- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- 2-3257-907/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02090-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- S. R.
- Advokatai
- Marius Ramanauskas, Jūratė Bieliauskienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei S. R., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-411-797/2013 patvirtintos tarp ieškovo V. R. ir atsakovės S. R. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkto sąlygą, kurioje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina S. R. mokės išlaikymą sūnui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, ir padidinti priteistą išlaikymą - iš atsakovės S. R. priteisti sūnui R. R. išlaikymą po 202 Eur (700 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išduoti teismo leidimą R. R. išvykti mokytis ir gyventi į Jungtinę Karalystę kartu su tėvu V. R., su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1–6 b. l.).
Ieškovo atstovas advokatas M. R. teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti ir paaiškino, kad santuoka tarp ieškovo V. R. ir atsakovės S. R. sudaryta 1995-12-08 Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 297). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R. R. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu jie santuoką nutraukė, atsakovė įsipareigojo vaiko išlaikymui mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, tačiau vaikas paaugo, jo poreikiai išaugo, todėl prašo padidinti priteistiną sumą iki 202 Eur (700 Lt). Vaikas mokosi Romuvos gimnazijoje 9 klasėje, jam 16 metų. Vaikui maistui reikia 200-250 Eur, aprangai, avalynei – 300 Eur, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 50-70 Eur, laisvalaikiui, atostogoms – 70 Eur, mokymo, lavinimo priemonėms – 70 Eur, vaistams, vitaminams (kalcio preparatams) – 20-30 Eur, higienos, skalbimo priemonėms – 50-70 Eur, todėl būtinieji (minimalūs) vaiko poreikiai – 800 Eur per mėnesį, per baigiamąsias kalbas ieškovo atstovas patikslino, kad būtinieji (minimalūs) vaiko poreikiai yra 1100-1200 Lt, nes 800 Eur nesugebėtų mokėti nei vienas iš tėvų. Vaikas sveikas. Ieškovas nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją. Prašo pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jį padidinti, nes ieškovo pajamos sumažėjo, kainos pakilo po euro įvedimo, padidėjo MMA. Be išlaikymo atsakovė prie sūnaus auklėjimo, priežiūros niekaip neprisideda, jos pajamos beveik 10 kartų didesnės nei ieškovo. Ieškovas yra pasiruošęs važiuoti į užsienį, ten turi darbo kontaktus, bet atsakovė yra sakiusi, kad padarys viską, kad sutrukdytų sūnui išvykti iš Lietuvos, todėl reikalingas teismo leidimas. Vaikas užsienyje yra jau gyvenęs, jam išvykimas nebūtų psichologinė trauma. Sūnus su motina beveik nepalaiko ryšio, santykiai tarp jų nelabai yra išlikę. Vaikas gyvena su tėvu jam nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), namas su visais patogumais, šildymas kombinuotas (dujinis ir malkinis), turi automobilį. V. R. taip pat yra vykdantis individualią veiklą, veikla susijusi su statyba, tačiau realios veiklos nevykdo, nežino, ar ieškovas šiuo metu yra užsienyje. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Tėvas teigia, kad tarp vaiko ir motinos nėra pozityvaus bendravimo. Atsakovė priklauso vienai netradicinių bažnyčių, nori ir vaiką įtraukti. Ieškovas savo valia paliko darbą, jam padeda giminės ir artimieji, kas pinigais, kas derliumi, mėsa. Anglijoje ketina dirbti darbą, susijusį su statybininko darbu. Ieškovo padėtis yra ženkliai pablogėjusi, nes anksčiau jis turėjo darbą, o atsakovės – ženkliai pagerėjusi.