Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 6171,08 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1,9 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu A. S. planavo vystyti kaimo turizmo ir ekologiško ūkio projektą Žemės sklype. Dėl šios priežasties 2023 m. sausio 25 d. ieškovė ir A. S. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė disponuoti ir valdyti ieškovei priklausantį Žemės sklypą. Žemės sklype apie 1 ha plotas buvo apžėlęs savaiminiu pušynu, todėl buvo būtina atlikti Žemės sklypo valymo darbus, norint tinkamai plėtoti kaimo turizmo projektą. 2023 m. sausio 25 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė rūpintis ir organizuoti Žemės sklypo išvalymo darbais (sutarties 2.2 punktas, 5.1 punktas). Ieškovės žinia ir pritarimu, trečiasis asmuo su atsakovu A. K. tarėsi dėl Žemės sklypo išvalymo darbų. Susitarta, kad atsakovas už 1200 Eur iškirs Žemės sklype savaiminį pušyną ir susandėliuos medieną sklypo ribose šalia kelio. Darbų pradėjimo data nebuvo sutarta. 2023 m. sausio 26 d. trečiasis asmuo, susitaręs su kitu medienos pirkėju dėl Žemės sklype esančios medienos kirtimo ir pardavimo, nuvyko į Žemės sklypą, kuriame rado jau dirbančius atsakovo darbuotojus ir jiems bei atsakovui nurodė nedelsiant sustabdyti kirtimo darbus, kadangi medienos pirkėjas pageidavo pats iškirsti ir savo nuožiūra surūšiuoti medieną skirtą tarai ir biokurui. Trečiasis asmuo atsakovui nurodė, kad už atliktus darbus atsiskaitys pagal faktiškai iškirstą medienos kubatūrą. 2023 m. sausio 27 d. ryte trečiasis asmuo sužinojo, kad atsakovas, ignoruodamas nurodymą sustabdyti darbus Žemės sklype, ir toliau vykdė kirtimo darbus. Trečiajam asmeniui nuvykus į Žemės sklypą, buvo pastebėta, kad Žemės sklypo šiaurės vakarų pusėje yra iškirsta ir visa eilė drebulių, nors dėl šių medžių iškirtimo apskritai nebuvo tartasi. 2023 m. sausio 31 d. trečiasis asmuo telefonu su atsakovu sutarė, kad atliktų medienos kirtimo ir susandėliavimo darbų kaina yra 10 Eur už 1 kubinį metrą medienos. 2023 m. vasario 8 d. matininkas P. K. trečiajam asmeniui pranešė, kad visa mediena yra išvežta iš Žemės sklypo. Trečiasis asmuo susisiekė su atsakovu ir šis nurodė, kad per trečiąjį asmenį jis patyrė finansinių nuostolių, todėl jis visą nupjautą medieną, įskaitant ir drebules, savo nuožiūra sumalė ir pridavė į biokurą. Trečiasis asmuo 2023 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatą su pareiškimu dėl vagystės, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09264-23. Atlikus kelmų matavimus paaiškėjo, kad iš viso nukirsta 1304 vnt. medžių, iš kurių gauta stiebų tūris 127,77 ktm, nelikvidinės šakos sudaro 5,56 ktm, visa iškirstų medžių kubatūra yra 128,33 ktm. 2023 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09264-23, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija 2023 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 1919 nurodė, kad iškirstų medžių vertė pagal 2023 m. vasario mėn. galiojusias VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamas parduotų medienos sortimentų kiekius ir kainas yra: 1) 7454,38 Eur (jei skaičiuojama pagal vidutinę Malkos III k. gr. kainą, bei įskaitant atliekų vertę); 2) 9945,08 Eur (jei skaičiuojama pagal vidutinę visos žaliavinės medienos kainą, bei įskaitant atliekų vertę). Atmetus medienos pjovimo 1283,30 Eur kaštus, tiesioginės žalos dydis sudaro 6171,08 Eur (7454,38-1283,30 =6171,08). Atsakovas, nepaisydamas susitarimo sąlygų su trečiuoju asmeniu, išvalė Žemės sklype buvusį savaiminį pušyną bei beržus, savavališkai iškirto 76 drebules ir 23 pušis. Nors trečiasis asmuo buvo sutaręs dėl medienos pardavimo medienos pirkėjui, tačiau atsakovas nupjautą