Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3368-488/2021 pagal ieškovės J. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto bei prievolių padalinimo atsakovui R. K., trečiajam asmeniui AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

6. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovas buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu – nuo ginčijamos sumos. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 269-275).

9. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio (priešieškinio) sumos, o ieškinio (priešieškinio) suma nustatoma pagal reikalaujamo priteisti turto rinkos vertę ir reikalaujamas priteisti pinigų sumas (kompensacijas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai, 10 punktas).

10. Apeliantas (atsakovas) priešieškinyje reiškia reikalavimus priteisti jam asmeninės nuosavybės teise visą nekilnojamąjį turtą įgytą santuokos metu, kurio bendra vertė – 34 842 Eur, o ieškovei – 5 000 Eur kompensaciją.

11. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju atsakovui priklauso pusė nekilnojamojo daikto, kurio vertė yra 17 421 Eur (34 842/2). Atsakovas prašo jam priteisti visą nurodytą nekilnojamąjį daiktą, o ieškovei priteisti 5 000 Eur kompensaciją, todėl priešingai nei teigia atsakovas, jis prašo priteisti daugiau nei jam priklauso, taigi ginčas yra turtinis, jį galima įkainuoti, todėl pripažįstama, kad priešieškinio suma ir atitinkamai žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas būtent nuo prašomos priteisti bendros turto vertės .

13. Atskirajame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020, kuria atsakovas grindžia savo argumentus, kurioje buvo nurodyta, kad priešieškinio reikalavimas padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovui turto ir reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, nėra turtinio pobūdžio reikalavimai, buvo pasisakoma dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio dydį paduodant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei iš atsakovų kompensaciją, ir buvo atmestas atsakovų reikalavimas dėl nuosavybės teisių į gyvenamojo namo dalis pripažinimo (CPK 80 straipsnio 4 dalis), aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjama byla nėra susijusi su turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes abi ginčo šalys siekia nutraukti santuoką ir pasidalinti santuokos metu įgytą turtą, kuris yra ne bendroji dalinė, o bendroji jungtinė nuosavybė. Todėl vadovautis pirmiau aptartoje byloje pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo.

14. Atsakovas teikdamas priešieškinį neįvykdė procesinės pareigos įkainoti reiškiamą priešieškinį, nurodant priešieškinio sumą ir pateikti teismui įrodymus apie žyminio mokesčio, apskaičiuoto pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles, sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pats nustatė priešieškinio sumą ir paskaičiavo žyminio mokesčio dydį. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai įpareigojo atsakovą pašalinti priešieškinio trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį, kurios naikinti nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2021 gegužės 28 d. nutartimi atsakovui nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, atsakovui nustatytinas naujas terminas (iki 2021 m. rugsėjo 15 d.) trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti trūkstamo dydžio žyminį mokestį.

16. Išaiškintina apeliantui, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas turi teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

N. R. K. terminą iki 2021 m. rugsėjo 15 d. įskaitytinai pašalinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutarties aprašomojoje nutarties dalyje nurodytus priešieškinio trūkumus, t.y. sumokėti 750 Eur žyminį mokestį ir pateikti to įrodymus teismui.