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė advokatė Jūratė Bieliauskienė su ieškiniu nesutiko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (30-37 b. l.). Paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovas ir atsakovė santuoką nutraukė, atsakovė įsipareigojo vaiko išlaikymui mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Dabar ieškovas prašo padidinti išlaikymą, su kuo atsakovė nesutinka. Išlaikymas gali būti didinamas, jeigu pasikeičia tam tikros aplinkybės. Ieškovas neįrodė jokių pasikeitusių aplinkybių, o darbo atsisakė savo valia, nes ketino išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. Sąlygos yra visiškai nepasikeitusios. Prašoma priteisti suma yra neprotinga, nes šalys net sau tiek neišleidžia per mėnesį būtiniausiems poreikiams. Ieškovo atstovas tvirtina, jog ieškovas buvo priverstas išeiti iš įmonės savo noru, nes pablogėjo įmonės padėtis, tačiau bendrovė gyvuoja po šiai dienai, dirba pelningai ir neturi kreditorinių įsipareigojimų. Be to, darbo biržos duomenimis, statybininkų trūksta, UAB “Arkada” šiai dienai gali įdarbinti 15 asmenų – statybininkų su patirtimi. Kitose įmonėse yra po 1, 2, 3 darbo vietas statybininkams. Sūnus motinai parašė, kad jie jau yra išvykę į užsienį. Ieškovo tikslas yra išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, todėl atsisakė darbo ir prašo padidinto išlaikymo. Atsakovė tam neprieštarauja, jis turi tokią teisę. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė trukdė jam su vaiku išvykti į užsienį. Ji neprivalo duoti jokių leidimų, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, jie abu yra Europos Sąjungos piliečiai, gali laisvai judėti po Europos Sąjungos erdvę, laisvai pasirinkti kokią nori gyvenamąją vietą. Tam jokio leidimo nereikia. Tėvas vaikui autoritetas, atsakovė nenori to išbalansuoti. Nėra jokių apribojimų vaikui išvykti kartu su tėvu į užsienį, tokio leidimo davimo nenumato jokie teisės aktai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas kreipėsi dėl leidimo išdavimo, o atsakovė atsisakė. Atsakovė nesiruošia daryti jokių kliūčių. Ieškovo nurodyti vaiko poreikiai neprotingi, be to, tikrieji vaiko poreikiai net nežinomi. Vien maistui 250 Eur per mėnesį yra per daug. Nutraukus santuoką, ieškovui liko visas turtas, atsakovei tik - nedidelė kompensacija. Name liko visa buitinė įranga, namų apyvokos daiktai, baldai, vaiko gyvenimo sąlygos liko nepakitusios. Ieškovas nurodė, jog moka kreditorinius įsipareigojimus, tačiau kreditoriui UAB “General Financing” skolą padengė viena atsakovė. Ieškovas liko žymiai geresnėje padėtyje. Ieškovas nepagrindė, kaip išlaiko vaiką. Ieškovas negali sakyti, jog jo gyvenimo sąlygos pablogėjo, nes pats tai pablogino – atsisakė darbo, per vienus metus niekur neįsidarbino, darbo biržoje nestovi. Ieškovo padėtis daug geresnė, jis turi turto, specialybė – statybininkas, yra paklausi, priteista suma yra protinga, jeigu ieškovas prie išlaikymo prisidėtų tokia pat suma, vaiko poreikiai būtų patenkinti ne minimaliai, o normaliai.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (25-26 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovas V. T. nurodė, kad palaiko savo išvadą, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu buvo išspręstas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, mano, kad vaiko poreikiai padidėjo, 400 Lt vaikui yra per mažai. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas protingas ir atitinka vaiko interesus ir teismų praktiką, ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, pajamos sumažėjo, todėl ieškinys dėl išlaikymo padidinimo turėtų būti tenkintinas. Taip pat išvykimui į užsienį pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl vaikų grobimo turi būti kito sutuoktinio sutikimas, jo nesant, reikalingas teismo leidimas, todėl prašo tenkinti ir šią ieškinio dalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenys patvirtina, kad R. R. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime AD Nr. 069178 jo motina įrašyta atsakovė S. R., jo tėvu įrašytas ieškovas V. R. (10 b. l.). Nepilnamečio vaiko tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-411-797/2013. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 4 punkte numatyta, kad nepilnamečio vaiko motina S. R. mokės išlaikymą sūnui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės (7-9 b. l.). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, nes padidėjo vaiko poreikiai ir pakito tėvų turtinė padėtis.
Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodamas išaugusiais vaiko poreikiais ir pakitusia tėvų turtine padėtimi: ieškovo turtinės padėties pablogėjimu ir atsakovės turtinės padėties pagerėjimu. Nei viename teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad vaiko išlaikymo išlaidos išaugo, nes vaikas paaugo, jo poreikiai išaugo, todėl prašo padidinti priteistiną sumą iki 202 Eur. Byloje vaiko poreikų paskaičiavimo ir jį pagrindžiančių rašytinių įrodymų pateikta nėra, nors teismas ieškovui pasiūlė tai padaryti 2015-04-27 parengiamojo teismo posėdžio metu (105-106 b. l.). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas mokosi Romuvos gimnazijoje 9 klasėje, jam 16 metų. Vaikui per mėnesį maistui reikia 200-250 Eur, aprangai, avalynei – 300 Eur, mokesčiams už komunalinius patarnavimus – 50-70 Eur, laisvalaikiui, atostogoms – 70 Eur, mokymo, lavinimo priemonėms – 70 Eur, vaistams, vitaminams (kalcio preparatams) – 20-30 Eur, higienos, skalbimo priemonėms – 50-70 Eur, todėl būtinieji (minimalūs) vaiko poreikiai – 800 Eur per mėnesį, per baigiamąsias kalbas patikslino, kad būtinieji (minimalūs) vaiko poreikiai yra 1100-1200 Lt, nes 800 Eur negalėtų teikti nei ieškovas, nei atsakovė, t. y., tikslūs būtinieji vaiko poreikiai šiai dienai nėra žinomi nei šalims, nei teismui, tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų byloje taip pat nėra pateikta. Ieškovo pateikti banko sąskaitų išrašai, pinigų priėmimo kvitai neįrodo, kad tai yra nepilnamečio vaiko išlaidos, nes net neaišku, kam ir už kokias suteiktas paslaugas yra sumokėta, kvituose nurodyta, jog už sporto paslaugas, tačiau byloje net nėra duomenų apie tai, kad vaikas lankytų kokius nors sporto užsiėmimus (80-85 b. l.). Vaikas sveikas (29 b. l.). Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys Kalniškių g. 11, Šiaulių m. (76-78 b. l.), transporto priemonė (79 b. l.). Ieškovo atstovas teigė, jog ieškovas yra pasiėmęs paskolą 50000 Lt (13 b. l.), kurią kaip kompensaciją sumokėjo atsakovei, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pagal minėtą paskolos sutartį būtų atlikti kokie nors mokėjimai kreditoriui. Ieškovas šiuo metu nedirba, darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, nėra registruotas, nuo 2014-08-21 yra įrašytas, kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą (128-133 b. l.), kaip nurodė jo atstovas, statybos veiklą, tačiau duomenų apie gautas pajamas byloje nėra pateikta. Taip pat ieškovas yra iš dalies nedarbingas (netektas darbingumas 45 procentai) (14 b. l.), gauna netekto darbingumo pensiją apie 45 Eur per mėnesį (15, 131-133 b. l.). Nuo 2013-04-09 iki 2014-08-20 jis dirbo UAB „Betono mozaika“, tačiau darbo sutartis buvo nutraukta pagal LR DK 127 str. 1 d. (darbuotojo pareiškimu) (16-17 b. l.). Nurodė, kad išlaikyti vaiką jam padeda giminės ir artimieji.
Atsakovės atstovė su ieškovo atstovo pateikta vaiko išlaikymui skirtų lėšų sąmata nesutiko ir nurodė, kad ieškovas neįrodė jokių pasikeitusių aplinkybių, o darbo atsisakė savo valia, nes ketino išvykti gyventi ir dirbti į užsienį. Sąlygos yra visiškai nepasikeitusios. Prašoma priteisti suma yra neprotinga, nes šalys net sau tiek neišleidžia per mėnesį būtiniausiems poreikiams. Ieškovo atstovo nurodyti ieškovo vaiko poreikiai neprotingi, be to, tikrieji vaiko poreikiai net nežinomi. Vien maistui 250 Eur per mėnesį išleisti yra per daug ir neprotinga. Nutraukus šalių santuoką, ieškovui liko visas turtas, atsakovei tik nedidelė kompensacija. Name liko visa buitinė įranga, namų apyvokos daiktai, baldai, vaiko gyvenimo sąlygos liko nepakitusios. Ieškovas savo noru paliko darbą, nors statybininkų trūksta, per metus laiko niekur neįsidarbino, byloje nėra duomenų, jog būtų ieškojęs darbo, todėl jis laikomas sąmoningai pabloginusiu savo turtinę padėtį, norėdamas, kad visa vaiko išlaikymo našta tektų tik atsakovei. Atsakovė savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, dirba dviejose darbovietėse (UAB „Versina“ – 402,37 Eur darbo užmokestis, UAB „Ontra“ – 58 Eur darbo užmokestis, viso gauna atskaičius mokesčius 440 Eur per mėnesį, 40-45, 108-110, 121-127, 134, 135 b. l.), kad galėtų padengti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytus ir prisiimtus skolinius įsipareigojimus, pati viena padengė skolą kreditoriui UAB „General Financing“ (67, 72-74, 99-101 b. l.). Nutraukiant santuoką ieškovui atiteko didesnės apimties ir vertės turtas, o atsakovei – tik kompensacija. Jos turtinė padėtis nepagerėjo, nes nutraukiant santuoką ji dirbo, dirba iki šiol, pajamos panašios, skirtumas