo, kaip atskaitingo asmens, atlikti mokėjimai tiekėjams, ir negrąžintos paskolos suma. Tą patvirtina: atsakovo buhalterės I. A. 2017 m. rugpjūčio 11 d. el. laiškas, patvirtinęs skolas 2016 m. gruodžio 31 dienai 25517,86 Eur ir 7572,72 Eur sumoms; 2017 m. liepos 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas dėl 53167,16 Eur skolos suderinimo 2017 m. liepos 31 dienai; bendros skolos likučio teisingumą yra patvirtinusi ir buhalterė I. A. 2017 m. rugpjūčio 28 d. el. laišku. Atsakovas prašo priteisti palūkanas, skaičiuojamas nuo suteiktos paskolos. Paaiškina, kad CK 6.872 str. 1 d. yra numatyta, kad „Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu“. Įvertinant, kad paskola suteikta litais, todėl palūkanų norma paskolos suteikimo metu 2013 m. balandžio 15 d. sudaro 4,55 proc. Todėl atsakovas prašo priteisti 1562,31 Eur palūkanų už naudojimąsi 26148,08 Lt, kas atitinka 7572,72 Eur, paskolos suma.

Atsiliepimas

5. Ieškovas UAB Naftos atliekų perdirbimo centras atsiliepimu prašo atsakovo D. V. priešieškinio netenkinti. Pažymi, kad prie teikiamo priešieškinio atsakovas nepateikė jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Kartu su D. V. pareiškimu pateikta Sąskaitų aktyvumo ataskaita bei jo paties pasirašytas pinigų priėmimo kvitas nepatvirtina jokių aplinkybių, o tuo labiau D. V. turimos reikalavimo teisės UAB Naftos atliekų perdirbimo centras atžvilgiu. Atsakovas savo reikalavimą dėl dalies skolos sumos, t.y. 25517,86 Eur sumos priteisimo grindžia jo pateikta nepasirašyta ir nepatvirtinta Sąskaitų aktyvumo ataskaita. Ieškovo vertimu, tokia ataskaita neturi ir negali turėti jokios teisinės galios. Paaiškina, kad ieškovas nedisponuodamas pas atsakovą esančiais ir jo neperduodamais buhalterinės apskaitos dokumentais, apskritai negali patikrinti tokių skaičių atitikimo tikrovei fakto, dar daugiau, atsakovas nepateikia jokių pirminių dokumentų (sąskaitų faktūrų, kvitų, sutarčių), kurie patvirtintų tiek faktą, kad atitinkamos prekės/paslaugos buvo įsigytos iš tiekėjų, tiek faktą, kad šios prekės/paslaugos buvo panaudotos būtent įmonės interesais. Atsakovas nepateikia ir jokių įrodymų, jog jis disponavo tokio dydžio piniginėmis lėšomis. Ieškovas pažymi, jog vadovaujantis BAĮ 12 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 str.). Atsižvelgiant į tai, net ir laikant atsakovo pateiktą Sąskaitų aktyvumo ataskaitą atitinkančia tikrovę, atsakovas nepateikia apskaitos dokumentų, kurių pagrindu minėtos operacijos Sąskaitų aktyvumo atskaitoje buvo užfiksuotos, dėl šios priežasties atsakovo reikalavimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo D. V. argumentais, jog 2013 m. balandžio 15 d. Kasos pajamų orderis neva patvirtina paskolos santykius tarp ieškovo ir atsakovo egzistavimą bei jų susiklostymą, t.y. patvirtina tiek piniginių lėšų perdavimą, tiek ir ieškovo įsipareigojimą grąžinti tokias pinigines lėšas. Atsakovas nepateikia byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo finansines galimybes skolinti tokio dydžio pinigines sumas. Atsakovas taip pat nepateikia ir jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad šios neva paskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje ir kur konkrečiai jos buvo panaudotos. Be to, ieškovo įsitikinimu, tokia suteikta paskola vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, turėjo būti deklaruota Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet atsakovas tokių įrodymų nepateikia. Atsakovas savo reikalavimams pagrįsti pateikia 2017 m. liepos 31 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuris nėra pasirašytas jokio asmens bei du elektroninius laiškus, iš kurių taip pat negalima spręsti jokių reikšmingų šios bylos nagrinėjimui aplinkybių. Ieškovas nurodo, jog nesutinka ir su atsakovo reikalavimu priteisti palūkanas už paskolą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi prie šios bylos buvo prijungta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla, kurioje buvo nagrinėjamas D. V. ieškinys dėl 34620,44 Eur skolos priteisimo atsakovui (šis ieškinys laikomas priešieškiniu).

7. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi prie šios bylos prijungta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo UAB Naftos atliekų perdirbimo cento ieškinys atsakovui D. V. dėl įpareigojimo perduoti dokumentus (šis reikalavimas laikomas ieškovo ieškinio sudėtine dalimi, kurį ieškovas vėliau patikslino suformuluodamas prašymą dėl nuostolių atlyginimo už prarastus dokumentus).

8. Šalys dėl atskirų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų (šioje ir prijungtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje) teikė parengiamuosius dokumentus, kuriuose iš esmės palaikė savo procesinę poziciją dėl reikalavimų tenkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos aplinkybės

9. Byloje nustatyta, kad 2007 m. gegužės 3 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu D. V. buvo priimtas į darbą UAB Naftos atliekų perdirbimo centre direktoriaus pavaduotoju statybos reikalams. Nuo 2010 m. balandžio 6 d. D. V. pareigos buvo pakeistos ir jis buvo paskirtas eiti įmonės direktoriaus pareigas (e. bylos t. 1, b.l. 5-6).

10. Taip pat nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. D. V. yra atšauktas iš vadovo pareigų ir direktoriumi paskirtas R. L. (e bylos t.1, b.l. 54-55).

Dėl ieškinio

A. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo D. V. IĮ ir subsidiarių atsakovų (D. V. ir A. V.) be teisinio pagrindo gautą 8400,26 Eur sumą

11. Šį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad D. V. individualiai įmonei buvo pervestos lėšos, tačiau prekių ar paslaugų ieškovas iš šios įmonės negavo.

12. Byloje nustatyta, kad UAB Naftos atliekų perdirbimo centas 2009 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo pavedimu pervedė D. V. IĮ 16335,00 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „P/l PVMSF DVI-2009011“, (Vilniaus regiono apylinkės teismo bylos Nr. e2-2124-723/2018 lapas 16) ir 2009 m. lapkričio 24 d. mokėjimo pavedimu pervedė D. V. IĮ 12669,49 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „P/l PVMSF DVI-2009016“ (Vilniaus regiono apylinkės teismo bylos Nr. e2-2124-723/2018 lapas 17).

13. D. V. šioje byloje pateikė minėtų pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodytas sąskaitas faktūras, išrašytas D. V. IĮ (e. bylos t. 1, b.l. 134-135). Taip pat pateikė 2009 m. rugsėjo 11 d. važtaraštį Nr. KVAŽ001068, rodantį, kad D. V. IĮ užsakymu UAB „Industek“ pristatė iš esmės visas minėtose sąskaitose faktūrose nurodytas prekes adresu (duomenys neskelbtini). Prekes priėmė ieškovo darbuotojas V. D. (e. bylos t. 5, b.l. 161). Atsakovo D. V. teigimu, pagal šias sąskaitas faktūras buvo pristatytos medžiagos, reikalingos ieškovo statomame objekte gaisriniams hidrantams įrengti.

14. Teismo posėdžio metu liudytojas M. K., kuris šios ūkinės operacijos metu ėjo UAB Naftos atliekų perdirbimo centras direktoriaus pareigas, patvirtino, kad gaisriniai hidrantai buvo pristatyti ir faktiškai panaudoti įmonės statomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

15. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad minėta ūkinė operacija, kuri be to yra patvirtinta pirminiais dokumentais, realiai neįvyko, o pinigai D. V. individualiai įmonei buvo pervesti be teisinio pagrindo.

16. Šis ieškinio reikalavimas atmetamas, kaip nepagrįstas iš esmės. Ieškinio reikalavimas atmetamas visų, t.y. ir subsidiarių, atsakovų atžvilgiu.

B. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo D. V. 69910,35 Eur turtinės žalos atlyginimo

17. Atsakovas D. V. neneigia, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. jis gavo ieškovo nurodytuose mokėjimo pavedimuose (e. bylos t. 1, b.l. 69-92) nurodytas pinigines lėšas. Ir taip pat atsakovas neneigia, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. jis per du kartus išsigrynino iš įmonės sąskaitos 27000 Eur (e. bylos t. 1, b.l. 97-98).

18. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ši 69910,35 Eur dydžio žala atsirado iš neteisėtų atsakovo veiksmų, einant įmonės vadovo pareigas. Tačiau iš faktinių aplinkybių, išdėstytų ieškinyje, matyti, kad iš tikrųjų ieškovas prašo priteisti šią sumą kaip išmokėtą avansu atsakovui kaip atskaitingam asmeniui, už kurią jis neatsiskaitė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas D. V., dirbdamas UAB Naftos atliekų perdirbimo centre buvo atskaitingu asmeniu ir tuo metu, kai nėjo įmonės vadovo pareigų. Kaip matyti, būtent dėl to, ieškovas neišskiria atsakovo veiksmų pagal laikotarpį, kai atsakovas ėjo vadovo pareigas ir kai tokių pareigų nėjo. Iš to spręstina, kad ieškovas siekia atgauti nepagrįstai išmokėtą avansinę permoką, o ieškinyje išdėstytos aplinkybės, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, neišsaugojo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, šiuo atveju reiškia ne savarankišką ieškinio pagrindą dėl žalos padarymo, bet rodo tik ieškovo pasirinktą avansinės permokos nepagrįstumo įrodinėjimo būdą. Tokį ginčo dalyką patvirtina tai, jog ieškovas prie ieškinio prideda įrodymus apie visus jam žinomus mokėjimo pavedimus, kuriais pinigai buvo pervedami atsakovui D. V., bei įrodymus apie įmonės pinigų išgryninimą, ir tuo pačiu ieškovas teigia, kad neturi jokių dokumentų, kurie įrodytų, jog atsakovas šias lėšas panaudojo įmonės interesams.

19. Ieškovas teigia, kad atsakovas turi pareigą įrodyti bendrovės piniginių lėšų panaudojimą bendrovės ir jos kreditorių interesams. Teismas iš esmės sutinka su šiais ieškovo argumentais, tačiau pastebi, jog šiuo konkrečiu atveju pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimas savaime nereiškia (nepreziumuoja), kad pinigus atsakovas panaudojo ne įmonės interesams. Kita vertus, pirminių dokumentų nebuvimas civiliniame procese taip pat neužkerta proceso šalims kelio bylai reikšmingas aplinkybes įrodyti išvestiniais ir netiesioginiais įrodymais.

20. Pažymėtina, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl to, kas disponuoja pirminiais įmonės UAB Naftos atliekų perdirbimo centras buhalterinės apskaitos dokumentais. Pastebėtina, kad nei viena šalis nėra įrodžiusi, jog faktiškai dokumentais disponuoja kita šalis. Ieškovo teiginiai, kad dokumentai yra pas D. V., yra grindžiami prezumpcija, kad jis kaip įmonės vadovas turėjo tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą ir išsaugoti dokumentus. Tačiau ši prezumpcija nereiškia, kad įmonės vadovas iš tikrųjų turėjo visus įmonės dokumentus savo žinioje ir fiziškai juos saugojo. Byloje pateikti 2009-2013 m. dokumentų priėmimo-perdavimo aktai, pasirašyti tarp ieškovo buhalteriją tvarkiusios įmonės UAB „Asesa“ buhalterės B. P. ir D. V., taip pat nėra pakankami, kad galima būtų konstatuoti, jog šiuos dokumentus ir šiuo metu fiziškai turi D. V.. Priešingai, tai, kad fiziškai dokumentai niekada nebuvo laikomi pas įmonės vadovą D. V., teisme patvirtino liudytoja I. B.-A., kuri patvirtino, jog dokumentai buvo laikomi akcininko UAB „Folis“ patalpose.

21. Atsakovo kaip įmonės vadovo pareiga saugoti dokumentus yra abstrakti, o šioje byloje ieškovas pinigų pasisavinimą įrodinėja labai konkrečiai – nurodydamas konkrečius mokėjimo pavedimus, kuriuose, be kita ko, yra nurodyta ir konkreti mokėjimo paskirtis. Todėl šioje byloje vien pareigos išsaugoti dokumentus neįvykdymo prezumpcija nėra pakankama sprendžiant dėl atskaitingo asmens atsakomybės už jam avansu perduotų pinigų panaudojimą. Teismas sprendžia, kad ieškovo siūloma įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t.y. bendrai preziumuojant, jog nesant dokumentų, reikėtų laikyti, kad lėšos nebuvo naudojamos įmonės reikmėms, negali būti taikoma šiai bylai, nes jos taikymas būtų neteisingas, neprotingas ir iškreiptų rungimosi principo esmę.

