Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-211-462/2013

Teisėjas Vaclovas Jurjonas (Proceso Nr. 1-94-1-00110-2012-2)

2013 m. kovo 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir nubaustas 30 parų arešto.

Teismas tenkino civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį ir priteisė iš N. K. į valstybės biudžetą 7 740 Lt padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. vasario 1 d., apie 13 val. Šilutės r., Armalėnų k., Lietuvos valstybei priklausančioje žemėje savavališkai nupjovė ir pagrobė 12 medžių: 3 klevus, 7 liepas ir 2 beržus, tuo valstybei padarydamas 160,69 Lt turtinę žalą.

Apeliantas yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, tačiau jam buvo paskirta pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Apylinkės teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neturėjo pagrindo jam skirti griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės. Byloje yra pateikti duomenys, kad jis dirba, gauna minimalų atlyginimą, kuris yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Vykdant jam paskirtą arešto bausmę, jis praras darbą, tokiu būdu jo mažamečiai vaikai liks be pragyvenimo šaltinio. Todėl jo šeimai tai sukels pakankamai sunkias pasekmes, kurios bus neadekvačios jo padarytam nusižengimui.

Civilinis ieškovas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė atsikirtimus į nuteistojo N. K. apeliacinį skundą ir prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nuosprendį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo N. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas neneigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., sutinka jo padarytos veikos teisiniu įvertinimu (kvalifikavimu). Tačiau prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik dėl N. K. paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.)

Apeliantas prašo paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę, tačiau toks apelianto skundo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. numatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad N. K. anksčiau teistas už vagystę (b. l. 77-83), nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Šiuo atveju apeliantui skirti kitą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą yra netikslinga, nes bylos duomenis patvirtina, jog jis piniginių lėšų neturi, todėl darytina išvada, jog paskirtos baudos jis neturėtų galimybių sumokėti. Be to, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas yra nedirbantis, nes UAB „Topdeko“ 2012-03-28 charakteristika patvirtina, kad N. K. 2012-02-09 buvo atleistas atsižvelgiant į sumažėjusių darbų apimtį (b. l. 116). Apeliantui skirti kitas straipsnio sankcijoje numatytas bausmės rūšis: viešuosius darbus arba laisvės apribojimą taip pat yra netikslinga, nes taip nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Baudžiamąjį nusižengimą jis padarė dėl susiklosčiusios sunkios materialinės padėties, medžius jis iškirto, nes žiemą neturėjo malkų kūrenti krosnį ir šildyti butą, todėl bijojo, kad nesušaltų vaikai, dėl to ir nukirto medžius. Tačiau šie apelianto argumentai negali pateisinti nusikalstamos veikos padarymo, todėl yra nepagrįsti.

Už nusikaltimą nustatyta nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d.). Apeliantas N. K. yra nubaustas už tai, jog padarė baudžiamąjį nusižengimą. Todėl apylinkės teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes jam visiškai pagrįstai skyrė 30 parų arešto dydžio bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d., 178 str. 4 d.).

Apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, be to, teismas taip pat teisingai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (b. l. 164-165). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirta bausmė – 30 parų areštas, visiškai atitinka padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį bei nuteistojo asmenybę. N. K. anksčiau teistas 2 kartus, teistumai neišnykę (b. l. 71-90), todėl pirmosios instancijos teismas bausmę jam individualizavo tinkamai. Tiek savo rūšimi, tiek savo dydžiu ji yra optimali.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam 30 parų arešto bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d. nuostatas taikė tinkamai, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.