Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Komisariatas) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas dėl to, kad jis 2011 m. gruodžio 12 d. apie 17:20 val., Alytaus mieste, Naujojoje gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,13 prom. girtumas), vairavo P. G. priklausantį automobilį T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 3 d. nutarimu R. G. pripažino kaltu padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir skyrė jam už tai 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manė, kad tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį, todėl buvo skirtas trumpesnis nei nustatytas įstatymo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. nurodytu laiku ir vietoje vairuojant automobilį, nustatytas girtumo laipsnis – 2,13 promilės (0,017 promilės paklaida). R. G. pripažino padaręs šį pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pažeidėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, o praeityje jis yra padaręs tik kelis administracinės teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Todėl įskaitant tai, kad pažeidėjas teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1988 metų, galima daryti išvadą, kad R. G. nėra linkęs piktybiškai, nuolat ir šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Pažeidėjas prižiūri tėvus, dirba (duomenys neskelbtini), darbas yra tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti transporto priemones, realizavimu, o taip pat darbas jam yra pragyvenimo šaltinis, todėl teisės vairuoti transporto priemones praradimas lems darbo praradimą, labai apsunkins R. G. materialinę padėtį, atims galimybę teikti vaikams išlaikymą. R. G. darbovietės charakterizuojamas teigiamai, neįrašytas į priklausomybės ligų kabineto įskaitą, neteistas. Iš jo paaiškinimų seka, kad teisės pažeidimą R. G. padarė nepiktybiškai, o esant dideliam susijaudinimui dėl jį netikėtai užgriuvusių problemų (tą dieną jis gavo teismo sprendimą dėl didelės skolos už butą, žmona pasakė, kad padavė jį į tesimą skyryboms, pusbrolio sunki liga ir mirtis), ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismo surinkti duomenys (teismo įsakymas, mirties įrašas, teismo duomenų bazės „Liteko“ duomenys, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. G.).

Be to, apylinkės teismas, paskirdamas trumpesnį, nei įstatymo sankcijoje nustatytas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, jį sumažino labai nežymiai, kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nuo dviejų iki trijų metų, o teismas R. G. paskyrė vienerius metus aštuonis mėnesius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 2012-01-05 Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) R. G., netrukus po padaryto pažeidimo, išklausė sveikatos žinių atestavimo programą privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, ką apylinkės teismas pagrįstai laikė aplinkybėmis, rodančiomis, jog pažeidėjas nebuvo abejingas, nepasyvus ir siekiantis persiauklėti, tobulėti bei siekti prevencijos tikslų. Todėl daroma išvada, kad paminėtas aplinkybes apylinkės teismas įvertino tinkamai, kaip ypatingai pažeidėjo atsakomybę švelninančias aplinkybes, galinčias lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnį ir paskyręs baudą, paskyrė mažesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei numato ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija. Aukštesniosios instancijos teismas sutinka, kad tokia apylinkės teismo paskirta administracinė nuobauda atitiks padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tuo pagrindu apeliacinio skundo motyvai, kad nutarime nurodytos aplinkybės R. G. atžvilgiu negali būti laikomos išskirtinėmis, galinčiomis sąlygoti ATPK 30¹ straipsnio taikymą bei tai, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, kokią paskyrė apylinkės teismas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, yra atmetami kaip nepagrįsti ir formalūs. Atmetamas ir tas apeliacinio skundo motyvas, kad apylinkės teismo padarytos išvados prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kadangi kiekvienu atveju byloje esančios aplinkybės turi būti vertinamos individualiai kiekvieno asmens atžvilgiu ir tik tokių aplinkybių visuma leidžia daryti vienokias ar kitokias išvadas, pateikiant atitinkamus motyvus dėl tokių išvadų. Tokios praktikos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-13 byloje Nr. 2AT-4-2011.

Skundžiamas nutarimas yra teisingas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.