medieną savavališkai sumalė ir pridavė į biokurą. Įvertinus nurodytas aplinkybes laikytina, kad atsakovo civilinės atsakomybės taikymui egzistuoja būtinoji neteisėtų veiksmų sąlyga. Atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai lėmė aukščiau įvardintų turtinių nuostolių atsiradimą ieškovei, todėl priežastinio ryšio sąlyga taip pat egzistuoja. Jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, ieškovei nebūtų kilusi žala. Atsakovas elektroniniuose susirašinėjimuose neneigia, kad visą nupjautą medieną (net ir trečiajam asmeniui nurodžius sustabdyti darbus), įskaitant ir medžius dėl kurių apskritai nebuvo tartasi, susmulkino ir pardavė biokurui, t. y. tyčia, žinodamas, kad nei dėl tolimesnių darbų, nei dėl medienos susmulkinimo ir pardavimo biokurui nebuvo tartasi, atliko šiuos veiksmus.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo laikotarpiu Žemės sklypas priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, kad ieškovei bei trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė pilnai ir laisvai disponuoti bei valdyti Žemės sklypą. Ieškovė Žemės sklypą nupirko 2023 m. birželio 5 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-2717. Nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. birželio 5 d. Žemės sklypas ieškovei nuosavybės teise nepriklausė. Nors ieškovė teigia, kad 2023 m. sausio 25 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu trečiajam asmeniui buvo suteikta teisė rūpintis ir organizuoti Žemės sklypo išvalymo darbus, tačiau ieškovei Žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise Sutartyje įvardintu laikotarpiu nepriklausė, todėl šia sutartimi ieškovė negali įrodinėti savo turtinių teisių civiliniame ginče prieš atsakovą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės 2023 m. sausio 25 d. Jungtinės veiklos sutartis būtų sudaryta notarine forma, ir kad būtų teisiškai įregistruota. Bylos faktinės aplinkybės patvirtinta, kad atsakovas Žemės sklype darbus atliko nesavavališkai, o trečiojo asmens prašymu. Pagal pradinį žodinį susitarimą atsakovas su trečiuoju asmeniu sutarė, kad atsakovas iš trečiojo asmens nupirks žaliavą, kuri susidarys valant sklypą nuo savaiminio miško, už kurią atsiskaitys atlikus visus darbus, kai bus žinomi tikslūs medžiagų kiekiai ir bus gauti pinigai už medienos pridavimą biokuro gamybai. Ginčo šalys sutarė, kad bus mokama 10 Eur už žaliavos m3. Atsakovo nuomone, remiantis ieškovės nurodytais teisės aktais gali būti skaičiuojama išpjautos medienos kaina, kuri yra gaunama iš miško paskirties žemės, tai yra miško, bet ne iš žemės ūkio paskirties žemės - savaiminio miško, kaip buvo nustatyta šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu, tikslinant įvykio aplinkybes, Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas nuvykęs į Žemės sklypą nustatė, kad buvo išpjautas savaiminio augimo pušynas ir savaiminio augimo lapuočiai, išpjauti medžiai yra ne miško paskirties, kuriam pjauti leidimas nereikalingas, žala gamtai nepadaryta, saugotinų medžių nėra, plotas priklauso žemės ūkio paskirčiai. Taigi, šioje byloje faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad medienos žaliava buvo gauta ne iš miško paskirties žemės, bet iš žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris buvo išvalytas nuo savaiminio miško. Patirtos žalos skaičiavimas nepagrįstas teisiniu reglamentavimu. Sumalus iškirsto savaiminio miško žaliavą, buvo gauta 130 m3 biokuro. Prisilaikant žodinio susitarimo tarp atsakovo ir trečiojo asmens, atsakovas yra pasiruošęs trečiajam asmeniui sumokėti 1300 Eur į rankas, jeigu ieškovė, trečiasis asmuo įrodys, kad šie asmenys turėjo teisę disponuoti ir valdyti minėtą Žemės sklypą.