- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2A-181-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06568-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- L. R.
- Ieškovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
Teisėja L. Muchtarovienė Proceso Nr. 2-07-3-06568-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija
44.1.;44.2.4.1.;121.21.
N UTARTIS
2013 m. balandžio 18 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovės L. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-919-569/2012, iškeltoje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei L. R., trečiajam asmeniui V. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. R. R. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. R. 843,79 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė yra jo buvusi sutuoktinė. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu santuoka su atsakove buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šį teismo sprendimą namas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko ieškovui R. R. ir jis įsipareigojo atsakovei L. R. iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokėti 75 000,00 Lt piniginę kompensaciją, o atsakovė iki 2010 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo išsikelti iš namo. Kaimynų teigimu atsakovė iš namo išsikraustė 2010 m. gruodžio 31d., tačiau nesusimokėjo už elektros energiją ir dujas. Išsikrausčius atsakovei, jis patyrė nuostolius dėl nesumokėtų mokesčių - už elektrą buvo nesumokėta 115,20 Lt, už dujas - 728,59 Lt. Skaitiklio parodymai buvo nufotografuoti 2011-01-06. Pats name gyventi negalėjo, nes nebuvo šildymo, buvo išdraskyta šildymo sistema. Skolą už elektrą jis sumokėjo 2011-01-17, už dujas - 2011-02-23, todėl atsakovė privalo jam atlyginti nuostolius.
A. L. R. su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad name ji gyveno iki 2010-11-27, visus mokesčius sumokėjo 2010-11-29 pagal skaitliukų parodymus. Iki 2010-11-27 pagrindiniai jos asmeniniai daiktai iš namo jau buvo išvežti, buvo likę tik baldai, dujinis pečius. Ji nežino, iš kur susidarė tokia skola, nes už tą laikotarpį, kai name gyveno, už elektrą ir dujas buvo sumokėjusi. Ūkiniame pastate gyveno V. M., ten buvo kontrolinis skaitiklis. Ji mokėdavo name už elektrą, o V. M. už elektrą jai mokėjo pagal kontrolinį skaitiklį. Kai ji lapkričio mėnesį išsikraustė iš namo, V. M. ten liko gyventi. Už lapkričio mėnesį V. M. už elektrą jai sumokėjo, o už gruodžio mėnesį ji pasakė, kad sumokėtų R. R..
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. M. nurodė, kad adresu, (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate jai leido gyventi atsakovė L. R. be rašytinės nuomos sutarties. Ūkiniame pastate buvo kontrolinis elektros skaitiklis, pagal kurio parodymus ji atsiskaitydavo su L. R. už suvartotą elektros energiją. Kada paskutinį kartą L. R. mokėjo pinigus už elektros energiją - ar 2010 m. lapkričio, ar gruodžio mėnesį – neprisimena, tačiau prisimena, kad paskutinį kartą atsiskaitė su atsakove ir jos susitarė, kad kai namą perims ieškovas, už pragyventą mėnesį ji atsiskaitys su juo. Visą 2010 m. gruodžio mėnesį L. R. tame name gyveno. Atsakovė L. R. iš namo išsikraustė 2010 m. gruodžio gale prieš pat Naujus metus. Ieškovas R. R. pas ją į namus atvyko 2011 m. sausio 4 d. pasiimti rakto nuo namo. Nuo to laiko, kai atsakovė išsikraustė, iki to laiko, kol ji perdavė raktą ieškovui, ūkiniame pastate ji gyveno viena ir nemano, kad galėjo išnaudoti daug elektros energijos, kadangi pas ją yra tik televizorius, 2 lempos, šaldytuvas bei mikrobangų krosnelė, kurią ji labai retai įsijungia.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Priteisė ieškovui R. R. iš atsakovės L. R. 843,79 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos – 2011-10-17 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 70 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 1050 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas turtą perėmė 2011 m. sausio 4 d., todėl konstatavo, jog iki šios datos atsakovei L. R. tenka pareiga sumokėti mokesčius už suvartotą elektros energiją ir dujas. Kadangi iki 2011 m. sausio 4 d. energijos vartotojas buvo atsakovė, ji turėjo pareigą atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją ir dujas. Atsakovei to nepadarius, už elektros energiją ir dujas iki 2011 m. sausio 4 d. sumokėjo ieškovas, tokiu būdu patirdamas nuostolius. