Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T. nuteistas

pagal BK 135 str. 2 d., 3 p. 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 140 str. 1 d. 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš Z. T. priteista 2342,05 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Iš Z. T. išieškota219,60 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. T. nuteistas už tai, kad padarė nežymų bei sunkų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui. Šias nusikalstamas veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

Z. T. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 4 d., apie 4. 45 val., Tauragės m., (duomenys neskelbitini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, tualete tyčia buitinio konflikto metu vieną kartą spyrė į galvą savo sugyventinei nukentėjusiajai R. B., taip jai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 4 d., tikslus laikas nenustatytas, Tauragės m., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose tyčia ne mažiau kaip penkis kartus sudavė savo sugyventinei R. B. į pilvą bei kitas kūno vietas, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios R. B. sveikatą, t. y. padarė poodinę kraujosruvą dešiniajame žaste ir odos nubrozdinimus abiejuose kojų keliuose, pilvo sumušimą, šlapimo pūslės plyšimą, ūmų ureminį pilvaplėvės uždegimą bei sužalojimą, dėl kurio atsirado kraujas šlapime.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, jį išteisinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 2 p., 3 p.)

Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino nuteistąjį Z. T. kaltu, kad jis padarė nežymų ir sunkų sveikatos sutrikdymus savo sugyventinei R. B.. Tačiau teismo išvados dėl smūgių skaičiaus, kuriais R. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, neatitinka bylos aplinkybių. Taip pat Z. T. paskirta bausmė yra per griežta. Apie tai bus pasisakyta vėliau šiame nuosprendyje.

Iš byloje esančių duomenų matosi, kad 2011 m. gruodžio 4 d. 5 val. 10 min. R. B. buvo pristatyta į Tauragės apskrities ligoninės priėmimo skyrių su sumušta galva, žaizda ligoninėje susiūta. Jokių kitų sužalojimų tuo metu jai nustatyta nebuvo. Iš ligoninės nukentėjusiajai ir Z. T. grįžus į namus, tarp jų įvyko konfliktas ir jis jai sudavė smūgius į pilvo ir kitas kūno sritis, nukentėjusioji 2011 m. gruodžio 6 d. buvo paguldyta į ligoninę, jai buvo trūkusi šlapimo pūslė.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad R. B. padaryti šie sužalojimai: mušta žaizda kaktos dešinėje pusėje, poodinė kraujosruva dešiniajame žaste ir odos nubrozdinimai abiejuose kojų keliuose, pilvo sumušimas, šlapimo pūslės plyšimas, kraujas šlapime, ūmus ureminis pilvaplėvės uždegimas. Visi šie sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkių jėgų poveikyje. Mušta žaizda kaktoje padaryta vienu smūgiu. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, jog nežymus sveikatos sutrikdymas (muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje) R. B. padarytas vieno spyrio pasėkoje. Toliau teismas nustatomojoje dalyje, nurodydamas, kad sunkus sveikatos sutrikdymas (poodinė kraujosruva dešiniajame žaste ir odos nubrozdinimai abiejuose kojų keliuose, pilvo sumušimas, šlapimo pūslės plyšimas, ūmus ureminis pilvaplėvės uždegimas bei sužalojimas, dėl kurio atsirado kraujas šlapime) R. B. padarytas ne mažiau kaip penkių smūgių pasėkoje, padarė aritmetinę klaidą. Akivaizdu, kad ši teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, o būtent minėtos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad visi nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip penkių jėgų poveikyje, reiškia, atėmus vieną spyrį nukentėjusiajai į galvos sritį, sunkus sveikatos sutrikdymas R. B. padarytas ne mažiau kaip keturių smūgių pasėkoje. Šioje dalyje nuosprendis keistinas nurodant teisingą nustatytų smūgių skaičių.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji meluoja, nuteistasis jos nemušė, be to, ji nėra jo šeimos narė. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Nuteistasis Z. T. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino, teisme parodė, kad nukentėjusioji, būdama girta, pas jį atėjo apie 12 val. nakties bei paprašė, jog jis nupirktų butelį degtinės. Tada jis davęs pastarajai pinigų, ši parnešė butelį. Po to kartu išgėrė po kelis stikliukus, R. B. užsimanė eiti į tualetą. Norėdama atsikelti nugriuvo nuo fotelio, jis ją pakėlė. Nuėjus nukentėjusiajai į tualetą, jis atsisėdo į tą pačią vietą bei laukė jos, bet R. B. negrįžo. Tada nuėjęs į tualetą rado ją pargriuvusią su praskelta kakta. Išsigandęs paskambino į policiją, tačiau jam buvo paaiškinta, kad skambintų į greitąją med. pagalbą. Ligoninėje R. B. susiuvo žaizdą ir jie sugrįžo į namus. Nuteistasis parodė, kad jog tualete ji galėjo susižaloti pati atsitrenkdama į radiatorių. Dėl kitų sužalojimų negalėjo paaiškinti kaip jie atsirado.