22. Šiuo atveju byloje yra visa eilė netiesioginių įrodymų, iš kurių labai tiksliai galima nustatyti lėšų panaudojimo paskirtį. Kaip matyti, ieškovas nors ir teigia, kad neturi jokių dokumentų, tačiau į bylą pateikia priminius buhalterinės apskaitos dokumentus – atsakovui išmokėtų pinigų mokėjimo nurodymus, kuriuose yra nurodyta ir mokėjimo paskirtis, t.y. pateikiama nuoroda į kitus konkrečius pirminius dokumentus, kurie yra apmokami šiais pavedimais. Ieškovas šių išlaidas pateisinančių įrodymų nerinko ir netgi šioje byloje prieštaravo tokių duomenų rinkimui, o atsakovo D. V. pateikti įrodymai rodo, kad dalis ieškovo UAB Naftos atliekų perdirbimo centras kreditorių visiškai pagrįstai atsisakė pateikti jam duomenis apie tokius pirminius dokumentus, nes atsakovas nėra šių komercinių santykių dalyvis.

23. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas pateikė tik jam naudingus įrodymus, o ne visus turimus įrodymus, kurie leistų teismui objektyviai įvertinti įmonės vykdytas ūkines operacijas ir kontrahentus. Pavyzdžiui, ieškovas nepateikė įmonės banko sąskaitos išrašo, kuris atsispindėtų visas ūkines operacijas, nors kaip matyti iš BUAB Snoras 2017 m. gruodžio 7 d. atsakymo, tokiais įrodymais ieškovas disponuoja (e. bylos t. 5, b.l. 163).

24. Be to, byloje yra ir kiti netiesioginiai įrodymai, t.y. buhalterinių registrų išrašai, kurie, kaip ir teigia atsakovas D. V., patvirtina ūkines operacijas, susijusias su avansu jam perduotų lėšų disponavimu. Teismas pripažįsta, kad šis įrodymas, t.y. Sąskaitų aktyvumo ataskaita pagal materialiai atsakingą asmenį, yra tinkamas įrodymas, sprendžiant ieškovo keliamą klausimą dėl lėšų panaudojimo paskirties. Byloje nėra duomenų apie tai, kad įrašai šiame buhalteriniame registre buvo padaryti ne pirminių dokumentų pagrindu, ar kad pirminiai dokumentai buvo nepilni ir neišsamūs. Sąskaitos aktyvumo ataskaita visiškai atitinka pirminius pinigų išmokėjimo dokumentus, kuriais pinigai išmokėti atsakovui, ir taip pat sutampa su atsakovo surinktais išlaidas patvirtinančių pirminių dokumentų fragmentais (pavyzdžiui, 2010 m. gruodžio 23 d. mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis „PVMSF CLSV Nr. 1000587“ ir sumokėta suma 4041,00 Lt, visiškai sutampa su UAB „Celsis“ 2010 m. gruodžio 13 d. ieškovui išrašyta sąskaita faktūra CLSV Nr. 1000587 (e. bylos t. 1, b.l. 86 palyginti su e. bylos t. 4, b.l. 25).

25. Ieškovo teiginiai apie lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį, yra bendro pobūdžio. Ieškovas neįrodinėjo kokios nors konkrečios atsakovo atliktos ūkinės operacijos nerealumo ar nepagrįstumo. Nors ieškovas buvo išreiškęs nuomonę, kad į avansinę apyskaitą yra įtraukta pernelyg daug išlaidų degalams įsigyti, tačiau ieškovas neįvardijo konkrečių operacijų, su kuriomis nesutinka. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad įrodinėjimo pareiga ieškovas naudojosi nesąžiningai ir neįrodė aplinkybių, kurias pats turėjo įrodyti.

26. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo paaiškinimai apie 27000 Eur grynųjų pinigų panaudojimą automobiliams pirkti Vokietijoje ne visai atitinka Sąskaitų aktyvumo ataskaitos duomenis, nes atsakovo išlaidas pateisinanti suma, kurią atsakovo teigimu, jis sumokėjo pardavėjui (duomenys neskelbtini) yra tik 56971,20 Lt, t.y. neatitinka išgrynintos 27000 Eur sumos. Tačiau pagal šią Sąskaitų aktyvumo ataskaita vis tiek fiksuojama ieškovo skola atsakovui, o duomenų apie konkrečios permokos nepagrįstumą ieškovas nepateikė. Be to, grynųjų pinigų panaudojimo aplinkybes patvirtina atsakovo pateiktas 2011 rugpjūčio 29 d. elektroninis laiškas (e. bylos t. 2, b.l. 40), ir iš esmės M. K. paaiškinimai teisme.

27. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 69910,35 Eur skolą atmetamas, kaip nepagrįstas iš esmės.

C. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo D. V. 72600 Eur turtinės žalos atlyginimą už prarastų įmonės apskaitos dokumentų atkūrimą.

28. Ieškovas UAB Naftos atliekų perdirbimo centras nurodo, kad atsakovas D. V. yra praradęs visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Ieškovas nurodo, kad pagal UAB „Audata“ 2018 m. spalio 11 d. komercinį pasiūlymą ieškovo UAB Naftos atliekų perdirbimo centro buhalterinių dokumentų atkūrimas ieškovui kainuotų 1000 Eur už kiekvieną mėnesį. Dokumentų atkūrimo tikslu ieškovas įvardija Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. nuostatas, numatančias mokesčio administratoriaus teisę apskaičiuoti mokesčius už praėjusius paskutinius 5 metus, t.y. ieškovas teigia, kad būtent už tokį laikotarpį jam būtina atkurti buhalterinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teigia, kad buhalterinės apskaitos atstatymas už 2012-2016 m. (60 mėnesių) laikotarpį, atsižvelgiant į UAB „Audata“ pasiūlytą kainą, kainuotų 60000 Eur + 12600 PVM – iš viso 72600 Eur.

29. Teismas iš esmės sutinka su ieškovo argumentais dėl to, kad D. V., kaip įmonės vadovas turėjo tiek bendro pobūdžio pareigą veikti sąžiningai ir protingai ir rūpintis įmonės buhalterinės apskaitos vedimu bei dokumentų išsaugojimu (CK 2.87 str., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d.), tiek ir specialią įstatyme numatytą pareigą užtikrinti tokių dokumentų išsaugojimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 2 d. nustato, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Nors atsakovas D. V. teigia, kad įmonės dokumentai galėjo būti laikomi akcininko UAB „Folis“ patalpose (ir byloje yra tokių duomenų, įskaitant liudytojos I. B.-A. paaiškinimus), kuris juos galimai ir prarado, tačiau tai irgi rodo, kad atsakovas nesirūpino ir tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinių dokumentų saugojimo, t.y. nepaskyrė atsakingo asmens, neįformino perdavimo veiksmo, nesiaiškino saugojimo sąlygų.

30. Nepaisant to, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti 72600 Eur dydžio žalą už prarastų dokumentų atkūrimą, nėra įrodytas. Ieškovas dokumentų neatkūrė ir šiuo metu nurodytų nuostolių nėra patyręs. Todėl prašomi priteisti nuostoliai negali būti laikomi realia žala.

31. Priešingai nei teigia ieškovas, byloje taip pat nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių ieškovo nurodytas dokumentų atkūrimo sąnaudas reikėtų vertinti kaip būsimą žalą pagal CK 6.249 str. 3 d. nuostatas. Ieškovas nepaaiškino, kodėl iki šiol neatkūrė reikiamų dokumentų. Teismas neturi pagrindo remtis ieškovo nurodytu dokumentų atkūrimo tikslu, t.y. dėl to, jog už 5 metus gali būti atliktas mokestinis patikrinimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nesinaudojo galimybe atkurti dokumentus, kurie būtų reikšmingi susigrąžinant galimai egzistuojančią mokestinę permoką (e. bylos t. 5, b.l. 141-142). Taip pat nėra pagrindo vadovautis ieškovo pateiktu UAB „Audata“ dokumentų atkūrimo įkainiu, nes jis nėra pagrįstas realiomis darbo laiko sąnaudomis, atkurtinų dokumentų kiekiu, atkūrimo proceso sudėtingumu ir būtinumu. Byloje yra duomenų, kad įmonė UAB Naftos atliekų perdirbimo centras nevykdo veiklos nuo 2014 m., o iki tol įmonė vedė buhalterinę apskaitą ir pildė apskaitos registrus, registrų centrui teikė metinės atskaitomybės dokumentus, todėl ieškovo nurodytas įkainis tikėtinai neatspindi relių sąnaudų.