tas, kad nebeturi gyvenamojo būsto (68 b. l.), jį turi ieškovas, atsakovė neturi sutvarkytos buities, nes visi baldai ir namų apyvokos daiktai nutraukus santuoką liko ieškovui, ji turi automobilį (69-71 b. l.), jai tenka gyventi pas svetimus žmones, už komunalinius patarnavimus per mėnesį sumoka 265,86 Eur (46-48 b. l.), dengia kreditą AB DnB NORD bankui (49-51, 55-66 b. l.), jai lieka per mėnesį apie 135 Eur. Ieškovas tiek santuokos nutraukimo metu buvo iš dalies nedarbingas, tiek ir dabar, skirtumas tas, kad jis savo noru paliko darbą ir nesiekia įsidarbinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad ieškovas nepateikė vaiko išlaikymui reikalingų išlaidų sąmatos, jos nepagrindė rašytiniais įrodymais, nors teismas jam siūlė (105-106 b. l.), šiai dienai nėra žinoma net tiksli pinigų suma, reikalinga vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui mėnesiui, nes ieškovo atstovas jos negalėjo tiksliai įvardinti. Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, lavinimui, ugdymui. Teismas, iš byloje pateiktų ir įvertintų įrodymų visumos daro išvadą, kad šalių vaiko poreikiai pastoviai auga, jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, tačiau ieškovas nededa jokių pastagų, siekdamas užtikrinti vaiko pilnavertį gyvenimą: savo noru išėjo iš darbo, nors įmonė ir toliau pelningai dirba, per metus laiko niekur neįsidarbino, nėra registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo, statybininkų darbo vietų pasiūla yra nemaža, tačiau nepateikė jokių įrodymų jog ieškojo darbo ir jis jam nebuvo suteiktas, t. y. savo veiksmais pablogino savo turtinę padėtį, nurodo, jog pragyvena vien iš netekto darbingumo pensijos, arba teismui nenurodo visų savo gaunamų pajamų, t. y., jas slepia, nes yra registruotas, kaip vykdantis individualią veiklą, apie kurią teismui jokių duomenų nepateikė. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu nepilnamečiui vaikui buvo priteistas išlaikymo dydis po 400 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių ir vaiko poreikius, 2015-03-17 ieškovas pareiškė reikalavimą pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, nes jo nuomone, jis yra per mažas, o vaikas auga ir jo poreikiai didėja.
Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant ar padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja ar padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
Ieškovas, prašydamas padidinti nepilnamečiui vaikui teismo sprendimu priteistą išlaikymą dėl to, kad vaikas auga ir jo poreikiai didėja, nurodydamas, jog vaikas yra sveikas, privalėjo įrodyti esminį, o ne mažareikšmį atsakovės turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą (CPK 178 straipsnis). Ieškinį jis grindė tuo, kad vaikas paaugo, jam išlaikymui reikia skirti didesnes pinigų sumas, nors tikslaus vaiko poreikių dydžio per mėnesį nenurodė ir nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, todėl teismas net neturi, ką vertinti. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Taigi, ieškovas vien vaiko poreikių padidėjimu dėl to, kad vaikas paaugo, remtis negali, todėl vaiko padidėjusių poreikių byloje neįrodė. Ieškovas taip pat neįrodė, jog per laikotarpį nuo teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo priėmimo iki ieškinio teismui padavimo dienos (nuo 2013-06-13 iki 2015-03-17) reikšmingai pasikeitė atsakovės turtinė padėtis – ji iš esmės pagerėjo, priešingai – byloje nustatyta, jog ji išliko beveik tokia pati, kaip ir santuokos nutraukimo dieną, o ieškovas, kaip jau teismas nurodė aukščiau, sąmoningai pasiblogino savo turtinę padėtį arba slepia gaunamas pajamas, o iš dalies darbingas jis buvo ir santuokos nutraukimo metu, duomenų apie dar labiau pablogėjusią sveikatą jis į bylą nepateikė. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo ir atsakovės turtinės padėties – turimo turto, gaunamų pajamų (sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto ir tris automobilius, t. y. minėtas turtas jiems priklausė po ½ dalį, po santuokos nutraukimo ieškovui liko visas nekilnojamasis turtas (įskaitant ir jo asmeninį, kurį turėjo ir santuokos metu) ir du automobiliai, o atsakovei 50000 Lt kompensacija ir vienas automobilis, ieškovas išėjo iš darbo ir neįsidarbino, gauna netekto darbingumo pensiją, kurią gavo ir anksčiau, atsakovė, kad grąžintų skolas kreditoriams, kurių daugumą apmokėti prisiėmė būtent ji po santuokos nutraukimo, įsidarbino dviejose darbovietėse, tačiau vienoje iš jų gauna labai mažą darbo užmokestį, neturi gyvenamojo ploto) – esminio pasikeitimo nuo to momento, kai išlaikymo dydis buvo nustatytas ir priteistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu, priešingai, byloje nustatyta, jog abiejų šalių, atsižvelgiant į turimą turtą ir gaunamas pajamas, turtinė padėtis panaši, dar gal ieškovo - šiek tiek geresnė, neskaitant to, kad jis sąmoningai pasiblogino savo turtinę padėtį. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-411-797/2013 priešieškiniu ieškovas prašė iš atsakovės priteisti sūnui išlaikymą po 500 Lt, 2013-02-13 nutartimi iš atsakovės sūnui buvo priteistas 400 Lt laikinas išlaikymas. Akivaizdu, jog ieškovą tai tenkino, todėl, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jis sutiko, kad sutartyje būtų numatytas 400 Lt išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui (civilinė byla Nr. 2-411-797/2013, 103-108, 126-127 b. l.), t. y. pats ieškovas su tuo sutiko, kad vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui užtenka per mėnesį po 400 Lt, pats, žinodamas, kad vaikas gyvens su juo, jo gyvenamoji vieta bendru sutarimu nustatoma su tėvu, prisiėmė apmokėti likusias su išlaikymu susijusias išlaidas, jeigu jos atsiras ar padidės, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Todėl konstatuotina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą (atsakovės), turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius ir toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, tačiau tokio aplinkybių pasikeitimo teismas byloje nenustatė. Atkreiptinas dėmesys dar į tai, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo praėjo nedidelis laiko tarpas, per kurį vaiko poreikiai negalėjo tiek išaugti (vos ne dvigubai), kad būtų pagrindas ieškovui kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovo atstovas nurodė, jog padidėjo minimali mėnesinė alga. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijus išlaikymo priteisimo bylose kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad vaiko poreikiai išaugo ir jie turi būti vertinami ir didinami atsižvelgiant į minimaliosios mėnesinės algos dydį. Be to, ieškovas prašo padidinti išlaikymo dydį galimai dar ir dėl to, nes planuoja su vaiku vykti į užsienio valstybę gyventi, nes tam prašo teismo išduoti leidimą. Kasacinis teismas, remdamasis CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015; kt.). Ieškovas nurodė, jog atsakovė yra sveika ir darbinga, todėl turi stengtis gauti didesnes pajamas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas, nors ir yra iš dalies darbingas, tačiau minėtas darbingumas jam buvo nustatytas dar iki santuokos nutraukimo - 2009-10-18 (14 b. l.) ir tai jam netrukdė dirbti statybininku ir gauti gana dideles pajamas, duomenų apie jo sveikatos būklės pablogėjimą nėra, todėl jo sąmoningas savo turtinės padėties pabloginimas niekuo nepateisinamas, jis nors ir iš dalies, bet jis darbingas ir abi šalys turi vienodas galimybes gauti didesnes pajamas, kurias būtų galima skirti vaiko išlaikymui. Be to, taip pat pažymėtina, kad gaudamas vien netekto darbingumo pensiją ir iš jos išlaikydamas save ir sūnų, jis vaikui niekaip negali skirti tokio dydžio išlaikymo, kokį prašo teismo priteisti iš atsakovės, nes tiek net neturi, o fakto, kad jam padeda giminės ir artimieji, jis neįrodė. Teismas pažymi, kad atsakovės galimybė gauti didesnį atlyginimą ir dar daugiau skirti vaikui, žinant, kad ji dar dengia įsiskolinimus kreditoriams, kurią įvardijo ieškovo atstovas, ar gauti geriau apmokamą darbą, t. y. įvairių abstrakčių galimybių ir prielaidų egzistavimo įvertinimas – nenustatytas pagrindas keisti priteistą išlaikymo dydį ir (ar) formą. Kaip pirmiau nurodyta, pagrindą išlaikymo dydžiui pakeisti sudaro konkrečios faktinės aplinkybės – esminiai atsakovės turtinės padėties pasikeitimai arba esminiai vaiko poreikių pasikeitimai – atsiradę po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo ir egzistuojančios kreipiantis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei sprendžiant teismui šį klausimą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nenustatytas nei reikšmingas atsakovės turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas), nei esminis vaiko poreikių padidėjimas per nedidelį laikotarpį, to neįrodė byloje esantys rašytiniai įrodymai, o šalių paaiškinimų, kuriais byloje remiasi ieškovo atstovas, byloje net nėra, nes kaip jau buvo paminėta aukščiau, ieškovas nei viename teismo posėdyje nedalyvavo, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pagerėjus atsakovės turtinei padėčiai, ieškovas turės teisę kreiptis dėl didesnio išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovės.
