Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. P. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą palikimui priimti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P., mamos R. P., mirties dieną - (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas; 3) išreikalauti visus su D. P. prašymu bei paveldėjimo byla po D. P. mamos R. P. mirties susijusius dokumentus iš (duomenys neskelbtini) notarų biuro ir (duomenys neskelbtini) notarų biuro.

2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti - pateikti trūkstamus priedus, aiškiai suformuluoti reikalavimą ir atitinkamai nurodyti suinteresuotus asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi laikė pareiškėjo D. P. pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį su priedais pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas septynių dienų terminas pašalinti pateikto pareiškimo trūkumus. Nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2024 m. gruodžio 12 d. per aktyvią EPP sistemos paskyrą. Termino trūkumams pašalinti paskutinė diena – 2024 m. gruodžio 19 d. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino nurodytų trūkumų, neprašė pratęsti termino trūkumams pašalinti, todėl pareiškimą teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Pareiškėjas D. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį ir atnaujinti terminą 2024 m. gruodžio 10 d. teismo nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, priimti pareiškėjo D. P. prašymą (Kauno apylinkės teisme gautas 2024 m. gruodžio 6 d. reg. Nr. CBP-23922) nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skundžiama teismo nutartis nepagrįsta, nes 2024 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pranešimą, kuriuo pareiškėjui D. P. buvo teikiamos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. ir 2024 m. gruodžio 20 d. nutartys, pareiškėjas asmeniškai atsiėmė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštinėje. Pareiškėjas domėdamasis teismui pateikto pareiškimo eiga, paskutinį kartą kreipėsi į teismo raštinę 2024 m. gruodžio 30 d. Teismo raštinės darbuotoja peržiūrėjusi dokumentus, atsakingai pareiškė, kad joks teismo sprendimas dar nėra priimtas, garantavo, jog teismui priėmus atitinkamą nutarimą, pareiškėjas, dėl raštinės darbuotojams žinomos jo sveikatos būklės, bus nedelsiant informuotas telefonu bei visi dokumentai bus pateikti registruotu laišku. 2024 m. gruodžio 6 d. teismui pateikdamas pareiškimą, pareiškėjas aiškiai išreiškė valią bylą užvesti ir bylą nagrinėti popierine tvarka. Pareiškėjas dėl savo negalios nuo 2020 m. negali ir neturi galimybės valdyti kompiuterio, negali naudotis teismų EPP sistemos paslaugomis, laiku ir tinkamai gauti teismo dokumentus siunčiamus per EPP paskyrą, todėl tai yra svarbi priežastis prašyti atnaujinti praleista terminą 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

6. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo laikė nepaduodu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad D. P., mamos R. P., mirties dieną - (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas bei atnaujinti terminą palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškimą grąžino pareiškėjui konstatavęs, kad nutartis dėl termino pareiškimo trūkumams pašalinti pareiškėjui buvo įteikta 2024 m. gruodžio 12 d. per aktyvią EPP sistemos paskyrą. Termino trūkumams pašalinti paskutinė diena – 2024 m. gruodžio 19 d. Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino nurodytų trūkumų, neprašė pratęsti termino trūkumams pašalinti, todėl pareiškimą teismas laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

9. Apeliantas nurodo, kad 2024 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pranešimą, kuriuo pareiškėjui D. P. buvo teikiamos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. ir 2024 m. gruodžio 20 d. nutartys, pareiškėjas asmeniškai atsiėmė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų raštinėje 2024 m. gruodžio 31 d. 2024 m. gruodžio 6 d. teismui pateikdamas pareiškimą, pareiškėjas aiškiai išreiškė valią bylą užvesti ir bylą nagrinėti popierine tvarka. Pareiškėjas dėl savo negalios nuo 2020 m. negali ir neturi galimybės valdyti kompiuterio, negali naudotis teismų EPP sistemos paslaugomis, laiku ir tinkamai gauti teismo dokumentus siunčiamus per EPP paskyrą.

10. CPK 117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

11. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Ž. T. Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

12. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), panaikinančios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymą Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 7.2 punkte numatyta, jog paslaugų gavėjas aktyvuodamas paskyrą, patvirtina, kad susipažino su taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Pagal taisyklių 34 punktą, tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Pagal Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-180 redakcija) 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį, kurioje nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, pareiškėjui išsiuntė tik per EPP 2024 m. gruodžio 11 d. Pareiškėjas pateiktame pareiškime buvo nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu minėti procesiniai dokumentai nebuvo siųsti.

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas LITEKO VEP posistemio paskyra paskutinį kartą naudojosi 2020 m. gegužės 13 d. Pareiškėjas nėra proceso dalyvis, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo paskyra buvo aktyvuota bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjama byla vedama ne elektronine forma, pareiškėjas procesą iniciavo nesinaudodamas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl laikytina, jog pareiškėjas išreiškė prašymą procesinius dokumentus ir visą informaciją gauti pareiškime nurodytu adresu, kas šioje byloje, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, laikytina pareiškėjo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, atšaukimu. Be to, atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog nuo 2020 m. negali naudotis kompiuteriu bei teismų EPP sistemos paslaugomis dėl savo negalios, todėl negali laiku ir tinkamai gauti teismo dokumentus siunčiamus per EPP paskyrą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui minėti procesiniai dokumentai nebuvo išsiųsti jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta apie Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, todėl jis neteko galimybės įgyvendinti teisę į tinkamą savo interesų gynimą. Kadangi nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui nebuvo tinkamai įteikta, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino trūkumų, pripažintina nepagrįsta.

15. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas dėl procesinių dokumentų įteikimo, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartis naikintina, pareiškėjui atnaujinamas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti ir pareiškėjo D. P. patikslinto pareiškimo pridėto prie 2025 m. sausio 6 d. atskirojo skundo, priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį, atnaujinti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir pareiškėjo D. P. patikslinto pareiškimo pridėto prie 2025 m. sausio 6 d. atskirojo skundo, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.