- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-62-932/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22817-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Stanislavas Nalivaika
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Gintaro Dzedulionio ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Stanislavo Nalivaikos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 17 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje. A. B. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su K. K., 2023 m. birželio 21 d., apie 17.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atvyko į prekybos centre „Akropolis“, adresu Vilnius, Ozo g. 25, esančią parduotuvę „M. į. k. (duomenys neskelbtini), ir, siekdamas nukreipti parduotuvės darbuotojos dėmesį nuo K. K. veiksmų, ėmė klausinėti apie parduotuvėje parduodamus dirbinius, neva ketindamas juos pirkti, kai tuo metu K. K., tyrimo metu nenustatytu būdu atidaręs rakinamos vitrinos dureles, iš jos pagrobė vyrišką apyrankę Nr. BR086011 – balto aukso su baltos spalvos deimantais, 6.00 ct karatų, svoris 15,63 g, auksas 585 prabos, kurios vertė 16 550 Eur, bei vyrišką apyrankę Nr. BR086066 – balto aukso su baltos spalvos deimantais, 2,65 ct karatų, auksas 585 prabos, kurios vertė 8 150 Eur, tokiu būdu veikdamas kartu su K. K., iš viso pagrobė 24 700 Eur vertės svetimą UAB „E.“ priklausantį turtą.
2. Bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2024 m. sausio 15 d. nutartimi konstatavęs, kad vis dar tebeegzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti pagrindai, pratęsė kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 17 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai
3. Skundu kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas Stanislavas Nalivaika prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį ir A. B. paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.
3.1. Skunde gynėjas nurodo, kad pratęsdamas suėmimo terminą teismas neatsižvelgė į tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, byla nėra sudėtinga, kaltinimai pareikšti dėl nesmurtinio nusikaltimo, turtinė žala nepadaryta, todėl nėra jokios grėsmės aplinkiniams, tačiau suėmimo terminas vis tęsiamas. Be to, teismas neatsižvelgė ir į ekonominį faktorių, valstybės patiriamas išlaidas išlaikant suimtą asmenį.
4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiama nutartimi bei pateikto skundo argumentais, įvertinusi posėdžio metu išsakytą prokurorės poziciją, sprendžia, kad esamoje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Skundžiama nutartis, kuria kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dar trims mėnesiams, yra proporcinga, atitinkanti įstatyme numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, todėl aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo ją pakeisti ar panaikinti.
6. Skiriant suėmimą būtina nustatyti bent vieną BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas grindžiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas motyvuojamas tuo, jog kaltinamasis nėra saistomas jokiais ryšiais su Lietuvos Respublika ir, priešingai, turi tamprių ryšių su užsienio valstybėmis, dėl to konstatuota nesant galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Be to, nėra duomenų apie legalų kaltinamojo pragyvenimo šaltinį, pats A. B. anksčiau yra teistas Latvijos Respublikoje, kas bylą nagrinėjančiam teismui leido nustatyti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, skunde dėstomi argumentai nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo ir toks pagrindas nėra išnykęs. Be to, dalis skundo argumentų (kaltinamojo prisipažinimas, reiškiamas gailestis, nesmurtinis nusikaltimo pobūdis, bylos sudėtingumas) iš esmės net nėra esminiai sprendžiant dėl suėmimo pagrindų buvimo. Taikant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo/kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje A. B. kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Nepaisant to, kad sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ši aplinkybė taip pat vertintina, kai bylos medžiagoje yra ir kitų faktinių duomenų, pagrindžiančių galimą kaltinamojo bėgimą (slėpimąsi) nuo baudžiamojo persekiojimo. A. B. kaltinamas padaręs turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, inkriminuoto pagrobto turto vertė yra didelė, baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, jog veika galimai padaryta bendrininkaujant, įgyvendinant specialų planą atvykti į užsienio (Lietuvos) valstybę, pagrobiant iš parduotuvės brangius juvelyrinius dirbinius. Bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog kaltinamasis su Lietuvos Respublika nėra susaistytais jokiais ryšiais. Kaip nustatyta, pastarasis, tik vykdamas iš Latvijos Respublikos į Nyderlandus, pravažiuodavo Lietuvą. Pats A. B. nurodė deklaruojantis gyvenamąją vietą Latvijoje, o iki suėmimo faktiškai gyveno Nyderlandų Karalystėje ir tik periodiškai grįždavo į Latviją, siekdamas registruotis probacijos tarnyboje. Iš tokio trumpalaikio grįžimo galima manyti, kad ir Latvijos Respublikoje jo ryšiai nėra tamprūs. Be to, kaip teigė pats kaltinamasis, jo tėvai yra išvykę gyventi į Rusijos Federaciją. Įvertinus šias aplinkybes, galima pagrįstai manyti, jog kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai su Nyderlandais nesustabdė pastarojo nuo galimos nusikalstamos veikos padarymo, bei, atsižvelgiant į kaltinamojo turimus ryšius ir kitose valstybėse, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taigi skundžiama nutartimi BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas nustatytas pagrįstai.