Ieškovas taip pat prašo išduoti teismo leidimą R. R. išvykti mokytis ir gyventi į Jungtinę Karalystę kartu su tėvu V. R., su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, nors galimai jis jau su sūnumi yra ten išvykęs (šaukimai apie teismo posėdį grįžo neįteikti). Bylos dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka (CPK 579-582 str.). Be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, kadangi teismo leidimo išdavimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus (CPK 581 str.). Ieškovo prašymas išduoti leidimą neatitinka tokiam prašymui įstatymo keliamų reikalavimų, nes ieškovas prašo leisti išvežti vaiką į užsienio valstybę, tačiau nepateikia jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie tai, ar yra tinkamos vaiko gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygos (nėra nei duomenų apie tai, kur gyvens, nuomos būstą ar pirks, kiek jis kambarių, su kokiais patogumais, kurioje vietoje yra ir pan., šiai dienai ieškovas gauna tik 45 Eur netekto darbingumo pensiją, todėl turi pagrįsti, iš ko vaiką išlaikys ir t.t.). Todėl teismas negali spręsti, ar nebus pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai ir vien tuo pagrindu negali ieškovui išduoti leidimo išvežti vaiką.
Be to, įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu (7-9 b. l.) vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. R., jokio atsakovės sutikimo davimo dėl vaiko išvežimo į užsienio valstybę sprendime nėra numatyta, tiek ieškovas, tiek šalių sūnus yra Lietuvos Respublikos ir kartu Europos Sąjungos piliečiai ir turi teisę laisvai judėti visoje Europos Sąjungos teritorijoje, tam apribojimų jokių nėra nustatyta, todėl joks teismo leidimas ar atsakovės sutikimas, tam kad ieškovas su sūnumi išvyktų į vieną iš Europos Sąjungos valstybių, nėra reikalingas. Be to, byloje net nėra jokių duomenų, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę, o ji nesutiko duoti sutikimo dėl vaiko išvežimo. Taip pat nepateikta duomenų, jog ji ėmėsi priemonių neleisti sūnui išvykti iš šalies. Jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė neprieštarauja ir nedarys vaikui kliūčių išvykti, be to, vaikas jai jau parašė elektroniniu paštu, kad jau išvyko į užsienį.
Taip pat pažymėtina, kad jokie teisės aktai tokio sutikimo ar leidimo išdavimo nenumato. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-28 nutarimo Nr. 302 “Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo” 2 punktas numato, kad vaikui, išvykstančiam su vienu iš tėvų, kito rašytinis sutikimas nebūtinas.
