- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- AN2-139-526/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00071-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos teritorinės muitinės direktorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. Ž. Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu (toliau – 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-656-2022 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį, 2200 Eur dydžio bauda už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d., 09.44 val., S. Neries g. 4, Klaipėdoje, „Centro“ krovinių poste buvo pateikta eksporto deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D24E0. Deklaruojama prekė – kalnų kasimo mašinos atsarginės dalys KN kodu 8431498000. Prekių siuntėju deklaracijoje nurodyta Prancūzijos įmonė – (duomenys neskelbtini), gavėju – Rusijos įmonė (duomenys neskelbtini). Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad eksporto deklaracijoje nurodytoms prekėms taikomos sankcijos, nes prekių kodas 8431498 patenka į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas) II priedą. MDAS žinute A. Ž. buvo paprašyta pateikti leidimą prekių eksportui arba Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą, dėl eksportuojamų prekių. Tuo pačiu jis buvo įspėtas, kad nepateikus prašomų dokumentų, deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D24E0 bus neišleista. A. Ž. nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, tą pačią dieną toms pačioms prekėms pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. Dokumentinio tikrinimo metu MDAS žinute A. Ž. buvo paprašyta paaiškinti, kodėl teikė dar vieną deklaraciją su tais pačiais duomenimis bei prekėmis. Tačiau į klausimą neatsakė ir tvirtino, kad prekės kodas nepapuola į uždraustų prekių sąrašą. Buvo priimtas sprendimas deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D3180 neišleisti. Klaipėdos teritorinė muitinė kreipėsi į A. Ž. 2022 m. rugsėjo 9 d., raštu prašydama pateikti paaiškinimą dėl toms pačioms prekėms pateiktų dviejų eksporto deklaracijų bei pateikti įrodančius dokumentus, kuriais remiantis jis informavo, jog deklaruotos prekės nepriskiriamos sankcionuotoms prekėms. 2022 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu jis pateikė dokumentus, įrodančius, kad prekės nepriskiriamos sankcionuotoms prekėms, tačiau nepaaiškino, kodėl toms pačioms prekėms pateikė antrą deklaraciją. Nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos 22LTLC0100EK1D24E0 informavimo pabaigos, pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. Šiuo veiksmu A. Ž. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymą, mainų taisyklių 4.12 p. 4 d.: „Eksporto muitinės įstaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikdamas kitą eksporto (reeksporto) deklaraciją“ (b. l. 11-12). Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovas advokatas Eligijus Vinckus apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovo advokato E. Vinckaus skundą tenkino ir panaikino Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-656-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalį A. Ž. atžvilgiu nutraukė. Taip pat priteisė A. Ž. iš valstybės 1195,48 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nutartyje nurodė, jog iš ekonomikos, finansų ir ūkio gaivinimo ministerijos laiško dėl eksporto projekto į Rusiją matyti, kad mašinos ir atsarginės kasyklos technikos dalys, išvardytos užsakymuose Nr. (84314980) nepatenka į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 su pakeitimais. Galima laisvai vykdyti nurodytų prekių eksportą (b. l. 18). Iš A. Ž. ir muitinės įstaigos susirašinėjimo matyti, jog A. Ž. ne kartą teigė, jog deklaruojamos prekės kodas nepatenka į Reglamento II priede nurodytų prekių sąrašą (b. l. 4-7). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. muitinės formalumų atlikimo tvarkos nepažeidė, o Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, nepatikrinę A. Ž. pateiktos informacijos, jog jo deklaruojamos prekės su kodu 84314980 nepatenka į sankcionuotų prekių sąrašą, nepagrįstai iš A. Ž. reikalavo pateikti Eksporto leidimą. Vien tai, jog A. Ž., atsižvelgdamas į tai, jog gavo iš muitinės pareigūnų informaciją, kad jo pirmoji pateikta deklaracija bus neišleista, pateikė naują deklaraciją, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek A. Ž. pateikta pirmoji deklaracija Nr. MRN 22LTLC0100EK1D24E0, tiek antroji deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D3180, nebuvo pripažintos negaliojančiomis. Teismas pažymėjo, jog ištyrus rašytinę bylos medžiagą, išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato ir muitinės atstovo paaiškinimų, darytina išvada, jog A. Ž. savo veiksmais nepažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių 4.12 punkto 4 dalies, todėl nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje. Taisyklių 4.12 punkto 4 dalyje numatyta, kad eksporto muitinės įstaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo, Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikdamas kitą eksporto (reeksporto) deklaraciją. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad A. Ž. 2022 m. rugpjūčio 25 d., 09.44 val., S. Neries g. 4, Klaipėdoje, nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, tą pačią dieną toms pačioms prekėms pateikdamas naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180, nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, nes A. Ž. veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties - nėra subjektyvaus požymio – kaltės, todėl A. Ž. teisėtas veikimas negali būti administracinės atsakomybės pagrindas. Esant nustatytoms aplinkybėms A. Ž. skundas tenkintinas ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-656-2022 panaikintinas kaip nepagrįstas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinės muitinės direktorė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje paliekant Institucijos 2022 m. lapkričio 27 d. priimtą nutarimą nepakeistą ir A. Ž. atstovo advokato E. Vinckaus skundo netenkinti.