32. Dėl šio reikalavimo teismas galėtų spręsti tik ieškovui įrodžius realius faktinius nuostolius ir teisėtą tikslą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas to nepadarė, todėl šis ieškovo reikalavimas atmetamas, neįrodžius žalos (CK 6.249 str.).

D. Dėl kitų ieškinio ir atsiliepimų į ieškinį argumentų

33. Atsakovas D. V. teigia, jog ieškovas, be to, yra praleidęs ieškinio senaties terminus ir taip pat nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją. Tačiau teismas nenustatė, kad ieškovas būtų praleidęs senatį pareikštiems reikalavimas dėl skolos priteisimo, skaičiuojant terminą nuo to momento, kai jam tapo žinoma apie tikėtinai pažeistas teises. Ir taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nesilaikė privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes įmonės ginčai su įmonės vadovu, nagrinėjami tiesiogiai teisme netaikant ikiteisminio ginčo sprendimo procedūrų (DK 105 str., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d.).

Dėl priešieškinio

34. Atsakovas D. V. prašo priteisti iš ieškovo UAB Naftos atliekų perdirbimo centro 25517,86 Eur skolą, kurią sudaro įmonės skola jam kaip atskaitingam asmeniui, fiksuota Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje, bei 26148,08 Lt (7572,72 Eur) skolą pagal 2013 m. balandžio 15 d. kasos pajamų orderį Nr. F00000000042 (orderio originalas, e. bylos priedo 22 lapas).

35. Kaip minėta, byloje nėra pateikti pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie patvirtintų arba paneigtų avansinės apyskaitos teisingumą ir ieškovo skolos atsakovui pagrįstumą. Tačiau išvestinis dokumentas, t.y. Sąskaitų aktyvumo ataskaita, kuria ir remiasi atsakovas, rodo, kad per visą avansinės apyskaitos vedimo laikotarpį nuo 2007 m. birželio 13 d. iki 2013 m. vasario 20 d. atsakovas D. V., kaip atskaitingas asmuo yra sumokėjęs už įmonę įmonės tiekėjams 474873,46 Lt, o įmonė yra padengusi tik 386877,42 Lt atsakovo sąnaudų (e. bylos t. 1, b.l. 104). Atsakovas nurodo, kad jis ir prašo priteisti skirtumą, kuris sudaro 87996,04 Lt (25517,86 EUR).

36. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra priežasčių, dėl kurių nebūtų galima remtis paminėtu išvestiniu buhalterinės apskaitos dokumentu skolos faktui patvirtinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad Sąskaitų aktyvumo ataskaita yra sudaryta už laikotarpį, kai įmonės apskaita buvo vedama ir tvarkoma samdytos įmonės UAB „Asesa“. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad tuo metu įrašai apskaitos registre būtų daryti ne pagal pirminius apskaitos dokumentus. Tuo labiau, jog iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Asesa“ sudarydama šią ataskaitą disponavo pirminiais apskaitos dokumentais, tai rodo priėmimo-perdavimo aktai (e. bylos t. 2, b.l. 106 – 108, 112-131).

37. Nors atsakovas 26148,08 Lt (7572,72 Eur) įmokėtus pagal 2013 m. balandžio 15 d. kasos pajamų orderį Nr. F00000000042 nurodo kaip paskolą, tačiau iš visų aplinkybių matyti, kad šią sumą D. V. irgi sumokėjo už įmonę kaip atskaitingas asmuo, ir todėl ši skola turėtų būti vertinama ne kaip paskola, bet kaip atskaitingo asmens avansinė permoka. Pastebėtina, kad ši avansinė permoka fiksuota tuo metu, kuris nepatenka į Sąskaitų aktyvumo ataskaitoje apskaitytą laikotarpį. Be to, nors minėtame kasos pajamų orderyje pasirašė tik D. V. kaip pinigus įnešantis ir kaip priimantis asmuo, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šios operacijos realumu, nes jos realumą įrodo kiti įrodymai. Šiuo atveju teismas remiasi atsakovo D. V. paaiškinimais, jog šia įmoka buvo siekiama atsiskaityti su darbuotoju V. D.. Tokius paaiškinimus patvirtina tai, kad su šiuo darbuotoju realiai buvo atsiskaityta, nors tuo metu įmonė neturėjo lėšų atsiskaityti net su buhalterines paslaugas teikusia įmone UAB „Asesa“ (e. bylos t. 2, b.l. 141). Be to, atsikaitymo aplinkybes patvirtina 2013 m. balandžio 11 d. elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovo ir UAB „Assesa“ (e. bylos t. 5, b.l. 28).