Ieškovo atstovas, prašydamas leidimo, taip pat remiasi 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Konvencija), kurią teismo posėdžio metu nurodė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Pirmasis ir iki šiol svarbiausias dokumentas, reglamentuojantis tėvų ar kitų artimų giminaičių vykdomą tarptautinį vaikų grobimą, yra 1980 m. spalio 25 d. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos priimta konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Tai yra detaliausias tarptautinis dokumentas, reglamentuojantis materialiuosius ir procesinius vaiko grąžinimo į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę aspektus. Lietuvos Respublikos Seimas šią Konvenciją ratifikavo 2002 m. kovo 19 d., o Lietuvai ji įsigaliojo 2002 m. rugsėjo 1 d. ir taikoma tik šalių, pritarusių Lietuvos prisijungimui prie šios konvencijos, atžvilgiu. Lietuvos prisijungimui jau pritarė 46 valstybės Konvencijos narės.Tarptautinis vaikų grobimas civilinės teisės prasme suprantamas kaip vieno iš tėvų ar kitų artimų giminaičių vykdomas neteisėtas vaiko išvežimas į kitą valstybę ir laikymas joje arba kaip teisėtai į kitą valstybę atvežto vaiko laikymas joje pasibaigus teisėtam vaiko buvimo toje valstybėje laikui. Konvencijos 3 str. numato dvi būtinąsias sąlygas, kada toks vaiko išvežimas laikomas neteisėtu. Pirma, vaiką išvežant turi būti pažeistos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę. Antra, šiomis teisėmis išvežimo ar laikymo metu turi būti kartu ar atskirai naudojamasi arba turėtų būti galimybės tai daryti, jeigu vaikas nebūtų neteisėtai išvežtas. Tai reiškia, kad vaiko išvežimu ir laikymu kitoje valstybėje turi būti pažeistos teisėtos ir realiai įgyvendinamos vaiko globos teisės. Tokiu atveju vaiko išvežimas ir laikymas gali būti pripažintas neteisėtu, t. y. tarptautiniu vaiko grobimu Konvencijos prasme. Globos teisės, pagal Konvencijos 5 str., reiškia teisę rūpintis vaiku, visų pirma – nustatyti jo gyvenamąją vietą. Globos teisių turėtojai dažniausiai yra vaikui artimi žmonės, paprastai motina arba tėvas. Kitais atvejais – seneliai, suaugę broliai ir seserys, kiti artimi giminaičiai arba su vaiku giminystės ryšiais nesusiję žmonės. Konvencijos 3 str. numato, kad globos teisės gali būti suteiktos ir „institucijai ar kitai organizacijai“, t. y. ir juridiniam asmeniui. Konvencija numato, kad globos teisės asmeniui gali būti suteiktos: 1) pagal įstatymą; 2) teismo keliu; 3) administracinės institucijos sprendimu; 4) teisinę galią turinčiu susitarimu. Bet kokiu atveju globos suteikimo pagrindas turi būti teisėtas pagal vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę. Taigi globos teisių turėtoju gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Fiziniai asmenys – tai vaiko artimieji, šeimos nariai, paprastai tėvai, įtėviai ar kiti artimi giminaičiai. Globos teisės jiems suteikiamos pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyvena, įstatymus. Juridiniai asmenys – tai paprastai įvairios tėvų globos netekusius vaikus ugdančios įstaigos. „Grobėjai“ yra fiziniai asmenys, atsakingi už vaiko išvežimą į kitą valstybę. Tai irgi artimi vaikui asmenys, šeimos nariai. Atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus ir gana plačią šiuolaikinę šeimos sampratą, tai yra nebūtinai tėvai, bet ir seneliai, įtėviai ar pan. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnis taip pat numato baudžiamąją atsakomybę už vaiko pagrobimą arba vaikų sukeitimą. Vaiko išvežimo neteisėtumo Konvencijos prasme būtini elementai yra globos teisių pažeidimas ir realus naudojimasis globos teisėmis išvežimo metu. Kalbant apie antrąjį Konvencijos tikslą, svarbu atskirti globos teises nuo teisės matytis su vaiku. Globos teisės, pagal Konvencijos 5 straipsnį, apima teisę rūpintis vaiku, visų pirma, teisę nustatyti jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Tai yra teisė nuolat rūpintis vaiku, spręsti svarbiausius jo auginimo ir auklėjimo klausimus. Tokia teisė paprastai suteikiama vaiko tėvams arba vienam iš tėvų, kartais kitam asmeniui, pas kurį vaikas nuolat gyvena. Teisė matytis su vaiku yra mažesnės apimties. Tai teisė ribotam laikui išvežti vaiką į kitą vietą, kuri nėra jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Paprastai tokia teisė taip pat suteikiama vaiko tėvams, taip pat ir kitiems jam artimiems asmenims. Ji neapima teisės vienasmeniškai spręsti daugelio su vaiku susijusių klausimų. Konvencijos objektas yra tarptautinis