3.1. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog vykdant Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2022-08-23 įsakymą Nr. lBE-617 „Dėl sustiprinto muitinio tikrinimo ir kitų muitinei priskirtų funkcijų užtikrinimo“ bei įtariant, kad A. Ž. deklaruojamos prekės galimai patenka į taikomas sankcijas, jo buvo paprašyta pateikti leidimą prekių eksportui arba Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą bei papildomai įspėta, kad nepateikus prašomų dokumentų, deklaracija bus neišleista. A. Ž., nesulaukęs muitinės sprendimo dėl eksporto deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, kuri buvo pateikta centralizuotam deklaracijų muitiniam tikrinimui ir įforminimui MDAS (Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema) priemonėmis 2022-08-25 09.44 val., 12.01 val. tą pačią dieną vis tiek pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180 toms pačioms prekėms, kai tokia galimybė nenumatyta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. lB-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymą, mainų taisyklių 4.12 p. 4 d.: ,,Eksporto muitinės įstaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikdamas kitą eksporto (reeksporto) deklaraciją“ . Taisyklių 4.12 papunktyje nustatytas elgesio modelis: ,,muitinės įstaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo“, todėl A. Ž. negalėjo pateikti naujos deklaracijos toms pačioms prekėms tol, kol muitinės įstaiga nepripažino jos negaliojančia. 2013-10-09 Europos Tarybos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 174 str. „Muitinės deklaracijos pripažinimas negaliojančia" nurodyta, kad: ,,l. Deklaranto prašymu jau priimtą muitinės deklaraciją muitinė pripažįsta negaliojančia, jeigu jai pakanka įrodymų, bet kuriuo iš šių atvejų: a) prekės turi būti nedelsiant pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti; b) susiklosčius ypatingoms aplinkybėms nebetikslinga prekėms įforminti muitinės procedūrą, kuriai įforminti jos buvo deklaruotos. Tačiau jeigu muitinė yra pranešusi deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia nepriimamas, kol šis tikrinimas neatliktas.“
3.2. Institucija nurodo, jog vadovaudamasi Muitinės įstatymu nustatyta pereiga tikrinti deklaracijas, turi teisę tai atlikti, tai vykdoma ir informacinių sistemų priemonėmis, tam tikru algoritmu, eilės tvarka ir kt. Nagrinėjamu atveju po 2 val. 17 min, nesulaukus galutinio sprendimo ir nevykdant muitinės pareigūnų teisėtų prašymų pateikti reikiamus dokumentus, buvo teikiama kita deklaracija toms pačioms prekėms. Institucija pažymi, jog muitinės duomenimis A. Ž. yra įgijęs muitinės tarpininko pažymėjimą. Asmenų, teikiančių atstovavimo muitinėje paslaugas, veiklą reglamentuoja 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK) 18 str., 39 str. a ir d punktai ir 170 str. l d.; Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 30 str.; Asmenų, teikiančių atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, identifikavimo kodų suteikimo taisyklės, patvirtintos 2017-04-05 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr.lB-288. Muitinės tarpininkui keliami aukšti profesiniai reikalavimai, nes tik išlaikius kvalifikacinius egzaminus suteikiamas pažymėjimas, leidžiantis užsiimti šia specializuota veikla - muitų teisės aktų tiesioginiu taikymu valdant prekių srautus, deklaruojant jas muitinėje, bei tiekiant rinkai. Turėdamas profesionalių muitinės veiklos žinių A. Ž., pasirinkdamas tokį elgesio modelį – nepaisyti prekių deklaravimo tvarkos (ANK 211 str. dispozicija), tikėjosi išvengti muitinės kontrolės. Institucijos nuomone, A. Ž. pakartotinai pateikdamas eksporto deklaraciją, pasielgė nerūpestingai, t. y. pakartotinai deklaruodamas prekes nenumatė, kad pateikti duomenys