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į skaitiklių parodymus ir byloje esančias pažymas apie mokėjimus, matyti, kad iki 2011 m. sausio 4 d. skola už elektros energiją buvo 115,2 Lt, o už dujas – 728,59 Lt. Pagal CK 6.245 str. civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita šalis privalo juos atlyginti. Iš sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovas sumokėjo skolą - 115,2 Lt už elektros energiją bei 728,59 Lt už dujas. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsiskaitė už dujas ir elektros energiją iki ieškovui R. R. perimant namą. Kadangi ieškovas patyrė nuostolius todėl, kad atsakovė kaip vartotojas nesumokėjo mokesčių už elektros energiją ir dujas, nors privalėjo tai padaryti, todėl teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 843,79 Lt nuostolių atlyginimui. Teismas pažymėjo, kad dalį elektros energijos galėjo sunaudoti nuomininkė V. M., tačiau nurodė, kad šiuo atveju nuomos teisiniai santykiai iki ieškovas perėmė namą savo žinion, buvo susiklostę tarp atsakovės L. R. ir trečiojo asmens V. M., todėl ieškovas negali būti atsakingas už V. M. sunaudotą elektros energiją, nes nuomos sutarties su V. M. nesudarė. Atsakovė, išnuomojusi ūkinį pastatą V. M., turi teisę reikalauti iš jos, kad pastaroji sumokėtų jai mokestį už suvartotą elektros energiją, nes pagal CK 6.493 str. nuomininkas privalo išlaikyti išsinuomotą turtą.
Šalies argumentai
A. L. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
1. Pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, kuriuo tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta santuoka, nuo 2010-09-27 namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ieškovo nuosavybė ir ieškovas sprendė, kam gyventi šiame name, o kam iš jo išsikelti. Atsakovė jokių teisių nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos nebeturėjo ir negalėjo nurodyti, kaip turi elgtis tretieji asmenys dėl naudojimosi R. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisiniai nuomos santykiai tarp ieškovo R. R. ir M. susiklostė tiktai perėmus ieškovui namą (pagal ieškovo parodymus nuo 2011-01-04) yra iš esmės neteisinga ir prieštarauja įsiteisėjusiam Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimui dėl santuokos nutraukimo.
2. Pirmosios instancijos teismas, posėdžio protokole neteisingai įrašė, kad V. M. nepamena, kada paskutinį kartą atsakovei mokėjo už elektros energiją, nes pati V. M., apklausta teisme liudytoja 2012-04-23, patvirtino, kad atsakovei mokėjo už lapkričio mėnesį, o ieškovui mokėjo už gruodžio mėnesį. Atsakovei yra žinomas faktas, kad po apklausos 2012-04-23 V. M. ieškovo buvo paprašyta išsikraustyti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nes ieškovas buvo nepatenkintas V. M. parodymais.
Atsiliepimas
3. Neaišku, kodėl buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas ir V. M. pripažinta trečiuoju asmeniu. Apeliantė nežino, ar V. M. buvo pateiktas ieškinys, atsakovės atsiliepimas į ieškinį, ir ar buvo pasiūlyta jai pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovei susidarė įspūdis, kad civilinė byla buvo atnaujinta tik tuo pagrindu, kad rasti motyvą V. M. apklausti dar kartą bei suabejoti jos jau duotais parodymais teisme.
4. Ikiteisminio tyrimo byloje nustatyta, kad atsakovė L. R. išsikraustė iš ieškovo namo 2010 m. lapkričio 27 d., name niekas nebegyveno, o šildymo sistema buvo išmontuota 2010 m. gruodžio 5-6 dienomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių ikiteisminio tyrimo byloje nustatytų aplinkybių nevertino.
5. Teismui teigiant, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie ieškovo galėjimą patekti į namą iki 2011-01-04, reikėjo atkreipti dėmesį, kad ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad jis savo raktus būtų pametęs ar kokiu tai būdu praradęs. Ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, todėl raktus nuo namo turėjo abu. Vertindamas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą apie tai, kad ieškovas į namą iki 2011-01-04 patekti negalėjo. Matomai, ieškovas nenorėjo patekti į namą, tačiau teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovas negalėjo patekti į namą.
