Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Z. T.,( asmens duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Z. T. padarė nežymų bei sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui:

2011 m. gruodžio 4 d., apie 4. 45 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, tualete tyčia buitinio konflikto metu vieną kartą spyrė į galvą savo sugyventinei nukentėjusiajai R. B., taip jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje.

Be to, jis 2011 m. gruodžio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose tyčia ne mažiau kaip penkis kartus sudavė savo sugyventinei R. B. į pilvą bei kitas kūno vietas, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios R. B. sveikatą, t. y. padarė poodinę kraujosruvą dešiniajame žaste ir odos nubrozdinimus abiejuose kojų keliuose, pilvo sumušimą, šlapimo pūslės plyšimą, ūmų ureminį pilvaplėvės uždegimą bei sužalojimą, dėl kurio atsirado kraujas šlapime.

Kaltinamasis Z. T. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji, būdama girta, pas jį atėjo apie 12 val. nakties bei paprašė, jog jis nupirktų butelį degtinės. Tada jis davęs pastarajai pinigų, ši parnešė butelį. Po to kartu išgėrė po kelis stikliukus, R. B. užsimanė eiti į tualetą. Norėdama atsikelti nugriuvo nuo fotelio, jis ją pakėlė. Aiškina, kad nuėjus nukentėjusiajai į tualetą, jis atsisėdo į tą pačią vietą bei laukė jos, bet R. B. negrįžo. Tada nuėjęs į tualetą rado ją pargriuvusią su praskelta kakta. Parodo, jog išsigandęs paskambino į policiją, tačiau jam buvo paaiškinta, kad skambintų į greitąją med. pagalbą. Tvirtina, jog ligoninėje R. B. susiuvo žaizdą ir jie sugrįžo į namus. Teigia, jog tualete ji galėjo susižaloti pati atsitrenkdama į radiatorių. Nurodo, kad negali paaiškinti, kas ir kur sužalojo nukentėjusiąją.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad apie dvejus metus su Z. T. kartu gyveno jo namuose, tvarkė bendrai ūkį. Įvykio dieną, kai buvo sumušta, abudu išgėrė po butelį sidro. Parodo, kad tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad trečiadienį, t. y. lapkričio 30 d., jį paliko vieną parduotuvėje bei grįžo į savo namus, kadangi Z. T. tą dieną buvo išgėręs ir žinodama jo agresyvų būdą nenorėjo su juo grįžti į namus. Aiškina, kad 2011 m. gruodžio 4 d. ji grįžo pas kaltinamąjį, kur vėl kartu girtavo. Nurodo, jog po to Z. T., jai sėdint tualete ant klozeto, įspyrė į kaktą bei ją praskėlė, ji nugriuvo ant grindų. Tvirtina, jog atsitrenkti į radiatorių negalėjo. Aiškina, kad Z. T. jai įspyrė dėl to, kad ji nuo jo pabėgo iš parduotuvės. Nuo spyrio jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Tada jis iškvietė greitąją pagalbą ir ligoninėje jai buvo susiūta kakta. Po to jie abu taksi automobiliu grįžo į namus, tačiau netrukus kaltinamasis pradėjo ją vyti į namus. Apsimovusi batus ėjo durų link, tačiau Z. T. vėl ją pradėjo mušti, spardyti kojomis. Mano, kad ji buvo praradusi sąmonę, nes nepamena, kaip buvo mušama. Atsimena, jog jiems grįžus Z. T. užrakino buto duris ir jai įspyrė į pilvą. Teigia, kad Z. T. ją spardė sekmadienį ryte, o vakare liudytojo V. A. bute tikrai nebuvo.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2011 metais gruodžio mėnesį jai pranešė, kad yra sumušta jos mama. Nuvykusi pamatė, kad mamos kaktą praskelta ir susiūta. Mama pasakojo, kad kaktą susižalojo, kai ją pastūmė kaltinamasis ir ji atsitrenkė į sieną. Be to, matė pas mamą ant pilvo mėlynes, jai mama sakė, kad ją mušė Z. T., spardė į visas kūno dalis. Aiškina, jog jie buvo išgėrę, apsipyko ir mama norėjo namo išeiti, bet kaltinamasis jos neišleido, ėmė spardyti. Nurodo, kad iki įvykio Z. T. taip pat vartojo prieš mamą smurtą.

