- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-11
- Bylos Nr.
- AN2-267-417/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00013-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK
- Advokatai
- Sandra Balskuvienė
- Kategorijos
- 18.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. atstovės advokato padėjėjos Sandros Balskuvienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-06-22 nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėja 2020-11-25 priėmė nutarimą, kuriuo D. M. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė 180 Eur baudą. D. M. nubaustas už tai, kad 2020-09-10, 1.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš kavinės sklido garsi muzika, kuri trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį, už kavinės veiklą atsakingas D. M., gim. (duomenys neskelbtini). D. M., kuriam metų laikotarpiu paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už kavinės-baro veiklą, neužtikrino, kad skleidžiama muzika netrikdytų kitų asmenų ramybės ir poilsio.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-06-22 nutartimi Institucijos 2020-11-25 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl D. M. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. D. M. (toliau – ir apeliantas), atstovaujamas advokato padėjėjos S. Balskuvienės, su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-06-22 nutartimi nesutinka, prašo panaikinti skundžiamą nutartį, Institucijos 2020-11-25 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. D. M. nubaustas nenustačius už triukšmą atsakingo asmens. Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apeliantas, o ne A. L. (A. L.), su kuriuo apeliantas sudarė atlikėjo sutartį, kuria A. L. įsipareigojo užsakovo patalpose (apelianto vadovaujamoje kavinėje) suteikti renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugas, yra kaltas dėl iš kavinės sklindančio triukšmo. Tarp apelianto vadovaujamos įmonės ir A. L. sudarytoje sutartyje įtvirtinta sąlyga, kad A. L., teikdamas atlikėjo paslaugas, privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Apelianto atstovės teigimu, tarp apelianto ir A. L. susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriuose rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo arba kitokie priklausymo santykiai. Taigi, būtent A. L., kaip rangovas, darbą atliko savo rizika ir savarankiškai pasirinkdamas užduoties įvykdymo būdus. Apeliaciniame skunde išdėstomi atvejai, kai už iš apelianto vadovaujamos kavinės skleidžiamą triukšmą ne kartą administracine tvarka buvo nubaustas A. L.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš Administracinių nusižengimų išrašo apie A. L. baustumą matyti, kad 2020-09-10 registruotas pranešimas, kuriame nurodoma, kad už administracinį nusižengimą, už kurį nagrinėjamu atveju yra nubaustas apeliantas, atsakingas yra A. L.. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad apygardos teismas ne kartą yra nurodęs, jog būtent apeliantas yra tinkamas subjektas, pažymima, jog apygardos teismo anksčiau nagrinėtose bylose nebuvo keliamas klausimas dėl rangovų – atlikėjų teikiamų paslaugų ir įsipareigojimų pagal sudarytas rangos sutartis. Taigi, užtenka nustatyti, kas leidžia muziką (šiuo atveju – A. L.), ir nustatyti, ar muzika nebuvo leidžiama per garsiai. Apeliaciniame skunde papildomai atkreipiamas dėmesys į galimą administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumą. Nurodoma, kad ta pati teisėja jau buvo nagrinėjusi analogišką bylą, kurioje apeliantas buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, apelianto skundas dėl Institucijos nutarimo atmestas, o Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Todėl, apelianto atstovės manymu, teisėja gali būti tendencinga ir turėti jau susiformavusią nuomonę apelianto kaltės klausimu. Be to, apelianto atstovės nuomone, ginčai dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukšmą, turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nekeliamas ginčas dėl triukšmo, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn traukiamo subjekto kaltės klausimas, kvestionuojamas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumas bei daroma prielaida, kad tokie ginčai teismingi ne bendrosios kompetencijos, o administraciniams teismams. Būtent šiuos klausimus ir analizuos apygardos teismas.
7. Apygardos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su apelianto, kaip netinkamo subjekto, nubaudimu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl aplinkybės, kad apeliantas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šią aplinkybę taip pat patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys (b. l. 57–62). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į teisės aktuose uždarosios akcinės bendrovės vadovui nustatytą kompetenciją, konstatuotina, kad Institucijos 2020-11-25 nutarime pagrįstai nurodyta, kad už šios kavinės veiklą yra atsakingas D. M.. Pažymėtina, kad pozicijos, jog būtent įmonės vadovas yra atsakingas už įmonėje keliamą triukšmą, yra laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012 naktinio klubo vadovas buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio („Viešosios rimties trikdymas“) 2 dalyje numatytą veiką (tai visiškai atitinka ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį) – asmuo neužtikrino, kad iš naktinio baro sklindanti muzika ir triukšmas netrukdytų aplinkinių namų gyventojų poilsiui. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog pagal ATPK 183 straipsnį atsakomybę užtraukia ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog kaltininko veika pagal šį straipsnį buvo kvalifikuota pagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006), už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašius veiksmus vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų ar įmonių savininkai.