6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prieštaringus ieškovo kviestų liudytojų parodymus, tuo tarpu nuoseklių ir teisingų atsakovės kviestų liudytojų parodymų apskritai nevertino ir neanalizavo. Atsakovės kviesti liudytojai teisingai nurodė, kad atsakovė name, (duomenys neskelbtini), gyveno iki 2010-11-27, mokesčius sumokėjo pagal skaitiklių parodymus, po išsikraustymo dienos 2010-11-29, negyvendama nei elektros, nei dujų neišnaudojo. Tai, kad radiatoriai buvo nuimti 2010 m. gruodžio mėnesio 5-6 dienomis, nereiškia, kad atsakovė iki šios datos name gyveno pastoviai. Tokie duomenys yra ir ikiteisminio tyrimo byloje. Apie tai, kad atsakovė negyveno gruodžio mėnesį parodė 2012-04-23 apklausta liudytoja V. M. M., kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad namas dujomis buvo šildomas po 2010-11-29 dar savaitę, nes tokių įrodymų civilinėje byloje nesurinkta apskritai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad veždama iš namo daiktus, atsakovė naudojo elektros energiją, yra niekuo neparemta, nes į namą kelis kartus atsakovė buvo atvažiavusi dienos metu ir elektros energijos nenaudojo.
7. Ieškovas, 2011 metais mokėdamas mokesčius už elektros energiją ir namo šildymą, nedeklaravo, už kokį laikotarpį jis moka, viską ieškinyje įvardino vienu žodžiu – skola. Akivaizdu, kad likusi gyventi gruodžio mėnesį V. M. naudojo elektros energiją, už ją susimokėjo pačiam ieškovui, tuo tarpu ieškovas šio mokesčio nedeklaravo, ir mokėdamas už elektros energiją, neišskyrė iš mokesčio už viso namo elektros energiją, atitinkamai, dabar reikalaujama iš atsakovės tariamos skolos už V. M. sunaudotą elektros energiją, už kurią ieškovui V. M. jau sumokėjo. Pažymi, kad už elektros energiją ieškovas mokėjo 2011-01-17, todėl tikėtina, kad mokėjo už elektros energiją, sunaudotą iki 2011 sausio 17 dienos, o už dujas mokėjo 2011-02-23, todėl tikėtina, kad mokėjo už dujų sunaudojimą iki 2011 m. vasario 23 dienos. Nurodė, kad teismui pateiktuose dokumentuose - išklotinėse apie atsakovės sumokėtus mokesčius, jokios skolos už 2010 metus nėra.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės ieškovui išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu tarp šalių buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią apeliantė iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėjo išsikraustyti gavusi sutartyje numatytą 75000 Lt kompensaciją, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. Atsakovė apie išsikraustymo laiką ieškovui nepranešė, nepakvietė priimti atsilaisvinusios gyvenamosios patalpos, neperdavė namo raktų, nepakvietė pasirašyti turto priėmimo-perdavimo akto, todėl teigia, kad apeliantė neįvykdė savo pareigos perduoti daiktą, numatytos CK 6.317 str., 6.398 str. Pareigos perduoti daiktą neįvykdymas yra pagrindas reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.63 str., 6.256 str.). Nurodo, kad su apeliantė kartu nebegyvena nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio, todėl teismas teisingai konstatavo, kad ūkinio pastato nuomos santykiai buvo susiformavę tarp L. R. ir V. M., todėl ieškovas nėra atsakingas už V. M. sunaudotą elektros energiją.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nepagrįstai savo skunde teigia, kad teismas sprendime iškraipė trečiojo asmens V. M. parodymus. Atsakovė pastabų dėl posėdžio protokolo nepareiškė, todėl pripažintina, kad visi protokole įrašyti parodymai yra teisingi. Taip pat nepagrįstas apeliantės motyvas, kad V. M. buvo įtraukta į bylą vien todėl, kad rasti pagrindą ją apklausti ir suabejoti jos anksčiau duotais parodymais. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartimi V. M. buvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu, nes bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. Nagrinėjant bylą ji išsakė savo nuomonę dėl ieškinio ir paaiškino reikšmingas aplinkybes, šalys jai galėjo užduoti klausimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. M. buvo apklausta tendencingai.
3. Nors atsakovė teigia, kad name nebegyveno nuo 2010 m. lapkričio 27 d., o šildymo sistema buvo išmontuota 2010 m. gruodžio 5-6 dienomis, tačiau atsakovė namo ieškovui neperdavė, todėl ir privalo mokėti už sunaudotą elektros energiją ir dujas. Turto vertinimo metu 2010-12-04 darytose nuotraukose matyti, kad namuose yra daug baldų ir namų apyvokos daiktų. Be to, liudytojas G. T. patvirtino, kad paskutinius apeliantės daiktus jis išvežė po Kalėdų. Todėl galima teigti, kad visų apsilankymų metu apeliantė galėjo naudoti elektros energiją, už kurią neatsiskaitė. Be to, remiantis apeliantės teiginiu, kad šildymo sistema ir dujinis šildymo katilas buvo išmontuoti 2010 m. gruodžio 5-6 dienos, darytina išvada, kad po to niekas nebegalėjo šildyti namo naudodamas dujas, todėl įsiskolinimai atsirado dėl L. R. veiksmų.