Liudytoja V. B. parodė, jog kaltinamasis yra jos mamos sugyventinis. Nurodo, kad 2011 m. gruodžio mėnesio pradžioje mama paskambino ir pasakė, kad ji išeitų į lauką, nes ji grįš su taksi namo. Mama grįžo su taksi automobiliu, ji labai sunkiai iš jo išlipo. Jai mama sakė, kad ją sumušė Z. T.. Įėjus į namus, mama atsigulė ir ji pamatė sumuštą pilvą. Mama sakė, kad tai padarė kaltinamasis, mušdamas kojomis ir rankomis, tačiau kiek sudavęs smūgių, nesakė. Be to, mama sakė, jog nuo kaltinamojo spyrio koja atsitrenkė į sieną ir taip prasiskėlė kaktą. Aiškina, jog mama grįžo silpna, vos kalbėjo. Tada ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavo po penkiolikos minučių bei išvežė mamą į ligoninę, kur ji prabuvo dvi savaites. Parodo, jog mama sakė, kad su Z. T. susipyko, tačiau dėl ko, jai nesakė. Teigia, kad mama sakė prašiusi kaltinamojo iškviesti greitąją medicinos pagalbą po to, kai šis ją sumušė, bet pastarasis pasakė, kad nereikia, viskas praeis. Žino, kad jie dažnai pykdavosi, iki įvykio matė mamą sumuštą, tačiau dėl sumušimų ji niekur nesikreipė. Parodo, kad labai bijodavo Z. T..

Liudytojas V. A. parodė, kad su Z. T. yra kaimynai, kaltinamasis ryte pasakojo, kad vežė nukentėjusiąją į ligoninę, nes rado nugriuvusią tualete. Kada tai buvo, datos tiksliai pasakyti negali, galėjo būti 2011 m. gruodžio pradžioje. Nurodo, kad dieną prieš įvykį buvęs pas kaltinamąjį ir matęs, kaip nukentėjusioji vakare parėjo į namus, buvo labai girta, matė, jog jos viena akis tikrai buvo mėlyna, kitokių sužalojimų nepastebėjo. Taip pat kaltinamasis ryte sakė, kad kaktą ji prasiskėlė pati, kai nugriuvo, tačiau praskeltos kaktos vakare nematęs.

Specialisto išvadoje Nr. G391/11(11) konstatuota, kad R. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. nukentėjusiajai padaryti poodinė kraujosruva dešiniajame žaste ir odos nubrozdinimai abiejuose kojų keliuose, pilvo sumušimas, šlapimo pūslės plyšimas, sužalojimas, dėl kurio atsirado kraujas šlapime, ūmus ureminis pilvaplėvės uždegimas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dėl penkių jėgų poveikio (b.1.12).

Specialistas A. G. paaiškino, kad mažai tikėtina, jog R. B. muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje galėjo atsirasti jai pačiai griūnant ir susižalojant į radiatorių.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis teismas daro išvadą, jog jie patikimai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl R. B. padarytų nežymaus sveikatos ir sunkaus sveikatos sutrikdymų.

Nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio santykiai buvo sudėtingi, jie girtavo, o išgėrę konfliktuodavo, kaltinamasis Z. T. ją mušdavo, todėl nukentėjusioji stengdavosi pabėgti iš jo namų.