Z. T. buvo apklaustas ir apeliacinės instancijos teisme, kur parodė iš esmės apie tokias pačias aplinkybes. Parodė, kad jam ir nukentėjusiajai grįžus iš ligoninės, kur jai susiuvo žaizdą kaktoje, jie dar išgėrė po porą stikliukų ir jis nuėjo miegoti. Iš kur atsirado kiti sužalojimai, jis nežino, nukentėjusioji buvo kažkur išėjusi ryte porai valandų, nuteistasis rado ją lauke klūpančią prie savo durų, tai buvo apie 6 val. ryte. Šiuos nuteistojo parodymus paneigia pačios nukentėjusiosios parodymai, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir nesikeitė. Nukentėjusioji R. B. teisme parodė, kad apie dvejus metus su Z. T. kartu gyveno jo namuose, bendrai tvarkė ūkį. Įvykio dieną, kai buvo sumušta, abudu išgėrė po butelį sidro. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Z. T., jai sėdint tualete ant klozeto, įspyrė į kaktą bei ją praskėlė, ji nugriuvo ant grindų, atsitrenkti į radiatorių negalėjo. Nuo spyrio jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Tada jis iškvietė greitąją pagalbą ir ligoninėje jai buvo susiūta kakta. Po to jie abu taksi automobiliu grįžo į namus, tačiau netrukus Z. T. pradėjo ją vyti. Apsimovusi batus ėjo durų link, tačiau Z. T. vėl ją pradėjo mušti, spardyti kojomis. Mano, kad ji buvo praradusi sąmonę, nes nepamena, kaip buvo mušama. Atsimena, jog jiems grįžus Z. T. užrakino buto duris ir jai įspyrė į pilvą. Teigia, kad Z. T. ją spardė sekmadienį ryte, o vakare liudytojo V. A. bute tikrai nebuvo.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2011 metais gruodžio mėnesį jai pranešė, kad yra sumušta jos mama. Nuvykusi pamatė, kad mamos kakta praskelta ir susiūta. Be to, matė pas mamą ant pilvo mėlynes, jai mama sakė, kad ją mušė Z. T., spardė į visas kūno dalis. Liudytoja V. B. parodė, jog nuteistasis yra jos mamos sugyventinis. 2011 m. gruodžio mėnesio pradžioje mama paskambino ir pasakė, kad ji išeitų į lauką, nes ji grįš su taksi namo. Mama grįžo su taksi automobiliu, ji labai sunkiai iš jo išlipo. Jai mama sakė, kad ją sumušė Z. T.. Įėjus į namus, mama atsigulė ir ji pamatė sumuštą pilvą. Tada ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri atvažiavo po penkiolikos minučių bei išvežė mamą į ligoninę, kur ji prabuvo dvi savaites. Taip pat ši liudytoja parodė, jog nukentėjusioji jai sakė, kad su Z. T. susipyko, tačiau dėl ko, jai nesakė. Nukentėjusioji sakė prašiusi Z. T. iškviesti greitąją medicinos pagalbą po to, kai šis ją sumušė, bet pastarasis pasakė, kad nereikia, viskas praeis. Žino, kad jie dažnai pykdavosi, iki įvykio matė mamą sumuštą, tačiau dėl sumušimų ji niekur nesikreipė.

Iš išdėstytų nukentėjusiosios ir liudytojų A. B. bei V. B. parodymų matosi, kad 2011 m. gruodžio 4 d. Z. T. tualete vieną kartą spyrė į galvą nukentėjusiajai R. B.. Nors nuteistasis tai neigia, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teisme apklaustas išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs specialistas A. G., kuris paaiškino, kad mažai tikėtina, jog R. B. muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje galėjo atsirasti jai pačiai griūnant ir susižalojant į radiatorių. Tai pat iš tos pačios specialisto išvados, nukentėjusiosios nuoseklių parodymų akivaizdu, kad, jai ir nuteistajam grįžus iš ligoninės, kur nukentėjusiajai buvo susiūta žaizda kaktoje, Z. T. sudavė jai ne mažiau kaip keturis smūgius į pilvą ir kitas kūno vietas. Nuteistasis neigia mušęs nukentėjusiąją, nurodo, kad ji neva buvo išėjusi porai valandų iš namų. Šią nuteistojo versiją kolegija atmeta. Pirmiausia pati nukentėjusioji parodė, kad ją sumušė būtent nuteistasis Z. T., be to, jis užrakino buto duris, jos neišleido iki 2011 m. gruodžio 6 d. Ir tik šią dieną iškvietė taksi, kad nukentėjusioji vaiuotų pas dukrą. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai kaltinime nurodytu laiku – 2011 m. gruodžio 4 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajai smūgius galėjo suduoti kas nors kitas, o ne nuteistasis. Iš liudytojų nukentėjusiosios dukrų (A. B. bei V. B.) parodymų matosi, kad Z. T. ir anksčiau yra smurtavęs prieš jų motiną nukentėjusiąją R. B., tačiau ji tiesiog nesikreipdavo į policiją. Taip pat iš šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų matosi, kad nuteistasis, kai būdavo girtas, būdavo agresyvus.