4. Nurodo, kad su apeliante L. R. kartu nebegyvena nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio, t. y. name negyvena daugiau nei 5 metus, todėl raktų neturėjo ir į namą patekti negalėjo. L. R. prašė perduoti raktus ir sudaryti galimybę patekti į namą po jos išsikraustymo, tačiau raktus gavo per V. M..
5. Kreipdama ypatingą dėmesį į smulkius liudytojų parodymų nesutapimus, atsakovė nepagrįstai siekia sumenkinti sąžiningų pagyvenusių žmonių, nesuinteresuotų bylos baigtimi, parodymus. Teigia, kad teismo įrodymų vertinimas nebūtinai turi sutapti su šalies įrodymų vertinimu.
6. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad atsiskaitė už dujas ir elektros energiją iki ieškovui perimant namą. Be to, raktą nuo namo ieškovas gavo tik 2011-01-04 ir nuo 2010-11-29 iki 2011-01-04 į namą patekti, o tuo pačiu dujas bei elektrą naudoti galėjo tik L. R..
7. Byloje yra ieškovo pateiktos nuotraukos, kurios darytos 2010-01-06, ir jose matosi elektros ir dujų skaitiklių parodymai. Palyginus nuotraukose matomus skaitiklių parodymus su mokėjimo sumomis, matosi, kad ieškovas sumokėjo įsiskolinimus, susidariusius iki jam perimant namą. Be to, iš pateiktos AB „Lietuvos dujos” pažymos apie suvartotą ir apmokėtą gamtinių dujų kiekį matyti, kad už iki 2010-12-31 suvartotą gamtinių dujų kiekį reikėjo sumokėti 728,54 Lt ir įsiskolinimą ieškovas padengė 2011-02-23. Pati apeliantė tvirtina, kad 2010-12-06 name buvo išmontuota šildymo sistema ir dujinis šildymo katilas, šios aplinkybės užfiksuotos nuotraukose, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad dujas naudojo ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, o taip pat apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, liudytojų parodymai ir visi kiti byloje surinkti įrodymai yra įvertinti nepažeidžiant LR CPK 185 str. nuostatų, sprendimas yra išsamus, aiškiai motyvuotas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl jų nebekartoja, tik pasisako dėl atskirų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
Apeliantės L. R. argumentai, kad įsiteisėjus Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimui, kuriuo, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo, tarp R. R. ir L. R. buvo nutraukta santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, namas, esantis (duomenys neskelbtini), tapo R. R. asmenine nuosavybe ir tik jis sprendė, kam gyventi šiame name, o kam iš jo išsikelti, nėra pagrįsti, nes santuoka buvo nutraukta sutarties pagrindu, nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį, šalims pasirenkant padalijimo būdą, kad R. R. tenka turtas natūra, o L. R. išmokama piniginė kompensacija. Todėl vienas iš šios sutarties reikalavimų buvo, kad R. R. už atsakovei L. R. priklausančią turto dalį iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokės 75 000 litų, todėl iki šios sutarties sąlygos įvykdymo, ieškovas R. R. neturėjo teisės disponuoti visu nekilnojamuoju turtu. Tai patvirtina minėtame teismo sprendime esanti sąlyga, kad L. R. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), privalo išsikraustyti ir pakeisti savo gyvenamosios vietos deklaravimą tik „gavusi 1.2. p. numatytą kompensaciją“ (t.1, b. l. 34). Kompensaciją R. R. sumokėjo ir namo raktus iš V. M. gavo 2011-01-04 (t.1, b. l. 34), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą jis įgijo teisę naudotis ir disponuoti tik nuo 2011 m. sausio 4 dienos. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad R. R. turėjo raktus nuo namo, tačiau ir turėdamas raktus, jis nebūtų galėjęs jo valdyti savo nuožiūra, nes nebuvo įvykdęs teismo sprendime ir sutartyje nustatytos sąlygos dėl kompensacijos išmokėjimo.
