Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Telšiai, Lietuvos R. pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 6 kartus, paskutinis įsiteisėjęs nuosprendis 2011-11-03 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėn. subendrinus bausmes galutinė bausmė laisvės atėmimu 6 m., lygtinio paleidimo laikas nustatytas 3 m., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1dalį, 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. pagrobė svetimą turtą: 2015 m. spalio mėn., tiksli data ir laikas nenustatyti, būdamas P. C. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, pagrobė P. C. priklausantį 199 eurų vertės turtą – dulkių siurblį, kurio vertė 100 eurų ir elektrinį grąžtą, kurio vertė 99 eurų.

Be to, jis apgaule įgijo svetimą turtą: 2015-11-04, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, Palangos mieste, tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015-11-04 nuomos sutartyje melagingai L. M. nurodydamas, kad garažas Nr. 34, esantis (duomenys neskelbtini) Palangoje, priklauso jam, taip suklaidinęs nukentėjusįjį, sudarė su L. M. D. C. priklausančio garažo nuomos sutartį ir apgaule savo naudai įgijo L. M. priklausančius 250 eurų.

Be to, jis įsibrovęs į negyvenamąją patalpą pagrobė svetimą turtą, t. y. 2015 m. lapkričio mėn. pradžioje, tiksli data ir laikas nenustatyti, (duomenys neskelbtini), Palangoje, įsibrovė į D. C. priklausantį garažą Nr. 34, ir pagrobė P. C. priklausantį 414 eurų vertės turtą – 350 eurų vertės metalinę krosnelę, raktų komplektą, bendros 18 eurų vertės, du plaktukus, bendros 6 eurų vertės, 20 eurų vertės metalinį spaustuvą, 8 eurų vertės pjūklelį metalui pjauti, žiedinį raktų komplektą, bendros 12 eurų vertės.

Be to, jis apgaule įgijo svetimą turtą: nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Palangoje, tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, internetinėje svetainėje „Facebook“ patalpino skelbimą, kad remontuoja mobilaus ryšio telefonus, kompiuterius, taip suklaidinęs R. J., laikotarpyje nuo 2016-02-03 iki 2016-02-12, neva taisymui paėmė R. J. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „IPhone 5s“, 450 eurų vertės bei 27 eurus už neva jo taisymą ir nešiojamą kompiuterį „Asus“ su maitinimo laidu 278 eurų bendros vertės, mobilaus ryšio telefoną pardavė, kompiuterį pasiliko sau, o pinigų negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai R. J. priklausantį 755 eurų vertės turtą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu R. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad remontavo P. C. butą, kur buvo nenaujas dulkių siurblys, o jam nuomojamame bute reikėjo išsiurbti kiliminę dangą, todėl jis tą siurblį pasiėmė. Kadangi siurblys buvo nenaujas, siurbliuojant sudegė jo variklis. Jis siurblį buvo paėmęs neatsiklausęs savininko, be leidimo, ir apie jo sugadinimą taip pat nepranešė. Elektrinį grąžtą naudojo tiek darydamas remontą pas P. C. bute ir garaže. Grąžtas buvo garaže. Jį paėmė po to pardavė nepažįstamam asmeniui.

Dėl vagystės iš P. C. garažo, parodė, kad darė remontą garaže. P. C. juo pasitikėjo ir buvo patikėjęs jam raktą, jis galėjo bet kada į jį įeiti.

Dėl garažo nuomos parodė, kad buvo sunki materialinė padėtis, reikėjo pinigų pirkti vaistus sūnui, kuris labai sirgo. Nežinojo ko griebtis, todėl nusprendė išnuomoti P. C. garažą Bangų g. už 250 eurų. Per laikraštį surado žmogų, kurio pavardės neatsimena, galimai L. M., ir su juo sutarė dėl nuomos. Per laikraštį surado žmogų, kuris ieškojo krosnelės, ir jam pardavė P. C. garaže buvusius krosnelę, raktų komplektą, kitus daiktus, kurie nurodyti kaltinamajame akte už 50 eurų. Vakare susitiko su L. M. ir pasirašė garažo nuomos sutartį ir jam perdavė garažo raktą.

