Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-153-908/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
1S-153-908/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Nuteistasis
I. D.
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-153-908/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. D. (I. D.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo I. D. skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-47 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam I. D.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. D. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas I. D. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. balandžio 20 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išbūtas laikas.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. balandžio 20 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. balandžio 20 d., pusė bausmės atlikta 2018 m. balandžio 20 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. balandžio 9 d. – treji metai vienuolika mėnesių ir vienuolika dienų laisvės atėmimo.

3. (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 59-47 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam I. D.“ nutarė netaikyti nuteistajam I. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir rekomenduoti nuteistajam I. D. dalyvauti anoniminių alkoholikų (AA) savitarpio pagalbos užsiėmimuose.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi atmestas nuteistojo I. D. skundas dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 59-47 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo nuteistajam I. D.“.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis I. D. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad teismas rėmėsi jo praeitį apibūdinančiomis aplinkybėmis, bet nesivadovavo teisingumo principu, kuris pasiekiamas, kai nusikaltęs asmuo suvokia, jog pasielgė blogai ir kad taip elgtis negalima. Už padarytas klaidas jis atliko paskirtas bausmes, bet komisija ir teismas prikibo, kad jis aštuonis kartus gydėsi (duomenys neskelbtini). Tai primena diskriminaciją. Jei teismai, o tiksliau įstatymų leidėjai, vadovausis tokiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos principu, tai spaudoje reikia paviešinti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik pirmą kartą teistiems asmenims, o kelis kartus teistiems asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negalimas. Jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, sudaro 62 balus, tačiau bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nei komisija, nei teismas nenori pripažinti, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji pakeitė savo požiūrį į gyvenimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje teikimo byloje Nr. TS-102-1013/2018 konstatuota: „Kadangi šios nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės iš esmės yra susijusios su nuteistojo praeitimi ir turi būti vertinamos nuteistojo dabartinį elgesį ir asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, kurios, kaip jau minėta, yra iš esmės teigiamos. [...] Teismas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomai įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.“ Nagrinėjamu atveju teismų praktika buvo pamiršta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 dalimi, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės normų yra kolizija. Nors teismas nesilaiko teisės aktų, bet tvirtina, kad jis neva nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals. Jis atliko daugiau kaip du trečdalius paskirtos bausmės, neturi nuobaudų, šešis kartus skatintas, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turėtų gyvenamąją vietą, darbą, bet teismui to nepakanka. Be to, jis turi ligotą motiną, taip pat vaikus, kurie jo laukia ir tikisi, kad jis bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Jis labai stengiasi.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir paliktina galioti teismo nutartis.

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundu ir jam išnagrinėti pateikta medžiaga, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliąsias ir materialiąsias sąlygas bei argumentuotai konstatavus, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jos keisti ar naikinti nuteistojo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

9. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo padaryta išvada, kad nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos formaliąsias sąlygas: jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, 2018 m. balandžio 20 d. atliko pusę paskirtos dešimties metų laisvės atėmimo bausmės. Atitikimas formaliosioms sąlygoms sudaro pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio instituto taikymui papildomai būtina nustatyti materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, t. y. padaryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas tinkamai įvertino šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis kol kas negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

10. Nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Prieš tai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija taip pat nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Patikrinę komisijos nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuteistojo skundus atmetė, nes nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudarė pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11. Pirmiausia pažymėtina, kad atlikus paskutinį nuteistojo socialinį tyrimą nenustatyti veiksniai, susiję su jo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiais. Tai atsispindi nepakitusiame nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertyje. Paskutinių dviejų socialinio tyrimo išvadų palyginimas iš esmės nerodo nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nors ji turi būti akivaizdi ir įtikinama. Prie dinaminių kriminogeninių veiksnių papildomai išskirti gyvenimo stiliaus neigiami aspektai, neigiama įtaką darantys draugai, emocinės problemos ir impulsyvumas, nors kai kurie iš jų įžvelgtini ankstesnėse socialinio tyrimo išvadose. Viena vertus, tai tam tikras nuteistojo pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia vertinti nepakankamomis, kita vertus, tam tikrose srityse tokios nuteistojo pastangos nestebimos.

12. Išlieka aktuali nuteistojo išsilavinimo stoka. Nuteistasis pabaigė septynias klases ir pataisos įstaigoje tęsti mokslų yra nemotyvuotas. Dokumentų, patvirtinančių, jo teigimu, įgytas betonuotojo, šaltkalvio profesines kvalifikacijas, nuteistasis nepateikė. Išsilavinimo stoka siejosi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Praeityje nuteistasis teistas, be kita ko, už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (slaptas valstybinio turto grobimas, valstybinio turto grobimas vagystės būdu, plėšimas).

13. Neišnyko ir nuteistojo finansiniai sunkumai. Pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo nuteistasis skolingas 28 706,50 Eur. Reikšmingi finansiniai įsipareigojimai reikalauja nuolatinio pajamų šaltinio. Tuo tarpu išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos stoka gali kelti problemų nuteistajam įsidarbinant ateityje. Išsilavinimo stokos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio ryšys neteikia užtikrintumo, kad laisvėje susidūręs su finansinėmis problemomis nuteistasis pasirinks teisėtą jų sprendimo būdą.

14. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis ne tik praeityje piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to ne kartą buvo detoksikuotas abstinencijos metu, gydytas psichiatrijos ligoninėje, bet ir smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu ir tai, kad nuteistasis piktnaudžiavimo alkoholiu nesieja su savo smurtiniu elgesiu, neigia alkoholio vartojimo ir savo nusikalstamo elgesio ryšį, netgi alkoholio vartojimo nesieja su priklausomybe. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesugebėjo atsisakyti žalingų įpročių ir po savaitgalio išvykos į namus į pataisos įstaigą grįžo neblaivus, kai jam nustatytas 1.67 promilių neblaivumo laipsnis. Tai rodo nepakankamą alkoholio vartojimo kontrolę netgi atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dviprasmišką požiūrį į priežiūrą. Nuteistojo motyvacija spręsti alkoholio vartojimo problemą yra labiau išorinė, įtakojama aplinkos: reabilitacijos programoje „Įžanginė grupė“ jis dalyvavo struktūruotoje aplinkoje paskatintas spręsti priklausomybės alkoholiui problemą; anoniminių alkoholikų susitikimuose nuteistasis dalyvavo nereguliariai, du kartus užsiregistravęs realiai nedalyvavo. Pažymėtina, kad reikšmę turi ne formalus dalyvavimas elgesio pataisos programose, o jo rezultatai. Nagrinėjamu atveju iš esmės nepakitusi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika rodo tokių rezultatų nebuvimą. Nuteistasis neišsako tvirtos pozicijos nevartoti alkoholio ateityje. Tuo tarpu psichiką veikiančių medžiagų vartojimas išlieka aktualiu rizikos veiksniu ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Dėl alkoholio vartojimo kylančios problemos susijusios su didesne nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje.

15. Toliau stebimos nuteistojo problemų identifikavimo problemos. Nuteistasis neįvardina probleminių gyvenimo sričių, kurias norėtų pakeisti. Nuteistasis ne tik neigia piktnaudžiavimo alkoholiu ir savo smurtinio nusikalstamo elgesio ryšį, nors smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir tiki, kad ateityje turint darbą ir susiradus partnerę alkoholio vartojimo problema išnyks. Vis dėlto, praeityje atitinkamos aplinkybės nuteistojo nesustabdė nuo netinkamo gyvenimo būdo ir nusikalstamo elgesio. Tai rodo nuteistojo tikėjimo lengvabūdiškumą. Taigi nuteistasis ir toliau nepakankamai suvokia savo alkoholio vartojimo problemos rimtumo.

16. Pažymėtina, kad nurodytos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės yra iki šiol aktualios ir nėra išimtinai susijusios su jo praeitimi, todėl skunde cituojama teismo nutartis neatitinka nagrinėjamos situacijos.

17. Aktualioje socialinio tyrimo išvadoje prie dinaminių kriminogeninių veiksnių taip pat išskirti nuteistojo gyvenimo stiliaus neigiami aspektai, neigiamą įtaką darantys draugai, emocinės problemos ir impulsyvumas. Tiesa, išskyrus impulsyvumą, tai daugiau susiję su nuteistojo praeitimi, tačiau turi ryšį su jo smurtiniu nusikalstamu elgesiu.

18. Priešingai, negu nurodyta skunde, išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis pakeitė savo požiūrį į gyvenimą. Tai paneigia priešingą nuteistojo argumentą, kurį jis sieja su bausmės atlikimu lengvosios grupės sąlygomis.

19. Aukštesnysis teismas teigiamai vertina tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, pagal galimybes atlygina padarytą žalą, palaiko ryšius su motina ir vaikais, šešis kartus skatintas ir kitas jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tačiau jos nėra išskirtinės, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo. Kita vertus, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nenuoseklus: jis du kartus baustas drausmine tvarka, vieną iš kurių už šiurkštų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – grįžimą iš trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų apsvaigus nuo alkoholio, dėl ko iš jo buvo atimta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų ir nuteistasis iš (duomenys neskelbtini) Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini). Taigi net ir struktūruotoje aplinkoje nuteistasis nesugeba laikytis elgesio taisyklių. Nors nuobaudos negalioja, tačiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Negalima ignoruoti ir praeityje teismo išreikšto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kurio nuteistasis nepateisino ir vėl nusikalto. Tai rodo, kad nuteistasis nesugeba tinkamai elgtis laisvėje, savarankiškai keisti savo elgesį ir daryti išvadas.

20. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Šiame kontekste pastebėtina, kad skunde teisingumo principas aiškinamas išimtinai nuteistojo interesų naudai. Tai demonstruoja socialinio tyrimo išvadą, kad nuteistasis savo elgesį analizuoja vienpusiškai, linkęs kaltę sumenkinti ir save apginti.

21. Skundo argumentas dėl Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, yra deklaratyvus, todėl aukštesnysis teismas dėl to nepasisako. Tuo tarpu skunde minimi nuteistojo šeimos nariai savo laiku neatgrasė jo nuo nusikaltimo padarymo.

22. Apibendrindamas išdėstytą aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę ir turėtų mažinti nusikalstamo elgesio riziką, orientuojantis į dinaminius kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tuo tarpu dinaminių veiksnių gausa (42 balai iš 62) rodo plačias galimybes ją mažinti, netgi iki žemos (0-40 balų). Būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leistų spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir sudarytų pagrindą jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo I. D. (I. D.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Eglė Gruodienė