vaikų grobimas. Vaikų grobimas, kaip Konvencijos objektas, turi du pagrindinius aspektus. Pirma, visais atvejais susiduriama su vaiko pašalinimu iš jo įprastos gyvenamosios aplinkos bei legalios globos pažeidimu. Antra, asmuo, kuris pagrobia vaiką, paprastai tikisi, kad valstybėje, į kurią išvežamas vaikas, jam bus suteikta nuolatinė vaiko globa. Paprastai tas žmogus priklauso vaiko šeimos ratui. Tai nebūtinai turi būti vienas iš tėvų. Tai gali būti ir seneliai, kiti artimi giminaičiai arba netgi nesusiję su vaiku giminystės ryšiais jam artimi asmenys. Kaip jau minėta, vaiko išvežimas laikomas neteisėtu Konvencijos prasme tais atvejais, kai yra pažeidžiamos suteiktos globos teisės ir šiomis teisėmis buvo ar būtų buvę realiai naudojamasi, jeigu vaikas nebūtų išvežtas. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias teisės aktas, reglamentuojantis šeimos santykius Europos Sąjungos mastu, yra 2003 m. lapkričio 27 d. Reglamentas dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo (EB) Nr. 2201/2003, panaikinantis Reglamentą (EB) 1347/2000 (toliau – Reglamentas). Reglamento taikymas vaikų grobimo bylose siekia sulaikyti tėvus nuo neteisėto vaikų išvežimo iš jų gyvenamosios vietos, užtikrinti greitą vaiko grąžinimą į jo teisėtą gyvenamąją vietą. Reglamentas taikomas tiek neteisėto išvežimo, tiek neteisėto vaiko negrąžinimo ir jo laikymo kitoje šalyje atvejais. Konvencija taikoma tik siekiant papildyti teisinį reguliavimą, kurio neapima Reglamentas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tarptautinėje teisėje vaiku laikomas asmuo iki 16 metų, todėl tiek Konvencija, tiek Reglamentas taikomi vaikui iki 16 metų, kuris nuolat gyveno valstybėje narėje prieš pat pažeidžiant jo globos teises ar teisę su juo matytis. 16 metų riba reikšminga tuo, kad, vaikui sulaukus tokio amžiaus, jokie teismų ar administracinių institucijų sprendimai bei veiksmai Konvencijos pagrindu jo atžvilgiu nebegali būti priimami ar vykdomi. Lietuvos įstatymai su šiuo amžiumi taip pat sieja baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas taikymą, emancipacijos galimybę. Tai reiškia tokį nepilnamečio brandos laipsnį, kada jis paprastai jau sugeba pats priimti kai kuriuos sprendimus, suprasdamas jų pasekmes bei reikšmę ir pats atsakyti už savo veiksmus.
Ieškovas prašo išduoti teismo leidimą R. R. išvykti su juo į Jungtinę Karalystę. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko R. R. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu, jo 3 punktu (7-9 b. l.), todėl teisėtas vaiko globos teisių turėtojas Konvencijos ir Reglamento prasme yra ieškovas V. R.. Jis su vaiku gali vykti į bet kurią Europos Sąjungos šalį, tam nereikia jokio atskiro leidimo, nes vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą, nes jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra tėvo nuolatinė gyvenamoji vieta. Tačiau jeigu atsakovė norėtų vaiką išvežti į užsienio valstybę, ji nėra vaiko globos teisių turėtoja, ji tik turi teisę matytis su vaiku, todėl ji jau turėtų prašyti ieškovo ar teismo leidimo tam padaryti, o jeigu išvežtų neteisėtai (be leidimo), būtų vaiko grobimas ir ieškovas, remdamasi Reglamentu ir Konvencija, turėtų teisę reikalauti sugražinti neteisėtai išvežtą ar kitoje nei jis nuolat gyveno valstybėje narėje laikomą vaiką. Be to, R. R. jau yra sulaukęs 16 metų amžiaus, todėl jam net negali būti taikoma nei Konvencija, nei Reglamentas, nes jis turi savo nuomonę ir pats šiuo klausimu gali priimti sprendimus, ką galimai ir padarė – jau su tėvu išvyko gyventi į užsienį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad vaiko išvežimui ieškovui leidimas nėra reikalingas, jo ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: valstybei – 72,00 Eur žyminis mokestis ir 8,47 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 80,47 Eur, atsakovei – 580,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (39, 95 b. l.), 8,60 Eur už pažymą VĮ Regitra (96 b. l.), 2,76 Eur už pažymą VĮ Registrų centras (97-98 b. l.), 31,56 Eur kelionės išlaidos (104, 136-138 b. l.), 13,31 Eur už banko pažymą (67 b. l.), viso – 636,23 Eur ( 139 b. l.) (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d. 98 str., Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 636,23 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus, 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 80,47 Eur (aštuoniasdešimt eurų, 47 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.