P. C. ir L. M. pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau jų nėra atlyginęs, nes tam šiuo metu neturi pinigų.

Dėl R. J. telefono ir nešiojamojo kompiuterio remonto, parodė, kad gyvendamas Palangoje, tiksliai neatsimena kuriuo laiku, buvo pasiskelbęs Facebook svetainėje ir dar keliose internetinėse svetainėse, kad remontuoja kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Moteris jam atnešė telefono „IPhone 5s“,o vėliau ir kompiuterį „Asus“. Telefoną reikėjo atrišti, už tai paėmė 27 eurus. Tačiau sutvarkęs, surado asmenį, kuriam telefoną pardavė už 100 ar 120 eurų, nes labai reikėjo pinigų viduriniojo sūnaus gydymui. Kompiuterį pasiliko pas save, o vėliau jį atidavė tyrėjai. Su R. J. ieškiniu sutinka, jo nėra atlyginęs. Supranta, kad pasielgė labai negerai, dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiųjų, pasižada atlyginti padarytus nuostolius ir daugiau nenusikalsti.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. taip pat pripažino savo kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ir dėl savo elgesio gailėjosi (2 t., 18-21).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš protokolo-pareiškimo nustatyta, kad P. C. pranešė, kad 2015-11-16 nuėjęs į savo garažą Smilgų g. Palangoje, rado pakeistą pakabinamą spyną, kurią nupjovęs ir patekęs į vidų, garaže rado stovintį svetimą automobilį IŽ Combi bei pasigedo garaže buvusių daiktų: krosnelės, raktų komplekto, dviejų plaktukų, metalinio spaustuvo, pjūklelio metalui pjauti, žiedinių raktų komplekto. Jis garažo niekam nenuomojo (1 t., b. l. 1).

Iš L. M. pareiškimo matyti, kad jis 2015-11-04 sudarė su R. S. garažo, esančio S(duomenys neskelbtini), Palangoje, nuomos sutartį. Vėliau sužinojo, kad garažas R. S. nepriklauso. Dėl pastarojo veiksmų patyrė 250 eurų žalą (1 t., b. l. 4).

Iš R. J. pareikšimo matyti, kad 2016-02-03 pagal internetinėje svetainėje „Facebook“ rastą skelbimą, kad visą savaitę kompiuterių ir telefonų remontui taikoma 50 proc. nuolaida, skelbime nurodytu telefonu susitarė dėl mobilaus ryšio telefono Iphone 5s atrišimo ir nuvykusi adresu (duomenys neskelbtini), meistru prisistačiusiam vyriškiui perdavė telefoną bei už remontą iš anksto sumokėjo 27 eurus. Vėliau ji jam dar atvežė perinstaliavimui kompiuterį „Asus“. Suėjus remonto terminui, nei telefono, nei kompiuterio neatgavo, meistru prisistatęs asmuo iš pradžių su ja dar bendravo SMS pranešimais, žadėdamas jos daiktus grąžinti vėliau, tačiau vėliau su juo susiekti nebepavyko (1 t. b. l 5-6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus garažą (duomenys neskelbtini), Palangoje, jame rastas automobilis Iž Combi, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti likęs kaminas nuo krosnelės, ant stalo likusios skylės nuo buvusio pritvirtinto varstoto (1 t., b. l. 16-19).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad nustatyta, jog automobilis Iž Combi, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. M. (1 t., b. l. 14).

2016-11-16 nutarimu P. C. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 23).

Iš 2015-12-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad P. C. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris, prisistatęs Tomo vardu, atliko įvairius darbus jam priklausančiame bute, name, garaže.( 1 t., b.l. 28-32).

P. C. pareiškė civilinį ieškinį 613 eurų sumai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39).

Iš 2015-12-04 savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad L. M. savanoriškai pateikė nuomos sutartį. (1 t., b. l. 49-50)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta L. M. pateikta nuomos sutartis (1 t., b. l. 32-33).

Iš 2015-12-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad L. M. atpažino R. S. kaip asmenį, kuris jam išnuomojo minėtą garažą ir kuriam už nuomą sumokėjo 250 eurų. (1 t., b.l. 55-59)

2016-01-22 nutarimu L. M. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 46).