Apeliantės argumentai, apie jai susidariusį įspūdį, kad civilinė byla buvo atnaujinta tik tuo pagrindu, kad rasti motyvą V. M. apklausti dar kartą bei suabejoti jos jau duotais parodymais teisme, o taip pat, kad V. M. parodymus teisme 2012-10-31 davė paveikta ieškovo ir todėl juos pakeitė, nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais. Nuomone ar spėjimais teismas negali vadovautis (CPK 177 str.). 2012-04-23 duoti liudytojos V. M. parodymai dėl apmokėjimo už sunaudotą elektros energiją už lapkričio ir gruodžio mėnesius nėra detalūs, nes ji nenurodė, kada ir kiek R. R. sumokėjo už gruodžio mėnesį (t.1, b. l. 131), o 2012-10-31 duodama parodymus kaip trečiasis asmuo V. M. apskritai nebenurodė, ar 2011 m gruodžio pabaigoje su L. R. atsiskaitė už lapkričio, ar už gruodžio mėnesius (t. 2, b. l. 119).
Teismo manymu, V. M. duodant parodymus 2012 m. spalio 31 d. nebuvo pagrindo bijoti R. R. ar jam įtikti, nes, kaip savo apeliaciniame skunde nurodė atsakovė, R. R. valia ji nuo 2011-04-23 pastarajam priklausančiame ūkiniame pastate nebegyveno, todėl galėjo duoti R. R. nepalankius parodymus (t. 2, b. l. 105).
Priešingai, nei teigia apeliantė, teismas įvertino Ikiteisminio tyrimo byloje esančias aplinkybes, tačiau neprivalėjo jomis besąlygiškai vadovautis (CPK 177 str., 185 str. 2 d.), nes Nutarimu nustatytos aplinkybės civilinėje byloje neturi prejudicinės galios. Teismas įvertino, kad šildymo sistema buvo išmontuota 2010 m. gruodžio 5-6 dienomis ir sprendime nurodė, kad patalpas šildyti ir naudoti dujas atsakovė galėjo iki 2010-12-5/6.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ne ieškovas, o atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovas R. R. turėjo namo raktus ir dar prieš atjungiant šildymo sistemą naudojosi dujiniu šildymu arba kitaip išeikvojo dujas, pvz. atsukdamas dujų čiaupą. Tačiau lygiai taip pat galima aplinkybė, kad 2010 m. gruodžio 5-6 dienomis išmontuojant dujų katilą, o taip pat iki 2010 m. gruodžio 31 d. atsakovei L. R. kraustantis iš gyvenamojo namo, ji arba su ja buvę kiti asmenys, galėjo nutekinti dujas. Ieškovas R. R. ir 2012-04-23 liudytoja apklausta V. M. patvirtino, kad po dujų katilo išmontavimo 2010 m. gruodžio 5-6 dienomis, iki šiol šildymas name nepajungtas, todėl ieškovas R. R. iki 2012-04-23 negalėjo naudoti dujų patalpų šildymui (t.1, b. l. 128-132).
Atsakydamas į apeliantės argumentus dėl liudytojų parodymų ir vertinimo, teismas pažymi, kad pirmosios instancijos sprendime buvo vertinami abiejų šalių pakviestų liudytojų parodymai (pvz., vadovaujantis atsakovės pakviesto liudytojo G. T. parodymais buvo nustatyta, kad paskutinius atsakovės L. R. daiktus išvežė po Kalėdų švenčių), tačiau teismas neprivalo detaliai aprašyti visų apklaustų liudytojų parodymų, nes teismas įrodymus vertina pagal įrodymų visumą (CPK 185 str.).
LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (straipsnio 1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (straipsnio 2 dalis). Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).
Kaip jau minėta, šioje byloje apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, faktinius duomenis, apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, jog šis atsakovės L. R. apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl išdėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės (apeliantės) L. R. priteistinos ieškovo R. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1d., 3 d.).
I. R. R. teismui pateikė dokumentus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą jis patyrė 750 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t.2, b. l. 139,140).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pagal Rekomendacijų 8.11. p. už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA, t. y. atsiliepimo surašymo metu (2013-01-08) tokia maksimali galima priteisti suma buvo 1500 Lt (1000 Lt x 1,5). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios civilinės bylos apimtis nėra didelė, ieškovo pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nebuvo keliamos itin sudėtingos teisinės problemos, dėl kurių ieškovo advokato paslaugų sąnaudos galėjo žymiai išaugti, atsiliepimas nedidelės apimties, atsiliepimą surašė byloje dalyvavęs advokatas, ieškinio suma yra 843,79 Lt, todėl, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškovo prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 500,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovės (apeliantės) L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui R. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.