38. Tenkinant priešieškinį dėl skolos priteisimo, tenkinamas ir atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.). Tačiau atsakovo priešieškinio reikalavimas, remiantis CK 6.872 str. 1 d. nuostatomis priteisti jam 1562,31 Eur palūkanas nuo paskolintos 7572,72 Eur sumos, netenkinamas, nes kaip minėta, tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos santykiai, ir, be to, atsakovas neįrodė, kad pinigus ieškovui buvo perdavęs atlygintinai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 str. 2 d. nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

40. Šiuo atveju ieškinys yra atmestas pilnai, o priešieškinis patenkintas iš dalies, patenkinant 95 proc. priešieškinio reikalavimų (priteista 33058,13 Eur iš bendros priešieškinio sumos 34620,44 Eur). Atsižvelgiant į tokią procesinę bylos baigtį, į tai, kad pagal ieškinį ir priešieškinį keliami ginčai yra glaudžiai susiję, bei į tai, jog pagal šalių pateiktus įrodymus nėra realios galimybės šalių patirtų išlaidų susieti tik su ieškiniu ar tik su priešieškiniu (išskyrus žyminį mokestį), teismas ieškovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmeta visiškai, o ieškovo – tenkina pagal patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį (95 proc.).

41. Atsakovas nurodo, kad jis patyrė 6998,77 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje ir yra sumokėjęs 744 Eur žyminio mokesčio. Atsakovui priteisiama 706,80 Eur žyminio mokesčio ir 6648,83 Eur už advokato pagalbą byloje (95 proc.). Nors ieškovas yra pažymėjęs, kad atsakovo išlaidos už advokato pagalbą tikėtinai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose numatytus dydžius, tačiau teismas sprendžia, kad šiuo atveju įvertinant šios bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių ir advokato darbo sąnaudas nėra pagrindo mažinti atsakovo patirtų išlaidų. Paminėtina, kad šioje byloje nagrinėjamo ieškinio ir priešieškinio reikalavimai buvo sujungti net iš trijų skirtinguose teismuose užvestų civilinių bylų, kuriose savarankiškai buvo atliekami parengiamieji veiksmai. Todėl atsakovo patirtos išlaidos negali būti laikomos aiškiai neprotingomis ir nebūtinomis.

42. Iš ieškovo Lietuvos valstybei priteisiamos valstybės biudžeto lėšomis apmokėtos 25,60 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str.).

Dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eL2-42911-933/2017) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB Naftos atliekų perdirbimo centro turto areštas, paliekamas galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant turto arešto sumą iki šioje byloje patenkintų priešieškinio reikalavimų sumos – 33058,13 Eur (CPK 150 str. 3 d.).

44. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-2124-723/2018) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų D. V. ir D. V. IĮ turto areštas 8627,26 Eur sumai, panaikinamas šiam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

45. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-3087-852/2018) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo D. V. turto areštas 69910,35 Eur sumai, panaikinamas šiam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB Naftos atliekų perdirbimo centro ieškinį atmesti.

Atsakovo D. V. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB Naftos atliekų perdirbimo centras, juridinio asmens kodas 126400643, 33058,13 Eur (trisdešimt tris tūkstančius penkiasdešimt aštuonis eurus, 13 ct) skolą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2017 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 7355,63 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 63 ct) bylinėjimosi išlaidų. Kitus priešieškinio reikalavimus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eL2-42911-933/2017) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. UAB Naftos atliekų perdirbimo centro turto areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant turto arešto sumą iki šioje byloje patenkintų priešieškinio reikalavimų sumos – 33058,13 Eur.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-2124-723/2018) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. atsakovų D. V. ir D. V. IĮ turto areštą 8627,26 Eur sumai, panaikinti.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-3087-852/2018) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. atsakovo D. V. turto areštą 69910,35 Eur sumai, panaikinti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovo UAB Naftos atliekų perdirbimo centro, juridinio asmens kodas 126400643, 25,60 Eur (dvidešimt penkis eurus, 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ( https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Andrius Verikas