Nors kaltinamasis Z. T. neigia sužalojęs R. B., tačiau jo tokių parodymų negalima laikyti objektyviais, nes jie prieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios parodymams, kuriuos patvirtina liudytojų Aušros bei V. B. parodymai, taip pat teismo medicinos duomenims. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą apkalbėti Z. T.. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo V. A. parodymais remtis negalima, kadangi jis yra kaltintojo kaimynas bei draugas, jie kartu girtauja, todėl suinteresuotas duoti kaltinamąjį teisinančius parodymus. Be to, nukentėjusioji kategoriškai neigia, kad šis liudytojas jo nurodytą dieną buvo kaltinamojo namuose.

Abejonių, jog nukentėjusioji buvo sužalota nurodytais smurtiniais kaltinamojo Z. T. veiksmais ir kad kaltinamojo padaryti pilvo sužalojimai buvo tiesioginė nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, nekyla, tikimybė, kad ji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ir kitų asmenų, taip pat, jog kaktą galėjo susižaloti pati griūdama, yra visiškai paneigta šioje byloje aptartais įrodymais.

Kartu pažymėtina dar ir tai, kad paprastai asmenys, kurie nėra padarę kokių nors neteisėtų veiksmų (teisės pažeidimų), kviečiami atvykti apklausai pas pareigūnus, šią pareigą atlieka tinkamai. Byloje tarnybiniais pranešimais bei kratos protokolu nustatyta, kad Z. T. ne vieną kartą buvo kviečiamas į Tauragės VPK proceso veiksmams atlikti, tačiau sutartu laiku neatvykdavo, nors ir žadėjo tai padaryti, be to, vėliau pradėjo slapstytis. 2012-02-24 policijos pareigūnai atliko kratą Z. T. namuose ir praėjus daugiau kaip 2,5 mėn. po įvykio, pastarasis rastas pasislėpęs namo rūsyje. Taigi toks kaltinamojo neįprastas elgesys šioje konkrečioje situacijoje leidžia teismui netikėti jo duotų parodymų tikrumu.

Kaltinamojo Z. T. veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d., nes jis tyčia buitinio konflikto metu vieną kartą spyrė į galvą nukentėjusiajai R. B., taip jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. taip padarė muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje.

Taip pat jo veiksmai kvalifikuotini ir pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui (apie dvejus metus gyvendami kartu bendrai tvarkė ūkį), nes pastarasis suduodamas savo sugyventinei R. B. ne mažiau kaip penkis kartus į gyvybei pavojingą vietą – pilvą ir kitas kūno vietas, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios R. B. sveikatą, padarė poodinę kraujosruvą dešiniajame žaste ir odos nubrozdinimus abiejuose kojų keliuose, pilvo sumušimą, šlapimo pūslės plyšimą, ūmų ureminį pilvaplėvės uždegimą bei sužalojimą, dėl kurio atsirado kraujas šlapime.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 38–43), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios 2342,05 Lt dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiąją, ji dėl sužalojimų buvo gydoma. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.

Kaltinamojo Z. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

Teismas skirdamas kaltinamajam Z. T. bausmę vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį bei jų tyčinį pobūdį, į tai, kad padarytas sunkus ir nesunkus nusikaltimai, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę – Z. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka du kartus: už tai, kad automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės bei tai padarė dar ir pakartotinai. Esant tokioms aplinkybėms jam pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. skirtina ne žymiai didesnė už sankcijos vidurkį terminuoto laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 140 str. 1 d. – areštas.

Bausmės kaltinamajam bendrintinos BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu, nes šiuo konkrečiu atveju padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą.

Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d., iš kaltinamojo išieškotinos liudytojo kelionės išlaidos – 219,60 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Z. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 2 d., 3 p., BK 140 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal BK 140 str. 1 d. šešiasdešimties parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinai sulaikius bei suėmime nuo 2012-02-24 iki 2012-02-26 bei nuo 2012-03-27 iki 2012-12-07. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Priteisti iš Z. T. 2342,05 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Išieškoti iš Z. T. 219,60 Lt proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.