gali sukelti neigiamas pasekmės, nors pagal veiklos aplinkybes – būdamas muitinės tarpininko atstovu – turėjo ir galėjo jas numatyti, arba dėl nepagrįsto pasitikėjimo lengvabūdiškai tikėjosi, kad bus išvengta neigiamų pasekmių (ANK 7 str., 9str. 3 d.) Nagrinėjamu atveju svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-02-08 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-628/2022 dėl neatsargios kaltės formos. Nurodo, jog A. Ž. veikoje teismas nenustatė esminių administracinio nusižengimo požymių – objektyviosios ir subjektyviosios pusės, todėl administracinio nusižengimo teiseną, taikydamas ANK 591 straipsnio l punktą, nepagrįstai nutraukė.
3.3. Institucijos manymu, teismas savo išvadas dėl A. Ž. kaltės nebuvimo padarė remdamasis pavienių įrodymų vertinimu, nevertindamas jų visumos, suteikdamas prioritetą A. Ž. paaiškinimams prieš kitus bylos įrodymus. Dėl to mano, kad teismas padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, netinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, kad A. Ž. veiksmuose nėra ANK 211 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo subjektyviojo požymio – neatsargumo. (ANK 211 str. l d. numato atsakomybę už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką; 211 str. 2 d. veikos pakartotinumas).
3.4. Institucija nurodo, jog įstatymo leidėjas įtraukdamas muitinės deklaravimo tvarkos pažeidimą į ANK 211 str. dispoziciją siekė apsaugoti Muitinės įstatymo 9 str. l d. numatytus tikslus: ,, apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo“. Mano, kad šioje byloje nėra aplinkybių atleidžiančių A. Ž. nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 211 str. 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2023-04-27 nutarimu neįvertino visų minėtų aplinkybių ir netinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas.
3.5. Nurodo, jog muitinė, teikdama teismui apeliacinį skundą ir įvertinusi šio skundo tenkinimo galimybes, pasisako dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo iš valstybės. Teismas nutarė, kad A. Ž. turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės ir jam priteista 1195,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši teismo sprendimo dalis yra be motyvų ir pagrįsta tik subjektyvia teismo nuomone. Institucija sutinka, kad teisinės paslaugos buvo suteiktos, tačiau administracinių nusižengimų atstovavimo teisme apmokėjimo praktika nevienareikšmė. Nagrinėjamu atveju atstovo parengtas skundas ir byla nagrinėta teisme nuotoliniu būdu iki l val. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. lR-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, 12.1 ir 12. 7 papunkčiuose nustatyti 0,4 ir 0,1 koeficientai. Koeficiento pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Suskaičiavus šiuos duomenis, darytina išvada, kad 1195,48 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, todėl prašo jas ženkliai sumažinti, nes, vadovaujantis teismų praktika analogiškose bylose maksimalus atlygio koeficientas netaikomas.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, patvirtinančių A. Ž. veiklos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį. Institucijos nuomone, A. Ž. veiksmai pakartotinai pateikiant eksporto deklaraciją, rodo jo nerūpestingumą, t. y. pakartotinai deklaruodamas prekes jis nenumatė, kad pateikti duomenys gali sukelti neigiamas pasekmės, nors pagal veiklos aplinkybes – būdamas muitinės tarpininko atstovu – turėjo ir galėjo jas numatyti, arba dėl nepagrįsto pasitikėjimo lengvabūdiškai tikėjosi, kad bus išvengta neigiamų pasekmių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Apygardos teismo vertinimu, A. Ž. veiksmai šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinami kaip nusikalstamas nerūpestingumas.