9. Tai reiškia, jog apeliantas, būdamas atsakingas už visą kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas), yra atsakingas ir už tai, kad būtų užtikrinta, jog iš šios kavinės sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad 2020-09-10 triukšmą kėlė ne D. M., o kitas asmuo, su kuriuo jis buvo sudaręs sutartį dėl renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugų teikimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, jo atsakomybės nešalina.
10. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį ir į tai, kad apelianto atstovė neteisingai kvalifikuoja tarp apelianto ir A. L. susiklosčiusius santykius. Pažymėtina, kad tarp minėtų asmenų susiklostė ne, kaip teigia apelianto atstovė, rangos teisiniai santykiai, o atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXXV skyriaus nuostatų. Vadovaujantis CK 6.718 straipsnio 1 dalimi teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, o paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kavinė, į tai, kad kavinės veiklos principas yra lankytojų pritraukimas, į tai, kad tarp apelianto ir A. L. buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, vadovaudamasis CK 6.718 straipsniu, apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp D. M. ir A. L. sudaryta atlikėjo sutartis yra skirta D. M., kaip kavinės vadovo, poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti renginių, kurių tikslas pritraukti kuo daugiau žmonių į kavinę, organizavimą. Taigi triukšmas iš kavinės buvo skleidžiamas ne paties A. L., tačiau D. M. užsakymu ir jo poreikiams tenkinti.
11. Apygardos teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad ginčai dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukšmą (taip pat ir kavinės „(duomenys neskelbtini)“), turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai prieštarauja tokiai apelianto atstovės pozicijai. Apeliaciniame skunde ji teigia, kad būtent ANK 48 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo reikalavimų nesilaikymą. Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų bylas ANK numatyta tvarka nagrinėja šiame kodekse nurodytos ne teismo tvarka administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančios institucijos ir bendrosios kompetencijos, o ne specializuoti administraciniai teismai. Be to, ANK 48 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog atsakomybė pagal šį straipsnį kyla dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymo ar pažeidimo, tuo tarpu atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį kyla už pakartotinį viešosios rimties trikdymą. Nors savo esme ANK 48 straipsnyje ir 488 straipsnyje numatyti nusižengimai turi panašumų, tačiau, priešingai, nei mano apelianto atstovė, nagrinėjamos bylos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka būtent ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
12. Apygardos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimu administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu.
13. Pagal ANK 576 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas turi teisę pareikšti nušalinimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 ir 59 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia pagrįstų abejonių jo nešališkumu. Nušalinimą pareiškęs asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Bet kokios abejonės teisėjo nešališkumu turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teisėjui, kurį ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo. Taigi tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo teisėjo šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas (BPK 58 straipsnio 2 dalis).
14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, tačiau toks jo prašymas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-02-10 nutartimi nebuvo tenkintas. Iš nutarties turinio akivaizdu, kad apeliantas teisėjos šališkumą iš esmės grindžia tuo, jog šiuo atveju teisėja nagrinėja bylą, paremtą panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir teisėjos Viktorijos Vasiliauskienės 2021-01-04 išnagrinėta byla Nr. II-6-973/2021, kurioje teisėja pateikė savo ginčo situacijos teisinį vertinimą. Tačiau apygardos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, kad, įvertinus bylose esančius duomenis, nebuvo pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. Bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, o aplinkybė, kad teisėjos priimtas procesinis sprendimas nuvylė pareiškėjo lūkesčius, nėra teisinis pagrindas abejoti procesinius sprendimus priėmusio teisėjos nešališkumu. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti teisėja galbūt yra šališka, kad turi iš anksto susiformavusį nusistatymą ar išankstinę poziciją dėl paties pareiškėjo, nagrinėjamos bylos ir byloje galimo priimti sprendimo. Skundai abiejose teisėjos V. Vasiliauskienės išnagrinėtose administracinių nusižengimų bylose buvo grindžiami skirtingais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pritartina išvadai, kad nėra pagrindo teigti, kad teisėja iš esmės savo teisinį vertinimą ginčo situacijoje yra pateikusi, todėl nelaikytina, kad teisėja bylą nagrinėja iš naujo. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti BPK 58 straipsnyje numatyti teisėjos šališkumo pagrindai.
15. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-06-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutartį keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o D. M. atstovės advokatės Sandros Balskuvienės apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-06-22 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. M. atstovės advokato padėjėjos Sandros Balskuvienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.