L. M. pareiškė civilinį ieškinį 250 eurų sumai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garaže Smilgų g., Palanga, stovintis automobilis Iž Combi, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal 2015-12-09 pakvitavimą automobilis grąžintas L. M. (1 t., b.l. 67-72, 73-75).

2016-03-09 nutarimu R. J. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 79).

R. J. pareiškė civilinį ieškinį 477 eurų sumai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 85).

Iš 2016-03-08 savanoriško daiktų pateikimo protokolo nustatyta, kad K. M. pateikė kompiuterį „Asus“ su pakrovėju, kuris priklausė R. J.(1 t., b.l. 88-90)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „Asus“ ir jo maitinimo kabelis, kurie pagal 2016-03-22 pakvitavimą grąžinti R. J. (1 t., b. l. 91-94,95).

Iš 2016-03-08 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. S. savanoriškai pateikė nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp jo ir L. M. dėl garažo nuomos, adresu Smilgų g. 34-1, Palangoje. (2 t., b.l. 34-36).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta R. S. pateikta nuomos sutartis (2 t., b. l. 37-39).

Iš byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos matyti, jog R. S. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino visiškai. Be jo prisipažinimo, kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – įvykio vietos apžiūros, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kurie patvirtino kaltinamojo R. S. parodymus bei kuriuos patvirtina ir nukentėjusiųjų bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., kadangi jis iš P. C. buto pagrobė svetimą, pastarajam priklausantį 199 EUR vertės turtą, be to, R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., kadangi jis kitą nukentėjusiame P. C. priklausantį 414 EUR vertės turtą pagrobė įsibrovęs į negyvenamąją patalpą – garažą. Taip pat kaltinamojo veikos nukentėjusiųjų L. M. ir R. J. atžvilgiu atitinka sukčiavimo požymius, nes jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajam L. M. nurodė, kad yra išnuomojamo garažo savininkas, tačiau juo nebūdamas ir neturėdamas galimybės garažo išnuomoti, taip esminiai suklaidinęs nukentėjusįjį, sudarydamas su nukentėjusiuoju garažo nuomos sutartį, apgaule savo naudai įgijo svetimą L. M. turtą – 250 EUR, o internetinėje svetainėje „Facebook“ pasiskelbdamas, kad remontuoja mobilaus ryšio telefonus, kompiuterius, ir taip suklaidinęs nukentėjusiąją R. J., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, iš jos neva taisymui priėmė „IPhone 5s“, bei 27 eurus už neva jo taisymą ir nešiojamą kompiuterį „Asus“ su maitinimo laidu, mobilaus ryšio telefoną pardavė, o kompiuterį pasiliko sau, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai R. J. priklausantį 755 eurų vertės turtą. Kaltinamojo veiksmus – sutarties surašymą, skelbimo paskelbimą, teismas vertina kaip kaltinamojo iš anksto apgalvotą būdą nukentėjusiųjų pasitikėjimui įgyti ir tokie veiksmai rodo, kad R. S. veikė tiesiogine tyčia. Tokios R. S. padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, jo daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis R. S. padarė keturias tyčines, savanaudiškas nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos nesunkių, viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 4 d.). R. S. anksčiau net keletą kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, sukčiavimus analogišku būdu ir tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti bei nerodantį noro keisti gyvenimo būdo, pasitaisyti. Be to, laisvėje jis nedirbo, darbo biržoje neregistruotas, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, kurių, akivaizdu, nepakanka pragyvenimui, tai pripažino ir pats kaltinamasis. Dominuojantys turtiniai nusikaltimai, gana didelis jų skaičius, suponuoja išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamu būdu gautos pajamos yra vienas pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių, ir tai rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei. Nors pareikštus ieškinius ir pripažįsta, nukentėjusiesiems nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino ir lėšų tam neturi. Visgi atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pateiktus duomenis apie kaltinamojo sveikatos būklę, šeimynines aplinkybes, tai kad kartu su sugyventine augina tris nepilnamečius vaikus, vienas iš kurių nuo gimimo turi sveikatos problemų, taip pat į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižada ateityje nebenusikalsti. Įvertinus šių aplinkybių visumą, jam skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijų vidurkiai, kurios subendrintinos pagal BK 63 str. 1, 4 d. nustatyta taisykles.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-06 nuosprendis ir Telšių rajono apylinkės teismo 2016-09-15 nuosprendis nėra įsiteisėję, siekiant išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, R. S. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su pastaraisiais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis klausimas, iki įsiteisės minėti nuosprendžiai, nespręstinas.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-03-08 iki 2016-03-10 (2 t., b. l. 28-31).