8. Pažymėtina, jog ANK 211 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnyje įtvirtinta teisės akto norma yra blanketinė, nukreipianti į Europos Sąjungos muitinių veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymą, mainų 4.12 punkto 4 d. numatyta, kad eksporto muitinės įstaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo, Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikdamas kitą eksporto (reeksporto) deklaraciją. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-437-478/2021).
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. Ž. 2022 m. rugpjūčio 25 d., 09.44 val., S. Neries g. 4, Klaipėdoje, „Centro“ krovinių poste pateikė eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D24E0. Deklaruojama prekė – kalnų kasimo mašinos atsarginės dalys KN kodu 8431498000. Muitinio tikrinimo metu buvo spręsta, kad eksporto deklaracijoje nurodytoms prekėms taikomos sankcijos, nes prekių kodas 8431498 patenka į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas) II priedą. MDAS žinute muitinės įstaiga A. Ž. paprašė pateikti leidimą prekių eksportui arba Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą, dėl eksportuojamų prekių. Taip pat, jis buvo įspėtas, kad nepateikus prašomų dokumentų, deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D24E0 bus neišleista. A. Ž. atsakė muitinei, kad prekės kodas nepapuola į uždraustų prekių sąrašą bei nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, tą pačią dieną toms pačioms prekėms pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. Dokumentinio tikrinimo metu MDAS žinute A. Ž. buvo paprašyta paaiškinti, kodėl teikė dar vieną deklaraciją su tais pačiais duomenimis bei prekėmis. A. Ž. vėl atsakė muitinei, kad prekės kodas nepapuola į uždraustų prekių sąrašą. Klaipėdos teritorinė muitinė kreipėsi į A. Ž. 2022 m. rugsėjo 9 d., raštu prašydama pateikti paaiškinimą dėl toms pačioms prekėms pateiktų dviejų eksporto deklaracijų bei pateikti įrodančius dokumentus, kuriais remiantis jis informavo, jog deklaruotos prekės nepriskiriamos sankcionuotoms prekėms. 2022 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu jis pateikė dokumentus, įrodančius, kad prekės nepriskiriamos sankcionuotoms prekėms. Iš ekonomikos, finansų ir ūkio gaivinimo ministerijos laiško dėl eksporto projekto į Rusiją matyti, kad mašinos ir atsarginės kasyklos technikos dalys, išvardytos užsakymuose Nr. (84314980) nepatenka į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 su pakeitimais. Galima laisvai vykdyti nurodytų prekių eksportą (b. l. 18). Iš A. Ž. ir muitinės įstaigos susirašinėjimo matyti, jog A. Ž. ne kartą teigė, jog deklaruojamos prekės kodas nepatenka į Reglamento II priede nurodytų prekių sąrašą (b. l. 4-7).
10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. muitinės formalumų atlikimo tvarkos nepažeidė, o Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, nepatikrinę A. Ž. pateiktos informacijos, jog jo deklaruojamos prekės su kodu 84314980 nepatenka į sankcionuotų prekių sąrašą, nepagrįstai iš A. Ž. reikalavo pateikti Eksporto leidimą. Vien tai, jog A. Ž., atsižvelgdamas į tai, jog gavo iš muitinės pareigūnų informaciją, kad jo pirmoji pateikta deklaracija bus neišleista, pateikė naują deklaraciją, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka. Pažymėtina, kad tiek A. Ž. pateikta pirmoji deklaracija Nr. MRN 22LTLC0100EK1D24E0, tiek antroji deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D3180, nebuvo pripažintos negaliojančiomis.
11. Atsižvelgus į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas, kuriuo panaikintas Institucijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas, yra pagrįstas bei teisėtas. Keisti minėtą Apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
12. Apylinkės teismas, tenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundą, nutarė priteisti jam iš valstybės 1195,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su šia priteista bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priteista suma yra proporcinga suteiktoms paslaugoms, todėl pagrįstai priteista A. Ž..
13. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija 2022 m. balandžio 12 d. Nr. XIV-1011 įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Ž. savo atstovui advokatui E. Vinckui už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 1195,48 Eur. Nagrinėjamu atveju skundas buvo patenkintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta, todėl neabejotinai A. Ž. turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, skirtą tam darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo, sąžiningumo principus, A. Ž. iš valstybės priteistina 1195,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma yra pagrįsta ir proporcinga.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos teritorinės muitinės direktorės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.