8. Žemesnysis teismas griežčiausios kardomosios priemonės terminą pratęsė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas esant duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis sunkius, labai sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Nagrinėjamoje byloje A. B. yra kaltinamas padaręs turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Teismų praktikoje pagrįstą manymą dėl asmens galėjimo padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija ne tik apie ankstesnę asmens kriminalinę patirtį, bet ir jo vaidmuo tiriamuose nusikaltimuose, kaltinimas padarius kelias nusikalstamas veikas, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
9. Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas ankstesnis A. B. teistumo faktas, neįvertinus konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo buvo pripažintas kaltu, neturėtų būti suabsoliutinamas sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo. Vis tik pabrėžtina, jog nagrinėjamu atveju A. B. inkriminuojama nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o, priešingai, galimai padaryta iš savanaudiškų paskatų, į juvelyrinių dirbinių parduotuvę vykstant būtent dėl išankstinio susitarimo su kitu bendrininku nusikalstamu būdu pasipelnyti. Nors gynėjas skunde akcentuoja teisėtą kaltinamojo pragyvenimo šaltinį, tokie teiginiai taip pat kelia abejones. Pats kaltinamasis buvo nurodęs, kad Latvijos Respublikoje atlikinėjo ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir buvo paleistas tik 2022 m. vasarą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą A. B. teigė dirbęs Nyderlandų Karalystės įmonėje mechaniku. Kitą dieną apklausiamas jau nurodė, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jis tik ruošėsi važiuoti į darbo pokalbį, siekė įsidarbinti sandėlyje. Teisiamojo posėdžio metu aiškino dirbęs Latvijoje ir tik po teisme nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo išvykęs pradėjo dirbti Nyderlanduose. Taigi paties A. B. paaiškinimai dėl teisėto darbo yra prieštaringi, nepatvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Be to, apklausiamas kaltinamasis yra nurodęs, kad juvelyrinius dirbinius jis nusprendė pagrobti dėl to, kad jam reikėjo pinigų pragyvenimui, kojos operacijai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad galimai iš nusikalstamos veikos gautos lėšos buvo reikšmingas kaltinamojo pajamų šaltinis. Nėra jokio pagrindo pritarti gynėjo argumentams, kad nagrinėjamu nusikaltimu nebuvo padaryta turtinė žala. Pažymėtina, kad galimai padaryta nusikalstama veika iš viso buvo pagrobta turto už 24 700 Eur, dalį turto A. B. nurodė pardavęs lombarde Latvijoje. Taigi būtent dėl kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo UAB „E.“ prarado turtą bei patyrė turtinę žalą. Be kita ko, iš paties A. B. paaiškinimų matyti, kad jis nurodė turintis didelių finansinių įsipareigojimų dėl jam priteistų civilinių ieškinių, kas leidžia manyti apie galimą siekį ir ateityje pinigines lėšas įgyti nusikalstamų būdu. Taigi tokių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
10. Kiekvieną kartą pratęsiant suėmimo terminą teismas įpareigojamas svarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių suimtajam taikymo klausimą. Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Teisėjų kolegija pritaria tokiai išvadai. Vertinant galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, paminėtina, jog kaltinamasis iš esmės nėra susaistytas jokiais ryšiais su Lietuva, pastarasis čia neturi ir jokios gyvenamosios vietos, nėra pagrindo manyti, kad tokią vietą kaltinamasis turėtų paleistas iš suėmimo, todėl tokių kardomųjų priemonių kaip intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje efektyvus taikymas būtų neįmanomas. Iš paties kaltinamojo paaiškinimų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl tokios kardomosios priemonės kaip užstato taikymas taip pat nėra įmanomas. Likusių kardomųjų priemonių taikymas būtų aiškiai nepakankamas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog besitęsiantis kaltinamojo A. B. suėmimas nagrinėjamu atveju yra būtinas ir pateisinamas, tik taikant šią griežčiausią kardomąją priemonę bus užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. B. (A. B.) gynėjo advokato Stanislavo Nalivaikos skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.