Nuteistojo prašymu teisme buvo apklaustas liudytojas V. A., kuris parodė, kad su Z. T. yra kaimynai, Z. T. ryte pasakojo, kad vežė nukentėjusiąją į ligoninę, nes rado nugriuvusią tualete. Kada tai buvo, datos tiksliai pasakyti negali, galėjo būti 2011 m. gruodžio pradžioje. Dieną prieš įvykį buvęs pas nuteistąjį ir matęs, kaip nukentėjusioji vakare parėjo į namus, buvo labai girta, matė, jog jos viena akis tikrai buvo mėlyna, kitokių sužalojimų nepastebėjo. Taip pat Z. T. ryte sakė, kad kaktą ji prasiskėlė pati, kai nugriuvo, tačiau praskeltos kaktos vakare nematęs. Šio liudytojo parodymai iš esmės bylai nėra reikšmingi, kadangi jis pats įvykio nematė, įvykio dieną Z. T. namuose nebuvo, apie nukentėjusiosios sužalojimus jis žino tik iš nuteistojo pasakojimų. Šie liudytojo parodymai prieštarauja pačios nukentėjusiosios parodymams, specialisto išvadai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad V. A. yra Z. T. kaimynas bei draugas, jie kartu girtauja, todėl jis gali būti suinteresuotas duoti nuteistąjį teisinančius parodymus. Įvertinus tai ir kas jau išdėstyta anksčiau, daroma išvada, kad tarp Z. T. veiksmų – spyrio nukentėjusiajai į kaktą ir nežymaus jos sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat tarp nuteistojo smūgių nukentėjusiajai į pilvo ir kitas kūno sritis ir kilusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo irgi yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jo padarytas nusikalstamas veikas teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 135 str. 2 d. 3 p.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad tyrėja D. R. ikiteisminio tyrimo metu neapklausė pusės nuteistojo nurodytų asmenų, nenuvežė nukentėjusiosios R. B. į nuteistojo namus ir neištyrė kaip viskas vyko. Šie apeliacinio skundo argumentai irgi atmetami. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu Z. T. nepateikė jokių prašymų papildomai apklausti asmenis, susipažindamas su bylos medžiaga nepateikė jokių prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą. Juolab, tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistojo prašymu, kaip jau minėta, buvo apklaustas liudytojas V. A.. Tai, kad nukentėjusiosios parodymai nebuvo patikrinti įvykio vietoje, jų nepaneigia. Visais šiais prašymais nuteistasis tiesiog bando išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taip pat nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad, priešingai nei nurodė tyrėja D. R., jis nesislapstė nuo pareigūnų, tiesiog jam buvo paskirta administracinė nuobauda – areštas 40 parų, o jis gyveno vienas, bijojo, kad jam nebūnant namie niekas nepakūrens pečiaus, tada sprogs radiatoriai, manė, kad areštą atliks, kai atšils. Šiuos skundo argumentus kolegija irgi atmeta. Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matosi, kad Z. T. ne vieną kartą buvo kviečiamas į Tauragės VPK proceso veiksmams atlikti, tačiau sutartu laiku neatvykdavo, nors ir žadėjo tai padaryti, be to, vėliau pradėjo slapstytis. 2012 m. vasario 24 d. policijos pareigūnai atliko kratą Z. T. namuose ir praėjus daugiau kaip 2,5 mėn. po įvykio, jis rastas pasislėpęs namo rūsyje. (1 t.,56-57 b.l.) Taigi nuteistojo skundo argumentai, kad jis tiesiog laukė, kol lauke atšls, yra tiesiog nelogiški ir neįtikinantys. Jis pats apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu uvo nurodęs, kad žinojo, jog jo ieško policija dėl R. B. sužalojimo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija aplinkybę, kad R. B. nusikaltimo padarymo metu buvo jo sugyventinė, jis nurodo, kad ji tik ateidavo ir išeidavo, kartu jie negyveno. Kolegija šiuos nuteistojo argumentus vertina kai siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. BK 135 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas sunkiai sutrikdė sveikatą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 str. 1 d. pateiktą sąvokų išaiškinimą - artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 d. nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Pati nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai parodė, kad Z. T. yra jos sugyventinis, iki įvykio jie kartu gyveno vienerius metus aštuonis mėnesius, vedė bendrą ūkį jo namuose. Liudytojos A. B., V. B. parodė, kad nukentėjusioji (jų motina) gyveno kartu su Z. T. jo bute. Be to, pats Z. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. B. yra jo sugyventinė, kartu jie gyvena apie dvejus metus, tą patį jis patvirtino ir akistatos su nukentėjusiąja metu. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis, nors ir neigė kartu gyvenęs su R. B., tačiau pripažino, kad jie gyveno iš jo ir nukentėjusiosios gaunamų pašalpų, kol ji jas dar gaudavo. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, kad šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, neįregistravusių santuokos (partnerystės), santykiai, juos siejo tarpusavio atsakomybė, teisės, pareigos, bendras ūkis. Taigi nuteistojo Z. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 3 p.