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo P. C. pareikštas civilinis ieškinys 613 Eur sumai (t. 1, b.l. 39), bei nukentėjusiojo L. M. ieškinys 250 Eur sumai (t. 1, b. l. 64) teisėti, pagrįsti, iš P. C. pagrobtų daiktų vertė atitinka rinkos kainoms, žala nėra atlyginta, ji padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo veiksmais, be to, ją pripažįsta ir pats kaltinamasis, todėl ji priteistina iš R. S. (BPK 115 str. 1 d.). Nukentėjusioji R. J. teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio atsisakė, nes jai visi daiktai grąžinti, ji pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl procesas dėl R. J. pareikšto ieškinio nutrauktinas.

Byloje buvo keliamas ir 150 EUR iš R. S. konfiskavimo klausimas. Prokuroras siūlė šiuos pinigus konfiskuoti kaip uždraustos veikos rezultatą (BK 72 str. 2 d.).

Remiantis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011, Nr. 2K-7-84/2012). Taigi, pagal teismų praktiką, patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos paprastai netaikomos, išskyrus atvejus, jei pagrobtas turtas parduodamas ar kokiu kitu būdu jį panaudojus gaunama materiali nauda. Tokiu atveju turtui taikomos BK 72 str. 5 d. nuostatos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-573/2003, 2K-270/2004, 2K-70/2005, 2K-208/2008, 2K-222/2010). Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiojo P. C. garaže buvusius daiktus jis pardavė už 50 EUR, tačiau nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 613 EUR sumai, t. y. žymiai didesnei sumai, nei juos pardavęs gavo kaltinamasis. Nukentėjusiojo P. C. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visa apimtimi – iš kaltinamojo priteista visa nukentėjusiojo patirta turtinė žala – 613 EUR, duomenų, kad kaltinamasis iš neteisėtu būdu gautų pinigų gavo papildomos naudos ar turto, nėra. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką, pagrindo taikyti BK 72 str. nuostatas ir iš R. S. konfiskuoti 50 EUR, nėra.

Byloje nustatyta ir tai, kad R. S. pardavė R. J. priklausantį ir jo neva remontuoti priimtą mobilaus ryšio telefoną „IPhone 5s“, taigi, už jį neteisėtai gavo turtinės naudos, kuri atitiktų konfiskuotino turto sąvoką, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kokią pinigų sumą R. S. gavo pardavęs minėtą telefoną – kaltinamasis nurodo, kad galimai gavo 100 ar 120 eurų, prokuroras prašo konfiskuoti 100 eurų, telefono pirkėjas nenustatytas ir neapklaustas, jokie pinigai pas R. S. nebuvo rasti ir nepaimti, be to, neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajai, ji civilinio ieškinio atsisakė. Taigi, byloje nenustačius kokio dydžio materialinę naudą gavo kaltinamasis pardavęs R. J. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „IPhone 5s“, ir įvertinus, kad apgaule užvaldytas turtas grąžintas nukentėjusiajai bei vadovaujantis principu – visos abejonės kaltinamojo naudai, R. S. atžvilgiu BK 72 str. nuostatos netaikytinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 egz. nuomos sutarčių, paliktinos augoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 9 (devynis) mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl L. M. turto užvaldymo apgaule) – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. J. turto užvaldymo apgaule) – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. kovo 10 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 egz. nuomos sutarčių, palikti saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Priteisti iš R. S.: 613 eurų (šešis šimtus trylika eurų) P. C. ir 250 EUR (du šimtus penkiasdešimt eurų) L. M. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.