Tačiau nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai pakirtos bausmės. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. paskyrė Z. T. septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Minėto straipsnio sankcija numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų, taigi teismas Z. T. paskyrė nežymiai didesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė į tai, kad Z. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui. Taip pat teismas bausmės skyrimo motyvuose nurodė, kad atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį bei tyčinį pobūdį, į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, atsižvelgė į motyvus ir tikslus, į tai, kad Z. T. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Kolegijos manymu, Z. T. paskirta septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už R. B. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą yra aiškiai per griežta. BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis, kuri yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra tokia bausmė, kuri paskirta tinkamai atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, padaryto nusikaltimo ypatumus, kaltininko kaltę, motyvus, asmenybę. Bausmė turi būti ir proporcinga, atitikti padarytą nusikaltimą, jo pasekmes. Nagrinėjamoje byloje Z. T., suduodamas smūgius nukentėjusiajai į pilvo ir kitas kūno sritis, taip padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, veikė tyčia, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau šiuo atveju vien šios aplinkybės nustatant bausmės dydį neturi nusverti kitų, ne mažiau bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Be to, šios išvadintos aplinkybės ir neduoda pagrindo skirti didesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmę. Svarbu yra tai, kad Z. T. praeityje nėra teistas. Nors ir padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau visgi atsižvelgtina į tai, kad jokių sunkių pasekmių šiai dienai nukentėjusiajai nenustatyta, jai 2011 m. gruodžio 6 -7 d. buvo atlikta operacija ir jokių liekamųjų reiškinių nėra. Taip pat atsižvegtina ir į tai, kad nuteistasis, spyręs nukentėjusiajai į galvą, pamatęs, kad jai bėga kraujas, išvietė jai greitąją pagalbą, o po smūgių sudavimo į pilvo sritį, nukentėjusiajai pradėjus skųstis skausmais, atnešė jai vaistų, taigi nebuvo visiškai abejingas nukentėjusiosios sveikatos atžvilgiu. Įvertinus visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad Z. T. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. turėtų būti paskirta bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Pagal BK 140 str. 1 d. nuteistajam paskirta šešiasdešimties parų arešto bausmė yra teisinga ir pagrįsta, jos švelninti nėra pagrindo.

Taip pat teismas pagrįstai priteisė iš Z. T. nukentėjusiosios gydymo išlaidas ir išieškojo proceso išlaidas, kurios yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais.

Rezoliucinė dalis

nusprendži a:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį ir nustatyti, kad 2011 m. gruodžio 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, Tauragės m., (duomenys neskelbtini), Z. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose tyčia ne mažiau kaip keturis kartus sudavė savo sugyventinei R. B. į pilvą bei kitas kūno vietas, taip sunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios R. B. sveikatą, t. y. padarė poodinę kraujosruvą dešiniajame žaste ir odos nubrozdinimus abiejuose kojų keliuose, pilvo sumušimą, šlapimo pūslės plyšimą, ūmų ureminį pilvaplėvės uždegimą bei sužalojimą, dėl kurio atsirado kraujas šlapime.

N. Z. T. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtą bausmę pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. subendrinti su 60 parų arešto bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. ir galutinę subendrintą bausmę Z. T. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.